Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. balandžio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto, šią bausmę nustačius atlikti poilsio dienomis. 2010 m. liepos 1 d. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, iš kurių 2010 m. liepos 21 d. paleistas visiškai atlikus arešto bausmę (pagal 2010 m. birželio 22 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini));

2) 2014 m. gegužės 5 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį. Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityta 1 diena sulaikymo, prilyginant šį laikotarpį 6 valandoms atliktų viešųjų darbų. 2014 m. birželio 5 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (viešieji darbai) Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrių, iš kurio 2014 m. gruodžio 5 d. išregistruotas atlikus šią bausmę;

3) 2016 m. rugpjūčio 2 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (taikant BK 64¹ straipsnį) 14 MGL (527,24 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos laikiname sulaikyme išbūtos 2 paros, jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai, 2016 m. rugsėjo 7 d. likusią baudą sumokėjo;

4) 2016 m. spalio 25 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį 65 paras arešto. F. A. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nustatyta bausmių subendrinimo tvarka, dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė (taikant BK 64¹ straipsnį) - 60 parų arešto, pradžia skaičiuota nuo arešto bausmės atlikimo pradžios. Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytos 2 dienos sulaikymo. 2016 m. gruodžio 1 d. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namus, iš kurių 2017 m. sausio 20 d. paleistas atlikus arešto bausmę;

5) 2017 m. rugpjūčio 8 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto, pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas) 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė (taikant BK 64¹ straipsnį) - 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-01 21⁰⁰ val. iki 2017-02-03 10¹⁰ val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Bausmės pradžia skaičiuota nuo F. A. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį procesinį sprendimą, dienos. 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 10 d. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namus, iš kurių 2017 m. spalio 20 d. paleistas atlikus arešto bausmę, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. A. 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 20³⁰ val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia ranka sudavė 1 smūgį į veidą fotelyje sėdėjusiam V. Ž., šiam atsistojus ir priėjus prie durų, tyčia ranka sudavė 2 smūgius į veidą ir 2 smūgius į krūtinę bei V. Ž. išėjus iš namų į gatvę, jį pasivijo ir tyčia spyrė į kairę koją, tuo jam padarydamas poodinę kraujosruvą aplink kairę akį, krūtinės minkštųjų audinių sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Ž. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 20⁰⁰ val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje kartu su F. A. vartojo alkoholinį gėrimą - viskį. Sėdėjo prie stalo ant fotelių. Begeriant jiems baigėsi cigaretės. F. A. supyko ir atsistojo nuo savo fotelio, priėjo prie jo (V. Ž.) ir tyčia vieną karta ranka sudavė į veidą. Jis atsistojo nuo fotelio ir norėjo išeiti į lauką, bet F. A. užstojo duris, pro kurias turėjo išeiti ir ranka du kartus sudavė jam (V. Ž.) į veidą ir du kartus į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis po suduotų smūgių praėjo pro F. A. ir išėjo į kiemą. Iš kiemo išėjo į (duomenys neskelbtini) ir iš mobilaus ryšio telefono pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvietė pagalbą. Po skambučio Bendrajam pagalbos centrui F. A. pasivijo ir tyčia vieną kartą jam spyrė į kairę koją, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to pamatė atvykstančius policijos pareigūnus. Abu stovėjo gatvėje ir nieko nedarė. Atvykus policijos pareigūnams jam (V. Ž.) ir F. A. buvo nustatyti neblaivumai. Papasakojo, kas nutiko ir po kelių minučių atvyko medikai. Suteikė nukentėjusiajam pirmą pagalbą ir išvežė į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, ten apžiūrėjo ir nustatė, kad yra kairės akies voko sužalojimas ir krūtinės ląstos sumušimas. Kairėje kojoje sužalojimų nenustatė, jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Pas medicinos ekspertus dėl sužalojimo laipsnio nustatymo nevyks. Žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Įvykio niekas nematė, nes namuose daugiau nieko nebuvo. Šiuo metu jaučiasi gerai, tik skauda sužalotą akį ir sumuštą krūtinę (el. b. l. 22-25).

