Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 2 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas iki 2015 m. lapkričio 2 d. bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) 440,48 Eur (metinė palūkanų norma: 78,82 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei nusprendus papildomai pasiskolinti, 2014 m. gegužės 26 d. buvo papildyta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 43,44 Eur vartojimo kreditas iki 2014 m. spalio 2 d. bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) 104,98 Eur (metinė palūkanų norma: 94,81 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradine kreditore neatsiskaitė.

Pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2017 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimų perleidimą buvo informuota 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu „Dėl reikalavimo perleidimo“. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Vartojimo kredito sutarties Nr. 9872793001, atsakovei.

Kaip jau minėta aukščiau, 2013 m. rugsėjo 2 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas iki 2015 m. lapkričio 2 d. Atsakovei nusprendus papildomai pasiskolinti, 2014 m. gegužės 26 d. buvo papildyta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 43,44 Eur vartojimo kreditas iki 2014 m. spalio 2 d. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino, vartojimo kredito mokesčio nesumokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 421,84 Eur įsiskolinimą pagrįstas ir yra tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1931,69 Eur palūkanas, kurias sudaro palūkanos, perleistos paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu bei palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d., taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą pagal Sutarties 7.1. punktą. Ieškovė taip pat prašo priteisti 75 proc. dydžio sutartines palūkanas, paskaičiuotas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (421,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip matyti iš Sutarties ir išrašo iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties, taip pat iš palūkanų paskaičiavimo akto, 1931,69 Eur palūkanas sudaro 914,94 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki reikalavimo perleidimo, ir 1016,75 Eur palūkanos, paskaičiuotos po reikalavimo perleidimo iki ieškinio parengimo dienos, taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, konkrečiai neįvardijo palūkanų rūšies, t. y. prašo priteisti mokėjimo pelno palūkanas ar kompensacines palūkanas.

Pažymėtina, jog pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, nebegalimas, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta prieš terminą, t.y. 2014 m. rugsėjo 9 d., ir nuo Sutarties nutraukimo momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovei priteistinos 362,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo dienos. Kita reikalavimo dalis ir ieškinio reikalavimas dėl 75 procentų dydžio palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9,80 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 9,80 Eur išlaidų už pranešimų atsakovei siuntimą. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistina 9,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (793,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 34 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 53 Eur žyminis mokestis. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 18,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (53 Eur x 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 421,84 Eur (keturių šimtų dvidešimt vieno euro 84 ct) skolą, 362,32 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 32 ct) palūkanų, 9,80 Eur (devynis eurus 80 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (793,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,02 Eur (aštuoniolika eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas: Vilnius, Juozapavičiaus g. 7, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.