Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. N. ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-933/2018 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų bei pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys D. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrija „Š“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

5.1. Ieškovo T N ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, D N, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Š“) tenkinti iš dalies.

5.2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. Reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę pakeisti, nurodant, jog turi būti nugriauta ta tvoros dalis, kuri 2018 m. vasario 26 d. G P ekspertizės aktu konstatuota, kaip užimanti valstybinės žemės plotą, t. y. pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje), tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m.

5.3. Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, D N, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Š“) tenkinti iš dalies.

5.4. Įpareigoti ieškovą T N (a. k.) savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį, kuri 2018 m. vasario 26 d. G P ekspertizės aktu konstatuota kaip užimanti valstybinės žemės plotą, t. y. pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje), tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m.

5.5. Ieškovui T N (a. k. ) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį pagal 2018 m. vasario 26 d. G P ekspertizės aktu 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, t. y. vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje), tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m, bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš ieškovo T. N.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtino Sodininkų bendrijos „Š“ teritorijos dalies, esančios Verkių seniūnijoje, Geležinio Vilko gatvėje, detaliojo plano sprendinius (plane nurodytos ieškovo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų koordinatės). Ieškovas ir trečiasis asmuo D. N. yra 0,0627 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus. 2004 m. UAB „Geoksis“ atliko žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus ir 2004 m. birželio mėn. parengė žemės sklypo planą, kuris suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriumi ir Sodininkų bendrija „Š“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora yra pastatyta už žemės sklypo ribų ir užima Sodininkų bendrijos „Š“ bendrojo naudojimo kelią, t. y. valstybinę žemę: ties tašku Nr. 2, pažymėtu 2004 m. birželio mėn. UAB „Geoksis“ sudarytame plane, tvora į kelio pusę pastatyta ~ 120 m už sklypo ribų, ties tašku Nr. 1 ~ 70 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2013 m. spalio 3 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir žemės naudojimo patikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora užima apie 15 kv. m bendrojo naudojimo kelio, t. y. valstybinės žemės. Atsakovas 2013 m. lapkričio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą, o 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 25 d. nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą. UAB „Geoksis“ 2014 m. gegužės 23 d. rašte dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jo ribų nurodyta, kad bendrovės atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi, o žemės sklypo planas su jame nurodytomis posūkio taškų koordinatėmis yra patvirtintinas Vilniaus miesto skyriaus žemėtvarkos specialistų, kad žemės sklype pastatyta tvora neužeina už sklypo koordinačių Nr. 1 ir 2, t. y. sklypo ribose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi įpareigojo proceso dalyvius užtikrinti jų atstovų dalyvavimą 2015 m. vasario 9 d. UAB „KAMPARA“ atliekant žemės sklypo Vilniuje, Sodininkų bendrija „Š“, (duomenys neskelbtini) matavimus. UAB „KAMPARA“ 2015 m. vasario 11 d. rašte pažymėta, kad sklypas Nr. 135 ir gretimas sklypas Nr. 135A, kuris yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus ir užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pagal patvirtintą teritorijų planavimo detalųjį planą, turi turėti bendrą riboženklį. Nekilnojamojo turto registre užregistruoto ir suformuoto, atliekant kadastrinius matavimus, sklypo Nr. 135A kampinė koordinatė, kuri turėtų sutapti su sklypo Nr. 135 kampine koordinate, nesutampa 1,32 m. Su esamos tvoros kampu nesutampa 1,20 m. Vadovaujantis 2004 m. UAB „Geoksis“ parengtu žemės sklypo Nr. 135 planu ir jame nurodytomis ribinių taškų koordinatėms, tvora, juosianti sklypą, neužeina už sklypo ribų ir yra sklypo ribose. Žemės sklypo planas patvirtintas, bet neužregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypų Nr. 135 ir Nr. 135a bendras ribos taškas nesutampa su detaliajame plane pažymėtomis koordinatėmis. Vadovaujantis detaliajame plane nurodytomis koordinatėmis sklypų Nr. 135 ir Nr. 135a bendro riboženklio vieta būtų apie 1,18 m atstumu nuo Nekilnojamojo turto registre registruoto sklypo Nr. 135A kampinio taško ir pasislinkusi sklypo Nr. 135A ir kelio kryptimi. Nei vienas tvoros taškas neužima faktinės kelio važiuojamosios dalies. Vadovaujantis detaliuoju planu tarp žemės sklypo Nr. 135 ir kelio raudonųjų linijų yra apie 0,80 m pločio įsiterpęs žemės plotas, ir kurį gali pretenduoti išsipirkti iš valstybės žemės sklypo savininkas. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2015 m. kovo 4 d. aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrija „Š“. 2015 m. kovo 4 d. yra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų banke atliekant preliminarius matavimus. Besiribojantys žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų banke, atliekant kadastrinius matavimus. Galimas tvoros tvėrimas tik ties bendra riba tarp sklypų kad. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Esamas tvoros ilgis tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų taškais Nr. 5 ir Nr. 6, yra 33,72 m. Tai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Bendra riba tarp šių sklypų yra 32,51 m, nes pirmame punkte žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas po kadastrinių matavimų. Tai yra 1,21 m ilgiu užtverta bendro naudojimo (duomenys neskelbtini). Esamas tvoros ilgis tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir kad. (duomenys neskelbtini), pažymėtų taškais Nr. 6 ir Nr. l, yra 18,26 m. Bendra riba tarp šių sklypų nuo taško, pažymėto Nr. 6 iki servitutinės teritorijos, numatytos Sodininkų bendrijos „Š“ genplane yra 16,20 m, nes pirmame punkte žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas po kadastrinių matavimų. Tai yra 2,06 m ilgiu užtverta servitutinė teritorija. Tvoros neatitikimo nustatymas ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarine ir pietine ribomis galimas tik atlikus žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistravus juos VĮ Registrų centre.

