- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1-2263-818/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06256-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- E. R.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
dalyvaujant prokurorams Gaudentui Balčiūnui, Tomui Januškevičiui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis Vilniaus teritorinėje muitinėje inspektoriumi, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilnius, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 201 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, gyvenamojo namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtai laikė 60200 cm3 (60,2 litrus) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,5 ?- 49,2 ?, iki tol, kuomet 2017 m. vasario 08 d., apie 16.00 val., jam pernešant (gabenant) dalį neteisėtai laikytų šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų į prie šalia minėto gyvenamojo namo stovintį automobilį „K. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie surado ir paėmė stiprius naminius alkoholinius gėrimus, kurie buvo neteisėtai laikyti gyvenamajame name ir kurių dalis buvo pernešta į automobilį.
Teisėjui pagarsinus liudytojo parodymus (b. l. 29), liudytojas patvirtino savo 2017-03-10 apklausos metu duotus parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pagarsinus E. R. nuoširdų prisipažinimą (b. l. 47), liudytojas nurodė, jog vardas asmens iš kurio kaltinamasis pirko naminę degtinę - J., dar kaltinamasis minėjo, kad neturi kontaktų ir kad jis ne iš Vilniaus, jam paskambina, atveža ir viskas. Kuomet E. R. rašė paaiškinimą, kabinete kartu buvo jis ir Tomas, buvo paduotas lapas ir galėjo jis atsisakyti jei norėjo. Ką rašyti nesakė, tik pasiūlė išdėstyti viską taip kaip yra. Papildomai paaiškino, kad tyrėja, kuri formino ikiteisminį tyrimą kartu nevažiavo. Nuvažiavę turėjo stebėti, tvoros ten nebuvo, atvažiavus buvo pastebėtas automobilis ir privažiavo prie jo, šalia sustojo, išlipę prisistatė ir parodė tarnybinius pažymėjimus, pasakę priežastį, paprašė parodyti. Muitinės pareigūnai iškart ar tik po poros minučių gal atvažiavo, bet jis T. buvo pirmesni. Ar prieš patikrinimą buvo vaizdo kameros - nežino, nesigilino. Kodėl kartu muitinė atvažiavo, negali atsakyti, tik vėliau sužinojo, kad muitinės departamento darbuotojai aiškinosi. Pareigūnė nedalyvavo, F. F. sumaišė, nes praėjo laiko tarpas. Kaltinamasis name gerai žinojo alkoholio laikymo vietas, jis tiesiai į rūsį nuėjo. Įėjus į patalpą stovėjo stalas ir suolas prie sienos, jis žinojo kur sudėti visi gėrimai, šaldytuvas stovėjo prieš patalpą, šaldytuve jis pats parodė. Nebuvo klaidžiojama po namą, jis pats parodė.
Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta E. R. kaip kolegą, kaimyną, nes dirba muitinėje ir gyvena (duomenys neskelbtini). Žino dėl ko byla teisme, matė suėmimą. Apie realizavimą nieko nežino. Namai jų šalia, (duomenys neskelbtini) namas yra 9 arų sklypas, sklype nebaigtas namas, jis trijų aukštų, mūrinis, teko būti viduje, išsidėstymą žinau, rūsys yra. Namas nebaigtas statyti, langai ir durys yra, iš lauko neįeisi paprastai, jis rakinamas. Namas priklausė anksčiau E. tėvui, o po to greičiausiai E.. E. į namą atvažiuodavo po darbo ir per išeigines, kiekvieną dieną beveik. Yra vaiskrūmiai ir medžiai E. sklype, obelys, tiksliai neskaičiavo, nes ne ūkininkas, bet daug nėra. „K. C.