Papildomai apklaustas V. Ž. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus, po įvykio buvo susitikęs su F. A., kuris jo atsiprašė, sakė, kad gailisi sudavęs smūgius. F. A. jam 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 20³⁰ val., namuose, virtuvėje, sudavė smūgį į veidą, kai atsistojo iš fotelio, tada sudavė du smūgius į veidą, du smūgius į krūtinę, o kai jis (V. Ž.) išbėgo į gatvę, tai pasivijęs dar spyrė į kairę koją, sukeldamas fizinį skausmą, aplink akį atsirado kraujosruva, buvo sumušimas krūtinės srityje. Įvykio metu abu buvo neblaivūs, bet aplinkybes jis pamena. Byloje civilinio ieškinio nereiškia, su F. A. viską išsiaiškino, sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 75-78).

2023 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tą dieną, 20⁵⁷ val. komisariate registruotas V. Ž. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo pažįstamas prieš dešimt minučių sumušė pranešėją, kuriam kraujuoja veidas. Greitoji medicinos pagalba informuota. Visi laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu, gatvėje pasitiko V. Ž., kuriam nustatytas 2,21 promilių girtumas, paaiškindamas, kad jo gyvenamojo namo virtuvėje išgertuvių metu F. A. tyčia jam sudavė 3 smūgius kumščiais į galvą, o jam išėjus iš gyvenamojo namo ir nuėjus prie (duomenys neskelbtini) upės krantinės, F. A. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę. Pasak V. Ž., jam šiuo metu skauda kairįjį skruostą, ant kurio buvo matyti patinimas, ir krūtinę. F. A. nustatytas 2,60 promilių girtumas (el. b. l. 1).

2023 m. rugsėjo 4 d. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. Ž. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 20³⁰ val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, išgertuvių metu, pažįstamas F. A., būdamas neblaivus, sudavė jam (V. Ž.) ranka tris kartus į veidą ir du kartus į krūtinę, po to jam išėjus iš gyvenamojo namo, F. A., tęsdamas savo veiksmus, spyrė į kairę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Prašo F. A. nubausti įstatymo numatyta tvarka ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 10-15).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia ranka sudavė smūgį į veidą fotelyje sėdėjusiam V. Ž., šiam atsistojus ir priėjus prie durų, tyčia ranka sudavė smūgius į veidą ir į krūtinę bei V. Ž. išėjus iš namų į gatvę, jį pasivijo ir tyčia spyrė į kairę koją, tuo jam padarydamas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytus sužalojimus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui F. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino apklausos metu, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje 2023 m. spalio 24 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 23,02 Eur civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už V. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prašydama ją pripažinti civiliniu ieškovu ir šią sumą priteisti iš atsakingo asmens ir prideda tai pagrindžiantį dokumentą – 2023 m. spalio 24 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašą (el. b. l. 70-74). 2023 m. lapkričio mėn. (taip tekste) aukščiau minėta institucija raštu nurodė, kad atsisako pareikšto ieškinio, kadangi žalą atlygino F. A. (el. b. l. 79). Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 113 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Įvertinant visus aukščiau išdėstytus motyvus, kadangi ieškovas nuo ieškinio kaltinamojo atžvilgiu atsisakė, jo atsisakymas įstatymui neprieštarauja, todėl jis priimtinas ir procesas dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo šio asmens (F. A.) atžvilgiu nutrauktinas (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis F. A. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pažymėtina, kad teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, nėra saistomas prokuroro siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos dalimi bausmės, kurios skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Teismas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, gali parinkti jo vertinimu teisingą bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-31-870/2020, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-173-935/2022). Tas pats pasakytina ir apie kartu su laisvės apribojimo bausme pagal baudžiamąjį įstatymą neišvengiamai susijusius ir (ne)skirtinus įpareigojimus ir draudimus.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje penkis kartus teistas, bet teistumai išnykę (el. b. l. 80-89), baustas administracine tvarka per pastaruosius trejus metus net dvylika kartų, iš jų tik trys baudos sumokėtos – už 2021 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalies padarymą paskirta 11 Eur bauda sumokėta 2020 m. spalio 12 d. (taip tekste), 2021 m. rugpjūčio 31 d. už ANK 481 straipsnio 2 dalies padarymą paskirta 140 Eur bauda sumokėta 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies (taip tekste, nors šis straipsnis dalių apskritai neturi) padarymą paskirta galutinė nuobauda - 120 Eur bauda sumokėta 2023 m. kovo 30 d. (2023 m. lapkričio 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 3 metus, el. b. l. 92-103). Įvertintina ir tai, kad F. A. 2010 m. kovo 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1-2 punktais, 5 punktu ir 3 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 8 mėnesiams ir įpareigotas būti savo namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jei nebuvimas namuose nėra susijęs du darbu ar mokslu, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse bei uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ir baudžiamoji byla nutraukta (BPK 235 straipsnio 1 dalis), 2010 m. gruodžio 21 d. išbrauktas iš Pasvalio r. pataisos inspekcijos įskaitos (el. b. l. 80-81). Be to, 2013 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu F. A. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį nutrauktas (BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai, BPK 212 straipsnio 1 dalies (taip tekste) 5 punktas, nors šis straipsnis dalių apskritai neturi), kuris patvirtintas Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi (el. b. l. 81).

