Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. surašytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. gegužės 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-05-17, apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,81 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant žaliosios vejos bei nulaužė apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir stulpas. Šie J. L. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

J. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 1160 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo.

Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, jog teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tačiau tam neturi jokio pagrindo, nes ATPK 329 straipsnis nesieja asmens teisės prašyti sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą su išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas šioje vietoje painioja ATPK 329 straipsnį su ATPK 30¹ straipsnio taikymo sąlygomis. Būtent dėl pastarojo straipsnio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo išplėtojęs praktiką, jog aplinkybės, susijusios su darbo veikla ar šeimine padėtimi, nėra pagrindas švelninti nuobaudą labiau negu įstatyme numatytas minimumas. Teismas turi nustatinėti ne ypatingas, išimtines aplinkybes, bet nustatyti ir konstatuoti, ar per jau praėjusį nuobaudos vykdymo laiką buvo pasiekti nuobaudos tikslai ir ar dėl to yra pagrindas žmogų atleisti nuo likusios nuobaudos vykdymo. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo ne nuobaudos sušvelninimo, nes tai galima daryti tik nagrinėjant bylą taikant ATPK 30¹ straipsnį, bet specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo po to, kai byla jau išnagrinėta ir nuobauda paskirta.

Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, tačiau J. L. neprašo iš viso jam neskirti nuobaudos ar skirti tik simbolinę. J. L. be teisių yra jau daugiau kaip 1,5 metų, yra sumokėjęs 1160 Eur baudą ir tai nėra simbolinė ir pažeidėjo pageidavimus atitinkanti nuobauda. Tai, jog paties teismo nuožiūra būtų sutrumpintas teisės atėmimo terminas, nereiškia, jog nuobauda atitiktų pažeidėjo pageidavimą. J. L. prašo tik sutrumpinti skirtą 3 metų terminą, bet konkrečiai nenurodė, kiek jis turėtų būti sutrumpintas.

Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, jog pagal teisinį reguliavimą, galiojantį nuo 2017-01-01, kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, tačiau tai negali būti pripažinta kaip teisiškai reikšminga, nes konkrečiu atveju reikšmingos ir taikytinos tos teisės normos, kurios galiojo pažeidimo padarymo dieną, o griežtesnės pažeidėjo padėtį sunkinančios teisės normos iš viso negali būti taikomos.

Byloje turimi duomenys apie teisės pažeidėjo asmenybę, amžių, sveikatos būklę leidžia daryti išvadą, jog šiam asmeniui pasitaisyti yra pakankamas trumpesnis nei teismo nustatytas 3 metų teisių atėmimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis, kuria yra netenkintas J. L. prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

J. L. yra nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,81 prom.), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į automobilio ypatumus, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant žaliosios vejos bei nulaužė apšvietimo stulpą. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu J. L. yra paskirta 1160 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Taigi galima teigti, jog J. L. už padarytą teisės pažeidimą skirtas minimalus straipsnio dalies sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. J. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti, t. y. taikyti ATPK 329 straipsnį.

Pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) ir neteko galios ATPK, todėl reikėtų nustatyti, ar ATPK 329 straipsnis taikytinas konkrečiu atveju. Pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. J. L. padarė administracinį teisės pažeidimą iki 2017-01-01, jam administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2016 m. gegužės 22 d. (b. l. 3–4). Pagal ANK straipsnio 2 dalį, įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir konkrečiu atveju ANK yra griežtesnis negu ATPK, todėl laikytinas kitaip asmens teisinę padėtį sunkinančiu įstatymu. ANK 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tai leidžia teigti, kad J. L. taikytinas teisės pažeidimo metu galiojusio ATPK 329 straipsnis.