“ vairuoja E. R., jis yra vedęs turi tris vaikus. Teko žiemos metu matyti E. žmoną name. Kad būtų laikomi namų gamybos stiprieji alkoholiniai gėrimai ar gaminami nematė. Namo rūsyje teko būti, name stovi katilas, jis rūsyje. Neteko būnant matyti, kad būtų laikomas koks nors alkoholis ar įrengimų gaminti gėrimą. Įvykio dieną matė kaip buvo pareigūnai atvažiavę, atvažiavo policijos mašina, žymėta „Mitsubichi L200“, sustojo prie E. mašinos, atidarė pradėjo fotografuoti ir pamatė iš jų imuniteto keletą žmonių. Suprato, kad jei imunitetas atvažiavo, tai kažkas negerai. Buvo muitinės mašina ir dar viena stovėjo. Policijos pareigūnai buvo uniformuoti su „L200“ automobiliu, nufotografavo automobilį, pareigūnai šonines dureles atsidarė, bagažinę ir pradėjo fotografuoti. Buvo vienas pareigūnas, salėje nėra to pareigūno. Nesimatė iš tolo su kuo fotografavo, nes viską matė kažkur 40-50 metrų atstumu. Matę, kad kai bagažinę atidarė, E. nebuvo, po to nuėjo pas save ir daugiau nieko nebematė. Kaltinamojo sutuoktinės tą dieną neteko matyti, vaikų nematė. Paaiškino, kad pas juos labai budrūs kaimynai, svetimi nevaikšto, jei kas atsirastų, pasirodytų, pasipiltų skambučiai. Kad netoliese gyventų J. jis nebuvo girdėjęs. Jam nei E. R., nei jo žmona pasivaišinti namine degtine ar kažkokiais preparatais nesiūlė. E. R. dalyvauja statybose, tėvas dirba kartu, kuris turi kažkokią firmą su metalais. Būna kartais, kad nepažįstami vyrai atvyksta jam padėti, iš lauko į namus neša medžiagas. Taip pat paaiškino, kad matė kaip buvo atvažiavusi 5 žmonių brigada, atitempė bokštelį, buvo „Mitsubishi“ firminė elektros tinklų mašina ir montavo bokštelį, buvo slidu. Pas jį buvo krūva žvyro, bandė barstyti, dar davė kastuvą ir viskas. Sumontavę kažkokią baltą dėžę išvažiavo, vėliau, po suėmimo E., ta dėžė dingo. Nežino ar žmonės buvo atvykę iš elektros tinklų, tai paprastas stulpas, nuo kurio pajungtas jo ir dviejų kaimynų namai. Mano, kad greičiausi tai sekimui buvo skirta dėžutė, nes dėžė buvo link E. nukreipta, o stulpas priešais jo namą stovi.
Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas inicijuotas tyrėjo T. R. tarnybiniu pranešimu dėl to, kad 2017-02-08 apie 16⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, automobilyje „K. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei namo rūsyje rasta apie 60 litrų rudos bei bespalvio skysčio, turinčio alkoholio kvapą (b. l. 1; 2-3).
Iš 2017-02-08 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrint automobilį „K. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo rastos ir paimtos 25 talpos, kuriose buvo rusvos spalvos skystis, turintis alkoholio kvapą (b. l. 6-13).
Iš 2017-02-27 specialisto išvados Nr. 140-(859)-IS1-1176 matyti, jog skysčiai dvidešimt penkiuose įvairiuose talpos buteliuose, paimtuose 2017-02-08 (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš automobilio „K. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš namo rūsio, yra naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,0%-49,2%. Tirti pateiktų naminių stiprių alkoholinių gėrimų dvidešimt penkiuose buteliuose bendrasis kiekis yra 60200 cm3 (60,2 litro) (b. l. 17-19).
Iš transporto priemonių registro išrašo matyti, jog E. R. nuo 2012-03-31 registruotas kaip automobilio „K. C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b. l. 85).
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog E. R. nuo 2012-06-22 registruotas kaip žemės sklypo su statiniu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas (b. l. 84).
Iš 2017-02-08 rašto, įvardinto „Nuoširdus prisipažinimas“, matyti, kad E. R. nurodė, jog savo automobilyje bei namuose laikė apie 60 litrų naminės degtinės savo reikmėm, kurią įsigijo per ilgą laiką iš matymo pažįstamo asmens, vardu J., kurio anketinių duomenų, gyv. vietos nežino (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Už penkiasdešimties arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų neteisėtą pagaminimą, laikymą, gabenimą turint tikslą realizuoti atsakomybė yra numatyta BK 201 str. 2 d. Kas yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas apibrėžia BK 212 str. 3 d., kurioje numatyta, kad tokiu gėrimu laikomas alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo E. R. automobilyje ir jo namo rūsyje rastuose 60,2 litro naminės degtinės, etilo alkoholio tūrio koncentracija yra 30,0-49,2 procento. Taigi iš viso pas kaltinamąjį rastos naminės degtinės, etilo alkoholio tūrio koncentracija viršija 18 procentų, todėl už disponavimą tokiu gėrimu kaltinamasis atsako pagal BK 201 straipsnį.