7. Teismas atnaujino ieškovui praleistą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovo 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių akto pripažinimo negaliojančiu, nustatęs, kad ieškovas aktyviai siekė išspręsti ginčą taikiai (kreipėsi į UAB „Geoksis“ dėl atsakovo išvadų teisingumo ir papildomų kadastrinių matavimų atlikimo).

8. Teismas nurodė, kad UAB „Geoksis“ 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų ieškovas neįregistravo viešajame registre, tačiau teisės aktuose nėra nustatyto privalomo reikalavimo atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus įregistruoti viešajame registre. Teismas sprendė, kad UAB „Geoksis“ 2004 m. atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir jų pagrindu parengtas šio žemės sklypo planas, kuris buvo patvirtintas kompetentingų valstybės institucijų, yra galiojantis, kol jo duomenys nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

9. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, prie jo pridėtoje schemoje nenurodyta, kokios ieškovo žemės sklypo kraštinių taškų koordinatės, pagal kokį teritorijų planavimo dokumentą jos nustatytos, kokios yra ginčo tvoros dalies kraštinių taškų koordinatės, neįvardytas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu konstatuotas ieškovo tvoros vakarinėje sklypo dalyje buvimo valstybinėje žemėje faktas. Teismas sprendė, kad nurodytas aktas nėra išsamus.

10. Iš byloje paskirtos ekspertizės ir 2018 m. vasario 26 d. gauto ekspertizės akto teismas nustatė, kad pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje). Tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m. Neatsižvelgiant ir nevertinant galimų paklaidų dėl koordinačių transformavimo iš Vilniaus miesto vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą (LKS94), vietovėje faktiškai pastatyta tvora neatitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, suprojektuotų patvirtintame teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane. Neatitikčių dydžiai: šiaurės vakarinėje dalyje 0,54 m, šiaurės rytinėje dalyje 0,27 ir 0,36 m, pietrytinėje dalyje 0,95 m. Kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinos 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų koordinatės yra: Nr. 1: X=6065438.44 / Y=581931.00 Nr. 2: X=6065453.61 / Y=581940.50 Nr. 3: X=6065453.03 / Y=581941.47 Nr. 4: X=6065436.27 / Y=581969.43 Nr. 5: X=6065420.51 / Y=581959.97. Šios koordinatės atitinka privalomą teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą) ir maksimaliai užtikrina jo sprendinių įgyvendinimą žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų atžvilgiu. Neatsižvelgiant ir nevertinant galimų paklaidų dėl koordinačių transformavimo iš Vilniaus miesto vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą (LKS94), vietovėje faktiškai pastatyta tvora vakarinėje žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalyje atitinka 2004 m. UAB „Geoksis“ kadastriniais matavimais nustatytas 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalyse vietovėje faktiškai pastatyta tvora neatitinka 2004 metais UAB „Geoksis“ kadastriniais matavimais nustatytų 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje už vietovėje faktiškai buvusio (2001 m. rugsėjo mėn.) žvyro dangos kelio važiuojamosios dalies yra numatyta projektuojamos gatvės raudonoji linija. Tarp žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos vakarinėje dalyje ir projektuojamos gatvės raudonosios linijos yra numatytas laisvos valstybinės žemės plotas. Pagal atliktą palyginimą dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) faktiškai vietovėje naudojamų ribų su šio žemės sklypo ribomis, suprojektuotomis detaliajame plane nustatyta, kad tvora neatitinka žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų šiaurės vakarinėje dalyje 0,54 m. Maksimalus leistinas nesutapimas tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų žemės sklypų ribų Vilniaus mieste yra 0,46 metro. Maksimalią ribų nesutapimo paklaidą būtina įvertinti, siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas. Taikant maksimalią koordinačių transformavimo paklaidą, tvoros ir detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimai yra tokie: žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinėje dalyje tvora 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo ribų. Pagal atliktą tvoros ir „preliminarių“ žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų, pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, palyginimą vietovėje faktiškai esanti tvora šiaurės vakarinėje dalyje kerta „preliminarias“ žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, 1,21 m atstumu. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos „preliminarios“ žemės sklypų ribos yra pačio mažiausio tikslumo, jos nustatomos analitiškai (grafiškai), neatliekant matavimų vietovėje, todėl šios ribos dažniausiai turi daug neatitikčių, lyginant su faktine situacija vietovėje, jos vertintinos kaip informacinio pobūdžio, tačiau jokiu būdu nenaudotinos kaip pagrindas kadastriniams matavimams atlikti ir tikslioms žemės sklypo riboms nustatyti. UAB „Geoksis“ 2004 metais kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškų koordinatės neatitinka detaliajame plane nurodytų žemės sklypo Nr. 135 ribų posūkio taškų koordinačių toje pačioje Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. UAB „Geoksis“ 2004 metais žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos neatitinka detaliajame plane suprojektuotų šio žemės sklypo ribų, todėl yra tikslintinos. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje ir pietinėje dalyse detaliuoju planu buvo suprojektuotos gatvės ir jų raudonosios linijos. Detaliuoju planu žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje yra suprojektuota 12 metrų pločio teritorija, skirta inžinerinei infrastruktūrai (gatvei) įrengti. Detaliuoju planu žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje tarp šio žemės sklypo ir projektuojamos gatvės yra numatyta apie 49 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės teritorija.