ATPK 329 straipsnyje, be kita ko, yra nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju J. L. atstovas prašyme dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui nurodė, jog nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirto 3 metų teisių atėmimo laiko, J. L. yra gavęs Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą Nr. 104 (b. l. 33–35), taip pat nagrinėjamos teisės atėmimo laikotarpiu nėra padaręs naujų teisės pažeidimų (ar administracinių nusižengimų). Taigi J. L. formaliai yra įvykdęs ATPK 329 straipsnio reikalavimus, kurių įvykdymas suteikia pažeidėjui teisę kreiptis dėl nagrinėjamos teisės atėmimo termino sutrumpinimo į teismą. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šio straipsnio analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei jo pavojingumo laipsnį, taip pat paties pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, teisės pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti. Todėl skundžiamos teismo nutarties argumentas, jog ATPK 329 straipsnis turi būti taikomas ypatingais, išimtiniais atvejais (t. y. tai negali būti laikoma bendra taisykle), kai nustatomas kompleksas duomenų, kurie leistų šį straipsnį taikyti, yra pagrįstas.

Pareiškėjas skunde nesutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvuose naudojama formuluote: „teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo“. Anot pareiškėjo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo ne nuobaudos sušvelninimo, nes tai galima daryti tik nagrinėjant bylą taikant ATPK 30¹ straipsnį, bet specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, kuris taikomas po to, kai byla jau išnagrinėta ir nuobauda yra paskirta. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas atitinkamuose ATPK straipsniuose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas administracinės nuobaudos švelninimą supranta ir aiškina kaip švelnesnės nuobaudos nuobaudų sistemos hierarchijos, įtvirtintos ATPK 21 straipsnyje, prasme paskyrimą. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima formuoti vienareikšmių išvadų neatsižvelgiant į teismo argumentacijos kontekstą. Ir šiame kontekste teismas formuluotę „sušvelninimas“ vartoja ne minėtų nuobaudų hierarchijos prasme. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas suponuoja jau paskirtos administracinės nuobaudos švelninimą platesniu požiūriu, t. y. po jos paskyrimo, kai taikant ATPK 329 straipsnį yra švelninama administracine tvarka nubausto asmens teisinė padėtis.

Nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos yra formaliai įvykdytos, tačiau, kaip minėta, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, teisės pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. J. L. atstovo prašyme dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo nurodyta, kad J. L. yra garbingo amžiaus žmogus, sumokėjo paskirtą baudą, gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, iš naujo įvertino savo veiksmus, padaryto pažeidimo priešingumą teisei ir visuomenės interesams, patirti sunkumai gyvenime, patirtas gėdos jausmas aiškinant giminėms ir draugams teisės praradimo aplinkybes, taip pat su tuo susijusios problemos bendraujant su žmonėmis perauklėjo J. L., jis turi ir sveikatos problemų, o teisė vairuoti transporto priemonę palengvintų keliones į sveikatos priežiūros įstaigas (b. l. 33–35). Tačiau sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą vien šių aplinkybių įvertinimo nepakanka. Teisė vairuoti transporto priemones J. L. buvo atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. J. L. sąmoningai ir niekieno neverčiamas priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio, ir tokiu savo elgesiu visiškai nepaisė savo veikos pavojingumo pobūdžio ir to, kad tokiais savo veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokiu savo elgesiu J. L. veikė kaip neatsakingas žmogus ir eismo dalyvis, kuriam visiškai nebuvo svarbu, kad jo elgesys kelia pavojų kitiems, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių tokio elgesio pasekmių. Be to, tai nebuvo pirmas toks J. L. poelgis, nes jis yra anksčiau baustas už analogiško pažeidimo padarymą (b. l. 5–8) ir galima sutikti su skundžiamos teismo nutarties argumentu, jog tai rodo J. L. neatsakingą požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir transporto priemonių vairavimą. Iš tiesų, teisės pažeidėjas yra garbingo amžiaus žmogus ir būtent amžius buvo atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant administracinę nuobaudą (b. l. 30). Senyvas asmens amžius ne tik reikalauja pagarbaus ir orumą užtikrinančio visuomenės elgesio su tokio amžiaus sulaukusiu visuomenės nariu, tačiau taip pat įpareigoja ir patį garbingo amžiaus sulaukusį asmenį elgtis taip, kad jis savo elgesiu rodytų pavyzdį už save jaunesniems žmonėms, o nagrinėjamu atveju turėtų rodyti, kaip laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų būnant atsakingu eismo dalyviu kelyje, kuris savo elgesiu ne tik kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, bet ir būtų sektinas pavyzdys kitiems.