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo iš dalies neigia, tačiau ištyręs baudžiamojoje
byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad E. R. turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus. Kaltinamojo E. R. parodymai, jog naminė degtinė, kuri buvo laikoma jam nuosavybes teise priklausančiame name ir įvykio dieną pernešinėjo iš namo į automobilį ir kurią rado bei paėmė policijos pareigūnai, įgijo ir laikė jo sutuoktinė I. R. „užpiltinėms daryti“ atmestini kaip siekis išvengti atsakomybės bei siekiant išsaugoti darbo vietą, o juos patvirtinančius liudytojos I. R. parodymus teismas vertina kritiškai, nes juos paneigia visuma kitų, vienas kitą patvirtinančių įrodymų, kurie sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią pripažinti kaltinamąjį kaltu.
Objektyviais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausiančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsyje ir jam priklausančiame automobilyje „K. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta 60,2 litrų namų gamybos alkoholinio gėrimo - naminės degtinės, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,5 ?- 49,2 ?. 2017 m. vasario 8 d., apie 16.00 val., jam pernešant (gabenant) dalį neteisėtai laikytų šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų į prie šalia minėto gyvenamojo namo stovintį automobilį „K. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie surado ir paėmė stiprius naminius alkoholinius gėrimus, kurie buvo neteisėtai laikyti gyvenamajame name ir kurių dalis buvo pernešta į automobilį. Šias aplinkybes patvirtina minėtas 2017-02-08 apžiūros protokolas. Iš kurio matyti, kad automobilyje „K. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsyje rastos ir paimtos 25 talpos su skysčiu turinčiu alkoholio kvapą. VĮ „Regitros“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis „K. C.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam E. R.. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat žinoma, kad nuo 2012-06-22 E. R. registruotas kaip žemės sklypo su statiniu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkas. Visos rastos talpos ne tik aprašytos nurodytame protokole, bet ir užfiksuotos nuotraukose, kuriose iš tiesų matomos protokole nurodytos talpos, todėl rastų talpų keikis ir vietos, kuriose jos buvo rastos, jokių abejonių nekelia.
Rastų talpų paskirtis ir jose buvusio skysčio turinys nustatytas BPK 205 straipsnio tvarka ištyrus rastus daiktus ir pasitelkus specialias žinias. Specialisto išvadoje Nr. 140-(859)-IS1-1176 konstatuota, jog skysčiai dvidešimt penkiuose įvairiuose talpos buteliuose, paimtuose 2017-02-08 (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš automobilio “K. C.”, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir iš namo rūsio, yra naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,0-49,2 procento. Atitinkamai specialisto išvada patvirtina, kad E. R. name ir automobilyje rastuose dvidešimt penkiuose buteliuose esantis skysčio, t.y. naminių stiprių alkoholinių gėrimų kiekis sudaro 60200 cm3 (60,2 litro). Šie objektyvūs įrodymai patvirtina, kad iš viso policijos pareigūnai 2017-02-08 rado 60,2 litro skysčio turinčio alkoholio kvapą, kurio dalis buvo pernešta (nugabenta) į automobilį „K. C.”, valst. nr. (duomenys neskelbtini), o kita dalis skysčio laikoma kaltinamojo namo rūsyje. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad visas nurodytas skystis yra namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas - naminė degtinė, kurioje etilo alkoholio tūrio procentinė koncentracija (stiprumas) yra 30,0-49,2 procento.
Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad iš viso kaltinamojo E. R. automobilyje ir jam nuosavybes teise priklausiančio namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsyje rasta 60,2 litro namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo - naminės degtinės. Taigi, šiais įrodymas yra įrodyta, kad BK 201 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimo dalykas - namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, rastas kaltinamojo E. R. automobilyje ir jo namo rūsyje.