11. Ekspertizės akte teismo ekspertas pateikė siūlymą dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo, žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatyti tokia tvarka: žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribą vakarinėje dalyje, kuri pagal civilinės bylos duomenis yra ginčo objektas, nustatyti detaliajame plane nurodytas koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje transformuojant į valstybinę koordinačių sistemą (LKS94) ir šiai ribai taikant maksimalią leistiną paklaidą tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų sklypų ribų Vilniaus mieste, t. y. 0,46 m atstumo paklaidą. Netgi tokiu atveju, jeigu reali (tikroji) žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinės ribos paklaida, kurios tikrasis dydis nėra ir iš esamų duomenų negali būti žinomas, būtų mažesnis negu maksimali leistina paklaida (0,46 metro), šiuo būdu nustatyta žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinė riba vis tiek neprieštarautų detaliojo plano sprendiniams, nes ši žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) dalis bet kokiu atveju patektų ne į detaliuoju planu suprojektuotos gatvės, o į detaliuoju planu suprojektuotos laisvos valstybinės žemės teritoriją.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę visa apimtimi, tačiau aptariamas reikalavimas tikslintinas, nurodant, jog turi būti nugriauta ta tvoros dalis, kuri ekspertizės aktu konstatuota, kaip užimanti valstybinės žemės plotą, t. y. pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje), tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m.

13. Teismas dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad tvora neužima kelio važiuojamosios dalies, o tarp dabartinio kelio ir važiuojamosios dalies yra likęs atstumas. Nenustatyta aplinkybė, kad, esant tvorai, naudojimasis bendrojo naudojimo keliu yra apsunkintas. Pati tvora yra metalinė, t. y. metaliniai stulpeliai bei metalinis tinklas. Jos dalies nugriovimas nėra sudėtingas ir nereikalauja didelių išlaidų. Ekspertizės akte pagal atliktą palyginimą nustatyta, kad, taikant maksimalią koordinačių transformavimo paklaidą, tvoros ir detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimas yra toks, kad žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje tvora 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo ribų.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė priešieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti ieškovą T. N savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį, kuri ekspertizės aktu konstatuota, kaip užimanti valstybinės žemės plotą, t. y. pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje, 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje), tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m. Ieškovui T. N neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, atsakovui suteikta teisė nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį, kuri ekspertizės aktu konstatuota kaip užimanti valstybinės žemės plotą, t. y. pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytų ribų (valstybinėje žemėje), tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš ieškovo.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, į kasacinio teismo nurodymus, kokius veiksmus tikslinga atlikti byloje teisingam bylos išnagrinėjimui, į šalių teiktus įrodymus apie patirtas išlaidas, nusprendė nepriteisti šalims bylinėjimosi išlaidų (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 str. 2 d.; CK 4.103 str.; CPK 93 str.).

16. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo T N ieškinio reikalavimams taikyti sutrumpintą 1 mėnesio procesinės teisės kreiptis į teismą ir bylą nutraukti, o nusprendus atnaujinti praleistą terminą – ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o priešieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, kadangi ieškovas šį terminą praleido daugiau kaip pusę metų (skundžiamą reikalavimą ieškovas gavo 2013 m. gruodžio 3 d., ieškinį padavė – 2014 m. birželio 16 d.), todėl tokio reikalavimo tenkinimas prieštarauja teisinių santykių stabilumui ir teisiniam saugumui. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik faktą, kad ieškovas rinko įrodymus, reikalingus jo ieškiniui pagrįsti, tačiau tai jis darė jau pasibaigus procesiniam terminui kreiptis į teismą, o toks veikimas nėra pakankamai atidus, sąžiningas. Ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo apskųsti. Atsakovo reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo laikytinas individualiu aktu, kuris teismui gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba įteikimo, todėl šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinės teisės kreiptis į teismą terminą.

16.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui kilo pareiga įrodyti, jog ieškovo tvora užima valstybinę žemę ir konkretų užimtą žemės plotą. Ieškovas siekia panaikinti atsakovo reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl jis ir privalo įrodyti, kad tvora stovi ne valstybinėje žemėje, o jam nuosavybės teise valdomoje žemės sklypo ribose. Inspekcija, pareiškusi priešieškinį dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, turėjo įrodyti ir įrodė, kad tvora stovi valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento.

16.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d., 2013 m. spalio 3 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai patvirtina valstybinės žemės užėmimo faktą. Nurodyti dokumentai, kurie nebuvo nuginčyti, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

16.4. Ieškovo pateikti kadastriniai matavimai, kuriuos 2004 m. atliko UAB „Geoksis“ neatitinka nustatytų reikalavimų, nes iki galo nebuvo suderinti ir įrašyti į kadastro duomenis, nepabaigus nustatytos procedūros, jais vadovautis yra netikslinga, t. y. jie neturi teisinės galios šioje byloje ir negali būti laikytini įrodymu, paneigiančiu oficialius rašytinius įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2004 m. UAB „Geoksis“ atlikti kadastriniai matavimai neatitinka detaliojo plano sprendinių (vietovėje faktiškai pastatyta tvora neatitinka žemės sklypo ribų, suprojektuotų teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane: neatitikčių dydžiai – 0,97 m, 0,54 m, ir 0,14 m). Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas, nurodęs, kad 2004 m. atliekant kadastrinius matavimus, kaip atskaitos taškas buvo pasirinktas kitas kampo posūkio taškas nei nurodyta detaliajame plane nurodyta. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, atlikdami ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą, neturėjo pagrindo vadovautis kitu dokumentu, nei Sodininkų bendrijos „Š“ detaliuoju planu.