Minėta, jog norint taikyti ATPK 329 straipsnį, turi būti įvertinta, ar bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. J. L. atstovo prašyme apylinkės teismui nurodyta, kad patirti gyvenime sunkumai (dėl pritaikytos administracinės atsakomybės), patirtas gėdos jausmas aiškinant giminėms, draugams teisės vairuoti praradimo aplinkybes, taip pat su tuo susijusios problemos bendraujant su žmonėmis perauklėjo J. L. ir tai leidžia manyti, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti (b. l. 34). Gailėjimasis tekstine išraiška, kuris neparemtas objektyviais duomenimis, negali būti laikomas pagrindu tam, kad būtų galima sutrumpinti nagrinėjamos teisės atėmimo terminą. Iš J. L. atstovo prašymo ir skundo argumentų galima teigti, kad J. L. gailisi ne todėl, kad jis įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą, bet gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jam pritaikyta administracinė atsakomybė sukėlė tam tikrų nepatogumų kasdieniniame gyvenime, gėdos jausmą, kurį sužadino ne padaryto poelgio pats neatsakingumas ir lengvabūdiškumas, kuris turėtų būti vada J. L. elgesio kaitos procesui, bet nepatogi situacija, kai reikia aiškinti nagrinėjamos teisės praradimo aplinkybes. J. L. kasdieninio gyvenimo sunkumų ir nepatogumų kilo būtent dėl paties teisės pažeidėjo kaltės ir tai visiškai nesudaro prielaidų įvertinti, kad tie kasdieninio gyvenimo sunkumai ir nepatogumai iš tiesų prisidėjo ir prisideda prie J. L. elgesio modelio kaitos proceso, prie jo supratimo apie savo pavojingo elgesio reikšmingumą, neleidžia įvertinti, kad tai nėra deklaratyvus noras to nebekartoti. Be to, prašyme apylinkės teismui J. L. atstovas nurodė, kad J. L. vairuotojo biografijoje praktiškai nėra sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, juo labiau tokių, kaip vairavimas išgėrus (b. l. 34). Tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantys duomenys, kurie rodo, kad praeityje J. L. yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas neblaivus (b. l. 5–8). Ta aplinkybė, kad teisės pažeidėjas vietoj to, kad prisiimtų atsakomybę dėl praeityje padarytų pažeidimų apie juos savo prašyme pranešdamas, apie tai ne tik nutyli, bet ir teigia priešingai, kelia pagrįstą abejonę dėl to, ar iš tiesų J. L. suprato savo pažeidimo esmę ir iš jo pasimokė, tapo atsakingu žmogumi, kuris savo elgesiu nebekels pavojaus kitų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, ir yra pasiekti ATPK 20 straipsnio tikslai. J. L. atstovo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo yra teisės pažeidėjo pageidavimas, noras, įstatymo suteikta galimybė įgyvendinus formalius įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau šio pageidavimo, noro ar įstatymo suteiktos galimybės formalus patenkinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, o J. L. atstovo skunde nurodytas argumentas, jog duomenys apie teisės pažeidėjo asmenybę, amžių, taip pat nurodyta sveikatos būklė (diagnozuota artrozė), kasdieninio gyvenimo nepatogumai ir sunkumai turėtų leisti teigti, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad nuobaudos tikslai iš tiesų yra pasiekti, norint taikyti ATPK 329 straipsnį.

J. L. apylinkės teismo nutarimu paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams yra teisinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimo pobūdžiui nuobauda. Galima sutikti su skundo argumentu, kad ši nuobauda negali būti laikoma vien tik simboline, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančia nuobauda. Kita vertus, prašymo dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo tenkinimas ir galėtų būti suprantamas ir aiškinamas kaip vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, kuris akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Siekdamas parodyti J. L. padarytos veikos pavojingumą ir pažeidimo sunkumą, dėl kurio negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas, skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 asmens kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis). Todėl, priešingai, nei teigia J. L. atstovas, griežtesnės pažeidėjo padėtį sunkinančios teisės normos nebuvo taikomos šioje byloje.

Įvertindamas anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo J. L. sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą taikant ATPK 329 straipsnį. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.