Kaltinamojo kaltės įrodinėjimą apsunkina tik tai, kad E. R. neginčydamas, jog jam asmeninės nuosavybės priklausančiame name buvo laikoma naminė degtinė, kurios dalį 2017-08-02 jis pernešinėjo į savo automobilį norėdamas nugabenti žmonai „užpiltinėms daryt“, teigia, kad įvykio vietoje rasta naminė degtinė priklauso kitam asmeniui, t. y. jo sutuoktinei ir tikslo realizuoti nebuvo.
BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) pagaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą juos realizuoti, ir už jų realizavimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų.
E. R. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį yra kaltinamas už neteisėtą 60 litrų naminės degtinės laikymą turint tikslą ją realizuoti. Laikymas BK 201 straipsnio 2 dalies prasme yra šio nusikaltimo dalyko (daugiau kaip penkiasdešimt litrų naminės degtinės) buvimas kaltininko žinioje ir šią aplinkybę kaltinamasis pripažįsta. Taigi, kaltinamojo E. R. ir jo sutuoktinės teiginiai, jog įvykio vietoje rasta naminė degtinė priklauso kitam asmeniui, t. y. jo sutuoktinei neturi reikšmės jo atsakomybei pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.
Kaip minėta, veikos kvalifikacija pagal BK 201 straipsnį dar priklauso ir nuo tikslo, kuriuo naminė degtinė gaminama, gabenama ar laikoma. Nors kaltinamasis neigia savo kaltę dėl tikslo realizuoti jo name laikomą naminę degtinę ir jo parodymai negali padėti nustatyti kokiu tikslu buvo laikoma ir gabenama naminė degtinė, tačiau tai nereiškia, kad nusikaltimo tikslo negalima nustatyti iš kitų aplinkybių. Nusikaltimo tikslą atskleidžia ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai iškart per įvykį ir kiti subjektyvūs įrodymai, bet ir kitos objektyvios aplinkybės, kurios leidžia daryti atitinkamas išvadas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų kiekį, vietą, ar jų gabenimui panaudotos transporto priemonės ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis stipraus namų gamybos alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui ir pagrįstai leidžia spręsti, kad tokiu atveju draudžiamu gėrimu disponuojama turint tikslą jį realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Be to, sąvoka „realizuoti“ nėra siejama išimtinai su pardavimu. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį įtakos neturi tai, kad kaltininkas įsigytus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus ketina realizuoti ne už pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Kadangi realizavimo būdas veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, tai nesvarbu, jog nėra galimybės nustatyti ar kaltinamasis naminę degtinę būtų pardavęs, ar naudojęs kaip atsiskaitymo priemonę už kokias nors paslaugas statybos darbuose, kas yra įprasta praktika turint statomą namą ir samdant darbininkus, ar realizavęs dar kitais būdais. Bet kuriuo atveju laikymas tokio didelio kiekio degtinės, laikytinas kaip ketinimu ją realizuoti bet kuriuo būdu kitiems asmenims ir yra nusikaltimas numatytas BK 201 straipsnio 2 dalyje. Be to, nors E. R. kategoriškai tvirtina, kad nei jis nei jo sutuoktinė neturėjo tikslo realizuoti naminę degtinę tretiesiems asmenims už atlygį ar be jo, tačiau šią aplinkybę paneigia pirminiai E. R. paaiškinimai duoti pareigūnams iš kart įvykio metu. Jis nurodė, jog naminę degtinę ketino atsiskaityti su darbininkais už atliktus statybos darbus, nes neturi pinigų. Ir tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu atsirado kaltinamojo tvirtinimas, kad laikė degtinę jo sutuoktinė „užpiltinėms daryti“. Pirminio paaiškinimo duomenimis teismas labiau tiki, nes užkluptas vietoje asmuo dažniausiai nurodo tikslesnes, iš anksto neapgalvotas aplinkybes. Todėl tokie vėlesni kaltinamojo teiginiai tiesiog vertintini kaip kaltinamojo gynybos versija siekiant palengvinti savo padėtį.