16.5. Ekspertizę byloje atlikęs ekspertas pasiūlė galimą problemos sprendimo būdą – registruojant žemės sklypo ribas, atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, galimai būtų galima pritaikyti maksimalią leistiną 0,46 m paklaidą, tuomet ne visa ginčo tvora patektų į valstybinę žemę. Toks eksperto siūlymas neturi teisinės reikšmės šioje civilinėje byloje, nes nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir pagal duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre tvora buvo pastatyta valstybinės žemės sklype ir ar inspekcija teisėtai pradėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą.

16.6. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo tvora stovi valstybinėje žemėje, todėl skundžiamas sprendimas, kuriuo teismas pritaikė maksimalią paklaidą ir pakeitė inspekcijos reikalavimą ir įpareigojo ieškovą nugriauti tik tą tvoros dalį, kuri 2018 m. vasario 26 d. teismo ekspertizės aktu konstatuota, kaip užimanti valstybinės žemės plotą, t. y. pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje), yra neteisėtas ir nepagrįstas.

16.7. Ginčo tvora tiek savavališkos statybos fakto užfiksavimo metu, tiek pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus buvo ir yra neteisėta, nes ji buvo pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio leidimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo tvora neužima kelio važiuojamosios dalies, ir kad esant šiai tvorai naudojimasis bendro naudojimosi keliu nėra apsunkintas, nes nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra statinio savavališka statyba valstybinėje žemėje. Teismo eksperto pasiūlytas problemos sprendimo būdas, kuriuo vadovavosi teismas, galimai galėtų būti taikytinas ieškovui nustatyta tvarka atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus ir įregistruojant juos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovui nesiimant tokių veiksmų ir nesiekiant išspręsti problemos, pripažintina, kad ginčo tvora stovi valstybinėje žemėje, todėl priešieškinis turi būti patenkintas pilna apimti.

16.8. Teismo ekspertizė patvirtino aplinkybę, kad ginčo tvora stovi valstybinėje žemėje, t. y. patvirtino priešieškinio pagrįstumą, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos išlaidos sumokėtos už ekspertizės atlikimą – 400,15 Eur (Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 d. 5 p., 23 str. 28 d., 28 str. 3 d.; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.; CPK 93 str.).

17. Ieškovas T N pateikė atsiliepimą į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl užimamos valstybinės žemės ploto tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

17.2. Ieškovas gyvenamąjį namą ir ginčo tvorą pastatė legaliai, turėdamas statybos leidimą ir, nepažeisdamas teisės norminių aktų, abu statinius pridavė eksploatacijai vienu metu. Patys statybos inspekcijos atstovai statinių pridavimo momentu atvyko į objektą, tikrino jo užbaigtumą ir atitikimą statybos techninio reglamento reikalavimams ir pripažino statinius tinkamais naudoti. Ieškovas tiksliuosius kadastrinius matavimus atliko ir suderino su žemėtvarkos skyriumi, Vilniaus miesto plėtros departamentu ir Sodininkų bendrija „Š“. Tikslių kadastrinių matavimų viešo įregistravimo procedūra nei 2004 m., nei dabar nėra privaloma ir tai nelaikoma įstatymų pažeidimu.

17.3. Atsakovas nutyli, kad gretimo sklypo bendras riboženklis, kuriuo remiasi atsakovas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat neatitinka detaliojo plano sprendinių ir dar didesniais atstumais, nei gali būti taikoma paklaida. Prie atsakovo esančio sklypų masyvo, net 18 iš 19 sklypų matavimai dalinai neatitinka detaliojo plano koordinačių. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl atsakovas netaiko tokių pačių reikalavimų kitų savininkų atžvilgiu.

18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, prašydamas jį tenkinti. Nurodė, kad visiškai palaiko apeliacinio skundo argumentus.

19. Ieškovas T. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo naudai patirtas 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant atsakovo skundą kasacine tvarka, ir 465 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė išimtinai dėl atsakovo veiksmų. Atsakovo argumentai, kad ginčo tvora užima 15 kv. m valstybinės žemės sklypo, buvo atmesti beveik visiškai, nes teismas nustatė, kad ginčo tvora užima tik 32 kv. cm valstybinės žemės sklypo ploto. Atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nes atsakovas prieštaravo ekspertizės skyrimui, eksperto dalyvavimui įvykio apžiūros vietoje, todėl ieškovui turi būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

20. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

22. Byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. tvoros valstybinėje žemėje nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Ieškovas T. N. prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimą Nr. REI-00-131125-0017 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nurodė, kad tvora yra jam ir trečiajam asmeniui D. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose ir neužima valstybinės žemės, todėl reikalavimas nugriauti tvorą nepagrįstas. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškė priešieškinį, prašydamas įpareigoti ieškovą savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą 1,5 m aukščio ir 16,37 m ilgio metalinio tinklo tvorą ir sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad, ieškovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, atsakovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą tvorą bei sutvarkyti statybvietę pats, išieškoti reikalingas išlaidas iš ieškovo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatė 1,5 m aukščio ir 16,37 m ilgio metalinio tinklo tvorą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 3.1 punktą ieškovo pastatyta tvora laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir pateikė 2013 m. spalio 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-269 bei schemą M 1:300 „Dėl valstybinės žemės užėmimo“, kuriuose nustatyta, kad šio žemės sklypo savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, aptverdamas ją tvora. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktą, kai numatoma statyti ar rekonstruoti statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype, statinio statybai privaloma turėti rašytinį žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Inspekcijos specialistui statybų patikrinimo metu nebuvo pateiktas rašytinis valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimas, kuris yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovo darbuotojas 2013 m. lapkričio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-131112-00156, o 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. REI-00-131125-00174 pareikalavo, kad ieškovas savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 25 d. nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad, ginčo tvora neužima kelio važiuojamosios dalies, o tarp dabartinio kelio ir važiuojamosios dalies yra likęs atstumas, naudojimasis bendrojo naudojimo keliu nėra apsunkintas, kad tvoros dalies nugriovimas nėra sudėtingas ir nereikalauja didelių išlaidų, kad taikant maksimalią koordinačių transformavimo paklaidą, tvoros ir detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų neatitikimai šiaurės vakarinėje dalyje yra nežymūs (tvora 0,08 m atstumu yra už žemės sklypo ribų ir užima 0,347 kv. m valstybinės žemės ploto), nusprendė patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. Reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę, įpareigojant ieškovą T. N savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį, kuri ekspertizės aktu konstatuota kaip užimanti valstybinės žemės plotą.