Nors 2023 m. kovo 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį F. A. nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimu, skiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti dirbą, o nedirbant, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau šis nuosprendis teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu neįsiteisėjęs, nes apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, byla Nr. 1A-267-478/2023), todėl jokios įtakos bausmės skyrimui pagal teismo baudžiamąjį įsakymą neturi.

F. A. šiuo metu nedirbantis (el. b. l. 90-91). Duomenų, kad būtų registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas 2 metams ir paskirtini du tarpusavyje suderinti teismo įpareigojimai - dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 1 punktas ir 4 punktas). Pirmasis įpareigojimas skirtinas todėl, kad asmuo penkis kartus jau buvo teistas, iš jų keturis kartus už smurtinių nusikaltimų padarymą, iš jų kartą už tame pačiame straipsnyje, tik kitoje dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinių nusikaltimų padarymą, ši veika taip pat padaryta vartojant smurtą ir tai yra nusikaltimas žmogaus sveikatai. Tuo tarpu kitas įpareigojimas skirtinas todėl, kad F. A. šiuo metu nedirbantis, pastovus užimtumas leistų teigiamai įtakoti F. A. elgesį, jis yra pakankamai jauno amžiaus, dirbdamas galėtų būti naudingas visuomenei ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį ir pajamų.

Teismas pažymi, kad prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagrįstai prašo neskirti intensyvios priežiūros, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, pasekmes. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo skirti ir draudimą – vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), tačiau pagal teismų praktiką jis galėtų būti skiriamas tik tokiu atveju, jei veika būtų padaryta pavartojus psichiką veikiančias medžiagas ir tai būtų inkriminuota kaltinime, o šiuo konkrečiu atveju to nėra. Be to, atsižvelgtina į tai, kad F. A. yra paskirti du įpareigojimai, taigi labai abejotiną dar ir tokio draudimo reikalingumą, todėl jis šiuo konkrečiu atveju neskirtinas ir būtų perteklinis. Teismo nuomone, būtent aukščiau minėti du skiriami įpareigojimai bus prevencinė priemonė, tikslingi, realiai įvykdomi ir ribos F. A., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins pagaliau laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis). Be to, jie geriausiai tinka pagal padaryto nusikaltimo pobūdį ir F. A. asmenybę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – iki 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per teismo nustatytą terminą - įvertinant bausmės paskirtį ir tikslus, bausmės trukmę, šiuo konkrečiu atveju per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

F. A. vadovaujantis BPK 140 straipsniu nebuvo laikinai sulaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kaltinamajam 2023 m. spalio 20 d. policijos pareigūnės nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 66-69), ne teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (kaip to prašo prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu), o iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. A. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priimti civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareiškimą dėl 23,02 Eur (dvidešimt trijų eurų dviejų euro centų) ieškinio dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsisakymo F. A. atžvilgiu ir procesą dalyje dėl civilinio ieškinio patenkinimo šio asmens atžvilgiu nutraukti.

F. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti F. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.