Kaltinamasis savo nekaltumą taip pat prieštaringai grindžia teigdamas, kad policininkai darė jam psichologinį spaudimą, sakydami jam, jog nesant jo sutikimui, bus atlikta krata, kurios metu išlaužys gipso kartoną ir jei nepripažins kaltės bus sulaikytas 1-3 parom, dėl ko jis sutiko jiems aprodyti geranoriškai namą ir parašė nuoširdų prisipažinimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad policijos ir muitinės pareigūnai turėjo kokį nors pagrindą tyčia susidoroti su kaltinamuoju.
Liudytoju apklaustas muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyr. tyrėjas J. Z. nurodė, jog apie mėnesį laiko turėjo informacijos apie tai, kad Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto inspektorius E. R. verčiasi neteisėta veikla, prekiauja namų gamybos alkoholiniais gėrimais. Siekdamas patikrinti anksčiau gautą, J. Z. informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjus, o būtent T. R. ir Ž. R.. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. R. ir Ž. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jog dirbdami teritorijoje t. y. Salininkuose prie PC „Maxima“ adresu Salininkų g. 131, Vilniuje išgirdo dviejų vyrų, kurių duomenų nežino, tarpusavio pokalbį. Jie minėjo, kad yra žmogus, kuris parduoda geros kokybės „samagoną“, vieno iš jų paklausus, kur galima įsigyti, kitas vyras atsakė, kad parduoda „(duomenys neskelbtini“ gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, nebaigtos statybos name ir kuris dirba muitinėje, kadangi dažnai prie namo būna su muitinės tarnybos apranga. Esant šioms aplinkybėms susisiekė su Muitinės tarnybos administracija, kuri išsiaiškino, kad dirba toks E. R. ir turi nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuomet policijos pareigūnai T. R. ir Ž. R. kartu su muitinės pareigūnais J. Z. ir D. S. 2017-02-08 apie 16.00 val. nežymėtais tarnybiniais automobiliais nuvyko prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo ir sustoję šalikėlėje stebėjo aplinką. Prie namo pamatė automobilį „K. C.”, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip E. R. iš namo neša du paketus, kuriuos padėjo į automobilį „K. C.“ pro galines keleivio dureles iš kairės pusės ir vėl sugrįžo į namą. Vėliau išėjo vėl iš namo nešdamas sportinį krepšį ir dar vieną maišelį dėjo į automobilio bagažinę. Tuomet pareigūnai priėjo prie E. R. automobilio ir prisistatė, bei parodė tarnybinius pažymėjimus. Paklausus E. R. aš šis turi automobilyje namų gamybos alkoholinių gėrimų, jis atsakė, kad taip ir geranoriškai parodė automobilio „K. C.” salone, bei bagažinėje esančias įvairaus dydžio talpas, kuriuose buvo apie 25 litrai rudos ir bespalvės spalvos skysčiai. Pareigūnams paklausus E. R. uždavė klausimą ar jis namie dar turi kokių nors namų gamybos alkoholinių gėrimų, E. R. atsakė, kad turi. E. R. pasiūlė parodyti ir atiduoti namuose esantį visą nelegaliai laikomą namų gamybos alkoholį. Jis sutiko ir nusivedė į namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsį. Įėjus į rūsyje esančią priešpirčio patalpą, E. R. pakėlė metalinio suolo dalį, po kuriuo buvo sustatytos 8 permatomos, plastikinės talpos po 5 litrus. Minimos talpos buvo kai kurios pilnos, o kai kurios apypilnės, o jose buvęs skystis buvo rudos ir bespalvės spalvos, bei turėjo specifinį alkoholio (samagono) kvapą. Taip pat E. R. parodė šalia priepirčio esančioje patalpoje šaldytuvą, kurį atidarius pamatė 8 stiklines įvairių tūrių talpas, kuriuose buvo taip pat rudos ir bespalvės spalvos skystis turintis specifinį alkoholio kvapą. Paklausus ar name esančiuose kitose patalpose yra dar alkoholio ar kitų draudžiamų daiktų E. R. atsakė, kad daugiau nėra ir geranoriškai pasiūlė jiems aprodyti likusią namo dalį kur jokių draudžiamų daiktų nebuvo. Įvykio vietoje E. R. paklausus ar jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, jis atsakė, kad sutinka. Tai, kad E. R. pats aprodė pareigūnams T. R. ir Ž. R. tiek automobilį tiek namą, bei pripažino kaltę patvirtina ir liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai G. T. bei F. F., kurie buvo papildomai iškviesti įforminti įvykio vietą. Kaltinamojo gynėjas kaltinamojo gynybos poziciją papildomai grindė tuo, kad prokuroras paviršutiniškai kabinėjasi ir šis nusikaltimas yra inkriminuotas tik formaliai, be jokių įrodymų. Tačiau tokie gynybos argumentai yra tik deklaratyvūs ir jokiais duomenimis visiškai nepagrįsti teiginiai, kuriais kaltinamojo naudai siekiama paaiškinti jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Byloje nėra, ir kaltinamasis net nenurodė, jokių protingų ir racionaliai paaiškinamų aplinkybių ar faktų, kodėl policijos pareigūnai turėtų pagrindą norėti susidoroti su kaltinamuoju. Pabrėžtina, kad kaltinamasis yra dirbantis muitinėje inskpektoriumi, todėl vien tik iš deklaratyvios kaltinamojo gynybos pozicijos visiškai neaišku kodėl kitos tarnybos – policijos, pareigūnai gali norėti inkriminuoti veiką, kurios jis nepadarė. Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis yra statutinis tarnautojas pabaigęs policijos akademiją ir elementarios teisės ir pareigos bendra prasme turi būti žinomos ir žinomi sulaikymo pagrindai ir išsakyti teiginiai, kad jei nebendraus, bus sulaikytas, vertinamas kritiškai. Nei vienas apklaustas pareigūnas nepatvirtino apie kažkokį darytą spaudimą. Deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas kaltinamojo pareiškimas, kad bendradarbiavo ir prisipažinimą surašė verčiamas neteisėtų veiksmų, negali būti pagrindas vien dėl tokio pareiškimo visus surinktus įrodymus pripažinti neteisėtai gautais ir negalimais kaltinamojo kaltei pagrįsti, nes jokių BPK pažeidimų renkant įrodymus teismas nenustatė. Kaltinamasis niekaip protingai ir racionaliai nepaaiškino, kodėl policijos pareigūnai, būdami įspėti dėl teisingų parodymų davimo, turėtų norėti melagingai jį apkaltinti ir rizikuoti būti patraukti atsakomybėn už tokius neteisėtus veiksmus.
Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltė nėra grindžiama vien tik policijos pareigūnų parodymais. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, o ir pats kaltinamasis pripažįsta, kad savo name laikė naminę degtinę. Be to akivaizdu, kad kaltinamojo sutuoktinė labai retai lankydamasi, kaip kad sutuoktiniai ir liudytojas D. D. nurodė teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) g. esančiame jų name, niekaip negalėjo sukaupt tokio kiekio tuščių butelių ir naminės degtinės. Ir jeigu ji iš tiesų būtų suruošusi pati pintinę ir maišą su tarom užpiltinėm daryti ir žinodama, kad sutuoktinis yra prieš jos laikomą naminę degtinę, ji pati jas ir būtų parsivežusi, siekiant išvengti galimo konflikto. Nepadaręs šio nusikaltimo, policijos pareigūnams nebūtų iš karto paaiškinęs tokias aplinkybes, kaip alkoholio įsigijimo kainos, asmens iš kurio įsigijo vardo. Pažymėtina, kad E. R. vėlesnės apklausos metu ir per teismo posėdį iš viso teigė, kad nežino nei iš kur nei iš kokio asmens jo sutuoktinė gavo naminės degtinės, tačiau dar savo rašytame prisipažinime jis paminėjo Juozo vardą, kurį vėliau įvardija ir jo sutuoktinė. Taigi, kaltinamojo parodymai duoti vėlesnių apklausų ir teismo posėdžio metu prieštarauja vieni kitiems, o ir pareigūnai tikrai negalėjo priversti kaltinamąjį rašyti parodymus nurodant konkretų vardą asmens iš kurio buvo perkama naminė. Tokie nelogiški ir įrodymų visumai bei nustatytoms aplinkybėms prieštaraujantys kaltinamojo ir jo sutuoktinės parodymai negali būti pagrindu pripažinti juos teisingais ir remiantis jais išteisinti kaltinamąjį, kai jo kaltę patvirtina kitų įrodymų visuma.