23. Apeliantas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydamas, kad visi byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo tvora stovi valstybinėje žemėje, todėl priešieškinis turėjo būti tenkintas pilna apimtimi, o ieškinys atmestas visiškai.

24. Pagal CK 4.103 str. 3 d. statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo reikalavimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu šį klausimą reglamentavo Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 32 str. nurodyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šių įstatymų normos (Statybos įstatymo 28 str. 7 d., 8 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 d., 8 d.) iš esmės tapačiai reglamentavo, kokius veiksmus teismas gali savo sprendimu įpareigoti atlikti asmenį, kuriam inspekcija yra pateikusi privalomą nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (pvz., leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nugriauti statinį, atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį), taip pat reglamentavo, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra paskutinė priemonė, kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. 1 p., Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 3 p., 4 p., 3 d.). Neteisėtos statybos padariniai šalintini laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

26. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę. Faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

27. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 123 p. nurodyta, kad jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, urbanizuotose kaimo vietovėse – iki 0,2 metro, kitose kaimo vietovėse – iki 0,6 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 124 p. jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos nesutampa su administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, blokų, gretimų žemės sklypų ribomis ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų (kelių, vandens telkinių ir panašiai) atžvilgiu, tikslinama mažesnio tikslumo riba. Jeigu patikslinus ribas ploto paklaida sumažėja iki leistinos ir žemės sklypo konfigūracija nepasikeičia, žemės sklypo ribos pažymimos kadastro žemėlapyje. Nuostatų 125 p. nustatyta, kad jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių nuostatų 124 punkte nurodytomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Tais atvejais, kai kadastro tvarkytojas negali sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo jam dienos kadastro tvarkytojas parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, kuris, kadastro tvarkytojui pateikus išvadą, per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas ir jo pagrindu pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtino Sodininkų bendrijos „Š“ teritorijos dalies, esančios Verkių seniūnijoje, Geležinio Vilko gatvėje, detaliojo plano sprendinius (plane nurodytos ieškovo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų koordinatės). Ieškovas T. N ir trečiasis asmuo D. N yra 0,0627 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2004 m. UAB „Geoksis“ atliko žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus ir 2004 m. birželio mėn. parengė žemės sklypo planą, kuris suderintas su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriumi ir Sodininkų bendrija „Š“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora yra pastatyta už žemės sklypo ribų ir užima Sodininkų bendrijos „Š“ bendrojo naudojimo kelią, t. y. valstybinę žemę: ties tašku Nr. 2, pažymėtu 2004 m. birželio mėn. UAB „Geoksis“ sudarytame plane, tvora į kelio pusę pastatyta ~ 120 m už sklypo ribų, ties tašku Nr. 1 ~ 70 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2013 m. spalio 3 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir žemės naudojimo patikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje esanti tvora užima apie 15 kv. m bendrojo naudojimo kelio, t. y. valstybinės žemės. Atsakovas 2013 m. lapkričio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą, o 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 25 d. nugriautų savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą tvorą. UAB „Geoksis“ 2014 m. gegužės 23 d. rašte dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jo ribų nurodyta, kad bendrovės atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi, o žemės sklypo planas su jame nurodytomis posūkio taškų koordinatėmis yra patvirtintinas Vilniaus miesto skyriaus žemėtvarkos specialistų, kad žemės sklype pastatyta tvora neužeina už sklypo koordinačių Nr. 1 ir 2, t. y. sklypo ribose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi įpareigojo proceso dalyvius užtikrinti jų atstovų dalyvavimą 2015 m. vasario 9 d. UAB „KAMPARA“ atliekant žemės sklypo Vilniuje, Sodininkų bendrija „Š“, (duomenys neskelbtini) matavimus. UAB „KAMPARA“ 2015 m. vasario 11 d. rašte pažymėta, kad sklypas Nr. 135 ir gretimas sklypas Nr. 135A, kuris yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pagal patvirtintą teritorijų planavimo detalųjį planą, turi turėti bendrą riboženklį. Nekilnojamojo turto registre užregistruoto ir suformuoto, atliekant kadastrinius matavimus, sklypo Nr. 135A kampinė koordinatė, kuri turėtų sutapti su sklypo Nr. 135 kampine koordinate, nesutampa 1,32 m. Su esamos tvoros kampu nesutampa 1,20 m. Vadovaujantis 2004 m. UAB „Geoksis“ parengtu žemės sklypo Nr. 135 planu ir jame nurodytomis ribinių taškų koordinatėms, tvora, juosianti sklypą, neužeina už sklypo ribų ir yra sklypo ribose. Žemės sklypo planas patvirtintas, bet neužregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypų Nr. 135 ir Nr. 135a bendras ribos taškas nesutampa su detaliajame plane pažymėtomis koordinatėmis. Vadovaujantis detaliajame plane nurodytomis koordinatėmis sklypų Nr. 135 ir Nr. 135a bendro riboženklio vieta būtų apie 1,18 m atstumu nuo Nekilnojamojo turto registre registruoto sklypo Nr. 135A kampinio taško ir pasislinkusi sklypo Nr. 135A ir kelio kryptimi. Nei vienas tvoros taškas neužima faktinės kelio važiuojamosios dalies. Vadovaujantis detaliuoju planu tarp žemės sklypo Nr. 135 ir kelio raudonųjų linijų yra apie 0,80 m pločio įsiterpęs žemės plotas, ir kurį gali pretenduoti išsipirkti iš valstybės žemės sklypo savininkas. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2015 m. kovo 4 d. aiškinamajame rašte dėl žemės sklypo kad. (duomenys neskelbtini) tvoros pastatymo atitikimo teritorijų planavimo dokumentams nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 135, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 4 d. yra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro duomenų banke atliekant preliminarius matavimus. Besiribojantys žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų banke, atliekant kadastrinius matavimus. Galimas tvoros tvėrimas tik ties bendra riba tarp sklypų kad. (duomenys neskelbtini) ir kad. (duomenys neskelbtini)bei tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Esamas tvoros ilgis tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų taškais Nr. 5 ir Nr. 6, yra 33,72 m. Tai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Bendra riba tarp šių sklypų yra 32,51 m, nes pirmame punkte žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas po kadastrinių matavimų. Tai yra 1,21 m ilgiu užtverta bendro naudojimo K. gatvė. Esamas tvoros ilgis tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtų taškais Nr. 6 ir Nr. l, yra 18,26 m. Bendra riba tarp šių sklypų nuo taško, pažymėto Nr. 6 iki servitutinės teritorijos, numatytos Sodininkų bendrijos „Š“ genplane yra 16,20 m, nes pirmame punkte žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini)yra įregistruotas po kadastrinių matavimų. Tai yra 2,06 m ilgiu užtverta servitutinė teritorija. Tvoros neatitikimo nustatymas ties žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)vakarine ir pietine ribomis galimas tik atlikus žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistravus juos VĮ Registrų centre.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad byloje liko neatskleista reikšminga aplinkybė dėl ieškovo faktiškai naudojamo ir nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ploto atitikties bei šia prasme teisės į nuosavybę, neišanalizuoti ir neįvertinti byloje esantys duomenys apie faktiškai kitokius ieškovo sklypo kraštinių ilgius ir jo išsidėstymą gretimo žemės sklypo Nr. 134A atžvilgiu, nei tai nurodyta UAB „Geoksis“ 2004 m. birželį parengtame žemės sklypo plane, taip pat netirta ir nenustatyta aplinkybė dėl besiribojančių ieškovo ir žemės sklypo Nr. 135A, kuris yra įregistruotas viešame registre, atlikus kadastrinius matavimus, bendro riboženklio vakarinėje pusėje koordinačių, kuriomis remiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, (ne)atitikties Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 patvirtiname detaliajame plane nurodytoms koordinatėms, taip pat neatsižvelgta į aplinkybę dėl institucijų skirtingai aiškinamų aplinkybių, taip pat ir sodininkų bendrijos „Š“ skirtingų pozicijų 2004 metais ir vėlesniais metais.

30. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1424-431/2017 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nurodė, kad norint išsamiai įvertinti byloje pateiktų įrodymų duomenis, reikia atlikti ieškovo žemės sklypo (tvora aptverto sklypo) tiksliuosius matavimus, nustatyti faktiškai esamas koordinates ir jas palyginti su privalomomis pagal teritorijų planavimo dokumentais, t. y. byloje yra kilę specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Teismas pažymėjo, kad šiems klausimams išsiaiškinti buvo pagrindas paskirti ekspertizę, nes nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017 išaiškinimais, nagrinėjant bylą iš naujo turėjo būti nustatyta esminė ginčo aplinkybė, t. y. valstybinės žemės užėmimo, ją aptveriant tvora, fakto buvimas ar nebuvimas.

32. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskyrė byloje žemėtvarkos ekspertizę ir iš 2018 m. vasario 26 d. gauto ekspertizės akto nustatė, kad pagal 2018 m. vasario 2 d. atliktus tiksliuosius matavimus, vietovėje faktiškai pastatyta tvora žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurės vakarinėje dalyje 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinų ribų (valstybinėje žemėje). Tvora užimtas valstybinės žemės plotas sudaro 0,347 kv. m. Neatsižvelgiant ir nevertinant galimų paklaidų dėl koordinačių transformavimo iš Vilniaus miesto vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą (LKS94), vietovėje faktiškai pastatyta tvora neatitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, suprojektuotų patvirtintame teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane. Neatitikčių dydžiai: šiaurės vakarinėje dalyje 0,54 m, šiaurės rytinėje dalyje 0,27 ir 0,36 m, pietrytinėje dalyje 0,95 m. Kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatytinos 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų koordinatės yra: Nr. 1: X=6065438.44 / Y=581931.00 Nr. 2: X=6065453.61 / Y=581940.50 Nr. 3: X=6065453.03 / Y=581941.47 Nr. 4: X=6065436.27 / Y=581969.43 Nr. 5: X=6065420.51 / Y=581959.97. Šios koordinatės atitinka privalomą teritorijų planavimo dokumentą (detalųjį planą) ir maksimaliai užtikrina jo sprendinių įgyvendinimą žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų atžvilgiu. Neatsižvelgiant ir nevertinant galimų paklaidų dėl koordinačių transformavimo iš Vilniaus miesto vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą (LKS94), vietovėje faktiškai pastatyta tvora vakarinėje žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalyje atitinka 2004 m. UAB „Geoksis“ kadastriniais matavimais nustatytas 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Šiaurės vakarinėje ir rytinėje žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalyse vietovėje faktiškai pastatyta tvora neatitinka 2004 metais UAB „Geoksis“ kadastriniais matavimais nustatytų 0,0627 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje už vietovėje faktiškai buvusio (2001 m. rugsėjo mėn.) žvyro dangos kelio važiuojamosios dalies yra numatyta projektuojamos gatvės raudonoji linija. Tarp žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos vakarinėje dalyje ir projektuojamos gatvės raudonosios linijos yra numatytas laisvos valstybinės žemės plotas. Pagal atliktą palyginimą dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) faktiškai vietovėje naudojamų ribų su šio žemės sklypo ribomis, suprojektuotomis detaliajame plane nustatyta, kad tvora neatitinka žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų šiaurės vakarinėje dalyje 0,54 m. Maksimalus leistinas nesutapimas tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų žemės sklypų ribų Vilniaus mieste yra 0,46 metro. Maksimalią ribų nesutapimo paklaidą būtina įvertinti, siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas. Taikant maksimalią koordinačių transformavimo paklaidą, tvoros ir detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimai yra tokie: žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinėje dalyje tvora 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo ribų. Pagal atliktą tvoros ir preliminarių žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų, pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, palyginimą vietovėje faktiškai esanti tvora šiaurės vakarinėje dalyje kerta preliminarias žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, 1,21 m atstumu. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos preliminarios žemės sklypų ribos yra pačio mažiausio tikslumo, jos nustatomos analitiškai (grafiškai), neatliekant matavimų vietovėje, todėl šios ribos dažniausiai turi daug neatitikčių, lyginant su faktine situacija vietovėje, jos vertintinos kaip informacinio pobūdžio, tačiau jokiu būdu nenaudotinos kaip pagrindas kadastriniams matavimams atlikti ir tikslioms žemės sklypo riboms nustatyti. UAB „Geoksis“ 2004 metais kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškų koordinatės neatitinka detaliajame plane nurodytų žemės sklypo Nr. 135 ribų posūkio taškų koordinačių toje pačioje Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. UAB „Geoksis“ 2004 metais žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos neatitinka detaliajame plane suprojektuotų šio žemės sklypo ribų, todėl yra tikslintinos. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje ir pietinėje dalyse detaliuoju planu buvo suprojektuotos gatvės ir jų raudonosios linijos. Detaliuoju planu žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje yra suprojektuota 12 metrų pločio teritorija, skirta inžinerinei infrastruktūrai (gatvei) įrengti. Detaliuoju planu žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje tarp šio žemės sklypo ir projektuojamos gatvės yra numatyta apie 49 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės teritorija.

33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi žemėtvarkos darbų ekspertizę atlikusio teismo eksperto pasiūlymu, kuris pagrįstas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 123–125 p., žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS94) nustatyti tokia tvarka: žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)) ribą vakarinėje dalyje nustatyti detaliajame plane nurodytas koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje transformuojant į valstybinę koordinačių sistemą (LKS94) ir šiai ribai taikant maksimalią leistiną paklaidą tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų sklypų ribų Vilniaus mieste, t. y. 0,46 m atstumo paklaidą. Tokiu būdu nustatyta žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinė riba neprieštarautų detaliojo plano sprendiniams, nes ši žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalis bet kokiu atveju patektų ne į detaliuoju planu suprojektuotos gatvės, o į detaliuoju planu suprojektuotos laisvos valstybinės žemės teritoriją.

34. CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas byloje teismo priimame sprendime arba nutartyje.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, ekspertizės akto turinio prieštaringumas, išvadų neišplaukimas iš tyrimo eigos, išvadų pateikimas dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir panašiai. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

36. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, tačiau tokiu atveju tie kiti įrodymai turi sudaryti pagrindą spręsti priešingai tuo pačiu klausimu, kuriuo duota eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byloje atlikta ir pateikta teismo eksperto išvada yra išsami, aiški, išplaukianti iš atlikto tyrimo eigos, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad pagal 2003 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 825 patvirtintą Sodų bendrijos „Š“ teritorijos dalies, esančios Verkių seniūnijoje, Geležinio Vilko gatvėje, detalųjį planą žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) vakarinėje dalyje už vietovėje faktiškai buvusio (2001 m. rugsėjo mėn.) žvyro dangos kelio važiuojamosios dalies yra numatyta projektuojamos gatvės raudonoji linija. Tarp žemės sklypo ribos vakarinėje dalyje ir projektuojamos gatvės raudonosios linijos yra numatytas laisvos valstybinės žemės plotas. Pagal atliktą palyginimą dėl žemės sklypo faktiškai vietovėje naudojamų ribų su šio žemės sklypo ribomis, suprojektuotomis detaliajame plane nustatyta, kad tvora neatitinka žemės sklypo ribų šiaurės vakarinėje dalyje 0,54 m. Maksimalus leistinas nesutapimas tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų žemės sklypų ribų Vilniaus mieste yra 0,46 metro. Taikant maksimalią koordinačių transformavimo paklaidą, tvoros ir detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypo ribų neatitikimai yra tokie: žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje tvora 0,08 m atstumu yra už šio žemės sklypo ribų. Pagal atliktą tvoros ir preliminarių žemės sklypo ribų, pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, palyginimą vietovėje faktiškai esanti tvora šiaurės vakarinėje dalyje kerta preliminarias žemės sklypo ribas, pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, 1,21 m atstumu. UAB „Geoksis“ 2004 metais kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškų koordinatės neatitinka detaliajame plane nurodytų žemės sklypo Nr. 135 ribų posūkio taškų koordinačių toje pačioje Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. UAB „Geoksis“ 2004 metais žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos neatitinka detaliajame plane suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Žemės sklypo vakarinėje ir pietinėje dalyse detaliuoju planu buvo suprojektuotos gatvės ir jų raudonosios linijos. Detaliuoju planu žemės sklypo vakarinėje dalyje yra suprojektuota 12 metrų pločio teritorija, skirta inžinerinei infrastruktūrai (gatvei) įrengti. Detaliuoju planu žemės sklypo vakarinėje dalyje tarp šio žemės sklypo ir projektuojamos gatvės yra numatyta apie 49 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės teritorija.

38. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo išsprendė teisingai, laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ginčo tvora (jos dalis) neužima kelio važiuojamosios dalies, o tarp dabartinio kelio ir važiuojamosios dalies yra likęs atstumas, naudojimasis bendrojo naudojimo keliu nėra apsunkintas, kad tvoros dalies nugriovimas nėra sudėtingas ir nereikalauja didelių (tvora susideda iš metalinių stulpelių ir metalinio tinklo) išlaidų, kad taikant maksimalią koordinačių transformavimo paklaidą, tvoros ir detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimai šiaurės vakarinėje dalyje yra nežymūs (tvora 0,08 m atstumu yra už žemės sklypo ribų ir užima 0,347 kv. m valstybinės žemės ploto), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę, įpareigojant ieškovą T. N savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą tvoros dalį, kuri ekspertizės aktu konstatuota, kaip užimanti valstybinės žemės plotą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo tvora, atsižvelgiant į paklaidas dėl koordinačių transformavimo iš Vilniaus miesto vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, užima tik nedidelę valstybinės žemės sklypo ploto dalį (0,347 kv. m), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tvoros savavališkos statybos pašalinimas galimas tik atsakovo reikalavime dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nurodytame plote, nugriaunant ginčo tvorą, juolab, ginčo dėl visos tvoros, t. y. esančios dalies ir ieškovo žemės sklype, statybos teisėtumo nekilo. Byloje taip pat neįrodyta, kad ginčo tvora užima kitus – gretimus žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės naudojimo patikrinimo aktai (2010 m. lapkričio 3 d. aktas Nr. 01-49-28, 2013 m. spalio 3 d. aktas Nr. 49ŽN-269 ir 2015 m. gegužės 15 d. aktas Nr. 49ŽN-209) nepaneigia byloje atliktos ekspertizės ir teismo padarytų išvadų, kadangi nurodytuose aktuose dėstomas valstybinės žemės užėmimo faktas ir mastas, kurie prieštarauja teismo ekspertizės metu atliktiems tiksliesiems aptverto sklypo matavimams.

39. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir deklaratyviais atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 25 d. Reikalavimą Nr. REI-00-131125-00174 nugriauti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ginčijamą reikalavimą gavo 2013 m. gruodžio 2 d., todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nuostatas skundą dėl jo galėjo paduoti iki 2014 m. sausio 3 d., kad ieškovas į teismą dėl reikalavimo nuginčijimo kreipėsi tik 2014 m. birželio 16 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytas terminas (jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos) yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013), todėl gali būti atnaujintas, jei buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d.; CPK 78 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš pradžių bandė ginčą dėl tvoros statybos neteisėtumo išspręsti taikiai, t. y. kreipėsi į UAB „Geoksis“ dėl patikslintų žemės sklypo ir tvoros posūkio taškų matavimų atlikimo, o 2014 m. birželio 16 d., gavęs 2014 m. gegužės 23 d. atsakymą iš UAB „Geoksis“, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl reikalavimo panaikinimo. Akivaizdu, kad papildomų matavimų atlikimas reikalavo papildomo laiko. Byloje nenustatyta, kad ieškovas, bandydamas ginčą išspręsti taikiai, buvo neatidus, nerūpestingas ar nesąžiningas ir specialiai siekė vilkinti ginčo išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, kasacine tvarka ginčydamas šioje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį Nr. 2A-546-565/2016, kurią ieškovo ieškinys tenkintas, kasacinio skundo argumentuose neįrodinėjo, kad ieškovas praleido senaties terminą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui atnaujino praleistą terminą atsakovo reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius apskųsti, kadangi terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.

40. Tiek ieškovas, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas nusprendė šalims nepriteisti šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas T N apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patirtas 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant atsakovo skundą kasacine tvarka, ir 465 Eur bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, o atsakovas siekia, kad jam iš ieškovo būtų priteista 400,15 Eur už ekspertizės atlikimą.

41. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius, ir kasacinius skundus.

42. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

43. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovas prašė panaikinti atsakovo reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, o atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą pašalinti tuos pačius savavališkos statybos (ginčo tvoros dalį valstybinės žemės sklype) padarinius. Tam, kad nustatyti tikslų aptvertą žemės sklypo plotą ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017 nurodytus išaiškinimus, šioje byloje buvo paskirta ekspertizė, kadangi nei ieškovas, nei atsakovas tinkamai nepagrindė aptverto žemės sklypo ploto: ieškovas įrodinėjo, kad aptvertas tik ieškovui priklausantis žemės sklypas, o atsakovas - kad aptvertas ir valstybinės žemės sklypo plotas (konkreti dalis). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. atsižvelgiant į byloje atliktos ekspertizės išvadas, ieškovas įpareigotas pašalinti dalį savavališkai pastatytos tvoros iš valstybinės žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios bylos baigtis yra palanki tiek ieškovui, tiek atsakovui, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir specialių žinių poreikį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nepriteisti šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos šalies.

45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir juos įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais. Apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai nėra tenkinami, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CK 6.189 str.; CPK 178 str., 185 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą nepakeistą.