Taigi, visos nurodytos, tarpusavyje sutampančios ir viena kitą patvirtinančios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis E. R. turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, gyvenamojo namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtai laikė 60200 cm3 (60,2 litrus) naminių stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 30,5 ?- 49,2 ?, iki tol, kuomet 2017 m. vasario 08 d., apie 16.00 val., jam pernešant (gabenant) dalį neteisėtai laikytų šių naminių stiprių alkoholinių gėrimų į prie šalia minėto gyvenamojo namo stovintį automobilį „K. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie surado ir paėmė stiprius naminius alkoholinius gėrimus, kurie buvo neteisėtai laikyti gyvenamajame name ir kurių dalis buvo pernešta į automobilį. Kaltinamojo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 2 d., todėl skirtina bausmė.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis E. R. padarė apysunkį nusikaltimą, yra neteistas (b. l. 77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 81), dirbantis, iš Vilniaus teritorinės muitinės l. a. direktorės E. Š. 2017-06-19 rašto matyti, kad E. R. yra charakterizuojamas teigiamai. Nurodoma, jog E. R. dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Mobiliųjų grupių skyriuje inspektoriaus pareigose. Nuo 2016 m. liepos 1 d. perkeltas į Mobiliųjų grupių posto inspektoriaus pareigas kur dirba ir šiuo metu. Jis bendrauja mandagiai, dalykiškai, visose situacijose išlieka santūrus ir taktiškas. Gerai išmano savo darbo specifiką. Laikosi muitinės etikos kodekso reikalavimų. Domisi muitinėje vykstančiais procesais, juos analizuoja ir stengiasi dirbti pagal nuolat kintančias aplinkybes. Atsakingai žiūri į savo atliekamas pareigas, laiku ir tinkamai vykdo pavestas užduotis. Jam pavestus darbus atlieka iki galo (b. l. 45). Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė.
Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis BK 55 straipsniu, pirmą kartą teisiamam E. R. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nes skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimą nėra būtinybės norint pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nusikaltimas yra nesmurtinis, nukreiptas ne prieš fizinius asmenis, o prieš valstybės ekonomiką ir verslo tvarką, todėl kaltinamajam E. R. skirtina BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto ribose. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, gerai charakterizuojamas, yra susituokęs, augina tris vaikus), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus materialią vertę turinčius daiktus. Nusikaltimo įrankiais ar priemonėmis laikomi tie daiktai, kurie buvo tiesiogiai panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 201 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti) arba tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Iš šioje byloje esančių įrodymų matyti, kad nedenatūruotas etilo alkoholis buvo perneštas iš namo į automobilį, kuriuo buvo ketinama naminę nugabenti į (duomenys neskelbtini) kaip kaltininkas teigė, žmonai „užpiltinėms“ daryti, laikant jį automobilio salone, bet ne tam įrengtoje specialioje slėptuvėje. Šioje byloje nėra duomenų, jog įvykio metu automobilis „K. C.”, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo specialiai pritaikytas daryti BK 201 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką arba nedenatūruoto etilo alkoholio gabenimas be minėto automobilio būtų negalimas. Todėl automobilis „K. C.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas.
E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 25 talpos su naminiais stipriais alkoholiniais gėrimais, kurios Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos S. S. 2017-06-07 nutarimu perduotos į Vilnius apskr. VPK daiktinių įrodymų saugyklą (b. l. 20-22; 23).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (tridešimties minimalaus gyvenimo lygio) dydžio, t. y.1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą.
Išaiškinti E. R., kad jam paskirta 30 MGL, t. y. 1 129,80 Eur, dydžio bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Daiktinius įrodymus: 60 litrų naminės degtinės, 25 talpas (saugomus Vilnius apskr. VPK daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitą B 2017-06-07 serija BBB Nr. 2PK002545) - sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.