- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- A-143-1267-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00889-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kelių policijos tarnybos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- Š. O.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. O. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kelių policijos tarnybai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. O. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) prašymu (T 1, b. l. 1–8), kurį patikslino (T 3, b. l. 94–105), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2011 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“.
Pareiškėjas nurodė, kad jo veikoje nėra pareigybės aprašymų punktuose numatytų reikalavimų pažeidimo sudėties. Atliekant tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrą, buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti terminai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinį nusižengimą įvykdė ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti už 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. tariamai netinkamai atliktas pareigas; kadangi skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2011 m. kovo 21 d., todėl už 2010 m. sausio, vasario ir kovo mėn. iki 21 d. tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminą. Teigė, kad, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atlikus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų darbo rezultatų tikslinį patikrinimą bei nustačius tam tikrų trūkumų ir/arba pažeidimų, patikrinimo rezultatai iš karto turėjo būti įforminti tarnybinio patikrinimo išvadoje, o ne ataskaitoje. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tiek ataskaitą, tiek tarnybinio patikrinimo išvadą surašė Policijos departamento struktūrinio padalinio pareigūnai, o abu šie dokumentai buvo patvirtinti to paties subjekto – Lietuvos policijos generalinio komisaro. Taigi šiuo atveju nepagrįstai ir neteisėtai buvo dubliuojama patikrinimo procedūra, kuri faktiškai truko nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2011 m. vasario 14 d., t. y. daugiau nei keturis mėnesius. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo procedūros vykdymo terminai, o ši aplinkybė laikytina sudarančia pakankamą pagrindą panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas yra apibūdintas gana abstrakčiai, todėl neaiškios kaltinimo, dėl kurio gali gintis, ribos. Neaišku, kas turima galvoje, teigiant, kad buvo netinkamas padalinio pareigūnų darbo planavimas bei organizavimas, taip pat kokių konkrečių priemonių tinkamai administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolei ir korupcijos prevencijai vykdyti turėjo imtis, kad ši pareiga būtų laikoma įvykdyta tinkamai, bei kokių konkrečių veiksmų šiuo atveju neatliko ar atliko netinkamai. Juo labiau kad teisės aktai, už kurių tariamą pažeidimą buvo nubaustas, konkrečių kontrolės būdų ir/ar priemonių, kurie turėtų būti įgyvendinti, nenustato. Teigė, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kaip turėjo organizuoti jam pavaldaus padalinio pareigūnų darbą, kaip turėjo jį planuoti bei kontroliuoti ir kodėl jo pasirinktas būdas yra pripažintas netinkamu, nors šioje vietoje yra teisės spraga, ir jis objektyviai negalėjo žinoti ir tinkamai paaiškinti pavaldiems pareigūnams, kaip reikia tirti administracinių teisės pažeidimų bylas. Jis pavaldžių pareigūnų darbą planavo ir organizavo remdamasis savo patirtimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurią nuolat analizuodavo ir perteikdavo padalinio pareigūnams. Atkreipė dėmesį, kad įvedė teisės aktuose nenustatytą, tačiau, jo nuomone, būtiną ir efektyvų kontrolės būdą – pavaldžių pareigūnų priimtų nutarimų dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo tvirtinimą, t. y. pavaldiems pareigūnams informavus, kad atitinkamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kai vienas iš vairuotojų įvykio vietoje nepasiliko, yra pagrindas nutraukti teiseną, peržiūrėdavo visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir teikdavo pareigūnams rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų atlikimo, jei manydavo, jog ne visi būtini tyrimo veiksmai yra padaryti. Nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nutraukimo patvirtindavo tik įsitikinęs, kad visi būtini veiksmai atlikti, visa medžiaga surinkta tinkamai, išsamiai bei objektyviai įvertinta ir tikrai yra pagrindas nutraukti tyrimą. Pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pabrėžta, kad ši jo įvesta padalinio pareigūnų priimtų administracinių teisės pažeidimų nutarimų tvirtinimo procedūra laikytina priemone bylų kontrolei vykdyti, taigi pripažinta, kad tam tikrų veiksmų bylų kontrolei vykdyti jis ėmėsi. Pripažįstant jo nustatytą tvarką netinkama, turėjo būti pagrįstai bei konkrečiai įvardyta, kokia tvarka šiuo atveju turėtų būti laikoma tinkama ir/ar pakankama, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas nurodė, kad, siekiant konstatuoti blanketinių teisės normų pažeidimą, būtina nuoroda į kitų teisės aktų, nustatančių konkrečias elgesio taisykles, pažeidimus. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Šios atsakomybės taikymo pagrindai, atsižvelgiant į jos prigimtį ir pobūdį, neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. O visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Atkreipė dėmesį, kad yra 11 jam pavaldžių pareigūnų, todėl kiekvieno iš jų atliekamo darbo asmeniškai išsamiai bei visapusiškai patikrinti neturi objektyvių galimybių. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad nė vienas pasirinktas kontrolės būdas nėra ir negali būti 100 procentų. Jo pasirinktas kontrolės būdas yra optimalus ir tinkamas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta konkrečių korupcijos apraiškų atvejų, taigi pagrįstai bei vienareikšmiškai nebuvo nustatyta, kad nors vienas jam pavaldus pareigūnas būtų įvykdęs korupcinio pobūdžio veiką, todėl kaltinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis, t. y. neįrodytas. Atkreipė dėmesį, kad korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas į jo pareigybės aprašymą buvo įtrauktas tik nuo 2010 m. birželio 28 d., todėl pagal šį punktą tarnybinės atsakomybės klausimas, jei ir gali būti keliamas, tai tik nuo 2010 m. birželio 28 d., o ne nuo 2010 m. sausio mėn., kaip yra nagrinėjamu atveju. Pažymėjo, jog, tvirtindamas priimtus padalinio pareigūnų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose ROIK Nr. 07-10-5507139, 07-10-4436252, 07-10-4765577, 07-10-0353003, o bylose ROIK Nr. 07-10-4741926, 07-10-4763273, 07-10-4762915 priimdamas nutarimus, savo pareigybės aprašymų reikalavimų nepažeidė ir funkcijas atliko geriausiai, kaip galėjo susiklosčiusioje faktinėje situacijoje. Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-0353003 nurodė, kad, tvirtindamas nutarimą dėl administracinės teisenos nutraukimo, jis objektyviai negalėjo šią medžiagą tiriančiam pareigūnui nurodyti pratęsti terminą, kadangi pratęsimas galimas tik terminui nepasibaigus. Be to, byloje nėra nustatyta, kad pažeidimą padarė būtent D. M., o termino pratęsimas galimas tik nustačius pažeidėją, jam slapstantis ir t. t. Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-4762915 nurodė, kad bylos tyrimą atliko L. O., ir nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog kategoriškai teigti, kad byla išspręsta netinkamai ir tyrimas atliktas aplaidžiai, negalima, tačiau kartu buvo konstatuota, jog jis neatkreipė dėmesio į tariamai jos padarytus trūkumus. Pareiškėjo nuomone, nustačius, jog pati pareigūnė, neatlikdama tam tikrų tyrimo veiksmų, tarnybinio nusižengimo nepadarė, analogiškai turėtų būti konstatuota ir sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-4765577 nurodė, kad nukentėjusioji pati matė vairuotoją, su juo kalbėjo, todėl liudininkas negalėjo suteikti papildomos naudingos informacijos šiuo klausimu. Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-4436252 nurodė, kad pagal gautą medžiagą nebuvo galimybės ieškoti pasišalinusio automobilio, kadangi nebuvo nurodytas nė vienas jo valstybinio numerio simbolis. Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-4741926 nurodė, kad bylos tyrimą atliko S. K., tarnybinio patikrinimo išvadoje nuspręsta, jog šios pareigūnės veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl nesuprantama, kodėl jo veiksmai kontroliuojant šios pareigūnės darbą buvo įvertinti kaip neteisėti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-5507139 tyrimą atliko R. G. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardyti tariamai šio pareigūno padaryti administracinės bylos tyrimo trūkumai, tačiau vėliau konstatuota, jog šie pažeidimai nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl, pareiškėjo nuomone, išvada, kad jis, tvirtindamas nutarimą ir neatkreipdamas pareigūno dėmesio į padarytus trūkumus (neapžiūrėta įtariama automobilį apgadinusi transporto priemonė ir pan.), įvykdė tarnybinį nusižengimą, nepagrįsta – jis šio nutarimo netvirtino, nutarimas buvo priimtas jam atostogaujant. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienas būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų yra tikrinamo pareigūno kaltė, o nagrinėjamu atveju jo kaltės dėl tariamai įvykdytų pareigybės aprašymo reikalavimų pažeidimo nėra, kadangi aptariamu laikotarpiu jo vadovaujamame padalinyje buvo labai didelis darbo krūvis, o darbuotojų trūko. Sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sudaro sąlygas jam veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Didelis darbo krūvis laikytinas objektyvia, pareigūno kaltę šalinančia aplinkybe, tačiau nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje didelis jo ir jam pavaldžių pareigūnų darbo krūvis bei žmogiškųjų išteklių stygius nebuvo pripažintas objektyvia aplinkybe, dėl kurios susiklosčiusioje faktinėje situacijoje objektyviai negalėjo išsamiai patikrinti visų pavaldžių pareigūnų administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagų bei užtikrinti, jog būtų operatyviau tiriami stacionariais greičio matavimo prietaisais užfiksuoti teisės pažeidimai. Nurodė, kad nebuvo tirta ir tai, kiek dienų aptariamu laikotarpiu (2010 m. sausio–rugsėjo mėn.) jis faktiškai dirbo, o kiek dėl objektyvių ir teisėtų aplinkybių nebuvo tarnyboje. Pažymėjo, jog aptariamu laikotarpiu jam buvo suteiktos atostogos: nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2010 m. sausio 29 d.; nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 10 d.; nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2010 m. kovo 16 d.; nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki 2010 m. gegužės 21 d.; nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d.; 2010 m. rugsėjo 24 d., o 2010 m. liepos 2 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos. Taigi iš viso 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. atostogavo 38 kalendorines dienas. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimas vertintinas kaip įvykdytas dėl aplaidumo, tačiau tokios kaltės formos ir/ar rūšies teisės moksle nėra. Nagrinėjamu atveju išvada apie tariamą aplaidumą buvo padaryta remiantis vien tuo, jog nėra duomenų apie tyčios veikoje buvimą, o ne išsamiu bei visapusišku susidariusios situacijos įvertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (T 1, b. l. 16–19; T 2, b. l. 103–104; T 3, b. l. 116–118) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo (toliau – 2010 m. Pareigybės aprašymas) 4 punkte nustatyta, jog pareigybė reikalinga organizuoti ir planuoti šio padalinio pareigūnų darbą, tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus. Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į griežtą sistemą, vieną visumą arba kieno nors struktūrą, sandarą, vientisų sistemų (techninių, technologinių, socialinių) kūrimas, įgyvendinimas ir tobulinimas. Taigi organizavimas yra viską apimanti valdymo funkcija, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, kuriamos teorijos, jų realizavimo praktikoje būdai ir pan. Svarbiausi organizavimo elementai ir yra žmogus ir jo darbas. Organizavimo funkcija yra kiekvienam suteikti tam tikras teises panaudoti išteklius ir atsakomybę už jų panaudojimą. Šiuolaikinis organizavimas remiasi sisteminiu požiūriu, taip pat nuolatiniu bei visuotiniu procesų racionalizavimu. Vadovai neturi teisės palikti savieigai netgi paprasčiausių darbų paskirstymo. Jie privalo patikrinti, ar darbuotojai tinka tai ar kitai darbo vietai, išsiaiškinti, ką jie turi daryti, netgi nurodyti pagrindinius darbo metodus. Atsakovo manymu, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis (administracinių teisės pažeidimų bylų, kai iš įvykio vietos pasišalina vairuotojas, tyrimo organizavimą ir kontrolę), galima daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. nurodytas funkcijas vykdė aplaidžiai, nesiėmė būtinų priemonių tinkamai administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolei ir korupcijos prevencijai vykdyti, netinkamai organizavo padalinio pareigūnų darbą. Priešingai, tvirtindamas priimtus padalinio pareigūnų nutarimus (tokį nutarimų tvirtinimą galima pateisinti kaip priemonę bylų kontrolei vykdyti) administracinių teisės pažeidimų bylose ar jose priimdamas nutarimus, neatkreipė dėmesio į tyrimo metu padarytus trūkumus, ne iki galo ir nevisapusiškai surinktą bylos medžiagą ar net akivaizdų aplaidumą. Dėl aplaidaus tarnybinių funkcijų vykdymo nebuvo užkirstas kelias ne iki galo ir nevisapusiškam administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimui ir nagrinėjimui, pavaldžių pareigūnų netinkamam tarnybinių pareigų atlikimui. Teigė, kad pareiškėjas, kaip poskyrio viršininkas, atsakingas už jam pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę, interesantų pareiškimų vadovaujamame skyriuje nagrinėjimo organizavimą ir kontrolę, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai reiklus pavaldiniams. Tokiais veiksmais sudaromos sąlygos pavaldiems pareigūnams netinkamai rinkti jiems pavestas nagrinėti medžiagas ir priimti nepagrįstus sprendimus. Pareiškėjas, neatlikęs išvardytų veiksmų, nesilaikė pamatinio policijos organų veiklos teisėtumo, veikimo tiksliai pagal įstatymus principo, taigi tarnybinė nuobauda jam paskirta už teisės aktų nustatytų procesinių veiksmų neatlikimą nustatytais terminais ir tvarka. Tarnybinis patikrinimas ir tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 20 punktu, įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, sukelti padariniai, pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, tarnybinė veikla. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati nustatytiems pažeidimams ir įvertintoms pasekmėms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu į prašymą (T 2, b. l. 112–113; T 3, b. l. 111–112) prašė nepatenkinti prašymo.
Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog administracinio teisės pažeidimo medžiagoje ROIK Nr. 07-10-0353003 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas jam atostogaujant ir šį nutarimą patvirtino jau pasibaigus 6 mėn. terminui, jame matyti pareiškėjo spaudas ir parašas, tačiau nėra įrašyta data. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ne tik nurodyta, jog pareiškėjas nepavedė pratęsti termino ir tęsti įtariamo asmens paiešką, tačiau akcentuota, kad tyrimas šioje administracinio tyrimo medžiagoje buvo atliktas aplaidžiai, o pareiškėjas, tvirtindamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. patvirtindamas, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs, į tai dėmesio neatkreipė (nesprendė tarnybinės atsakomybės klausimo). Pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigė, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje ROIK Nr. 07-10-4762915 tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, tačiau pažymėta, jog pareiškėjas neatkreipė dėmesio į bylos tyrimo trūkumus. Šiuo atveju pareiškėjas buvo ne tik bylą nagrinėjantis pareigūnas, bet ir už padalinio pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo. Jis turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo apžiūrėta iš eismo įvykio vietos pasišalinusi transporto priemonė, ir grąžinti bylą papildyti arba tyrimą atlikusios pareigūnės paprašyti tarnybiniame pranešime nurodyti objektyvias priežastis, kodėl nebuvo atliktas tokios kategorijos byloms reikšmingas tyrimo veiksmas. Pareigūnas nesilaikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nustatytų reikalavimų ir netinkamai kontroliavo padalinio pareigūnų darbą. Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-4765577 nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Tyrimo metu nukentėjusiajai buvo pateiktos nuotraukos atpažinti vairavusį transporto priemonę asmenį, tačiau ji atpažinti negalėjo, o, nenustačius transporto priemonę vairavusio asmens, atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį dėl duomenų nepateikimo patrauktas automobilio savininkas. Teigė, jog nesuprantami pareiškėjo, kurio pareiga organizuoti ir kontroliuoti padalinio pareigūnų darbą, teiginiai, kad liudytojas šioje byloje nebūtų suteikęs vertingos informacijos. Šioje situacijoje, kai liudytojas, matęs pažeidimą padariusį asmenį, galbūt galėjo jį atpažinti, jo net neapklausus, teigti, kad jis nebūtų suteikęs vertingos informacijos, yra netoleruotina. Pareiškėjas, būdamas padalinio, tiriančio administracinių teisės pažeidimų bylas, kai po eismo įvykio vairuotojas įvykio vietoje nepasiliko, viršininkas, ne tik neatkreipė dėmesio į surinktos medžiagos trūkumus, bet, kaip galima suprasti iš patikslinto skundo, juos toleravo. Pažymėjo, kad iš eismo įvykio pasišalinusių transporto priemonių paieška yra vykdoma ne vien tik pateikiant atitinkamas užklausas duomenų bazėse. Administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-4436252 buvo duomenų, kad automobilis dažnai stovi kieme, kuriame įvyko eismo įvykis, ir kad juo važinėja nukentėjusiojo kaimynas. Byloje jokių tyrimo veiksmų tyrimą vykdęs pareigūnas neatliko, nebuvo prašoma pagalbos ir kitų policijos padalinių. Tyrimą atlikęs pareigūnas surašė tik vienintelį tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad nukentėjusysis papildomų duomenų apie automobilį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, nepateikė. Likus daugiau nei vienam mėnesiui iki ATPK 35 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos terminų, pareigūnas priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nebetirti pažeidimo. Pagrindinis motyvas – nukentėjusysis nepateikė papildomų duomenų apie automobilį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Ne tik tyrimą atlikęs pareigūnas neatliko savo tiesioginių pareigų, numatytų jo pareigybės aprašyme, bet tyrimas nebuvo tinkamai organizuotas. Šį nutarimą patvirtinęs už padalinio veiklos organizavimą ir kontrolę atsakingas pareiškėjas pateisino pareigūno neveikimą ir tiesioginių pareigų neatlikimą. ATPK nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį pareigūną patikrinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga, išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjas buvo ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 07-10-4741926 nagrinėjantis, bet ir už padalinio pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę atsakingas pareigūnas, todėl turėjo atkreipti dėmesį į surinktos medžiagos trūkumus ir grąžinti bylą papildyti arba tyrimą atlikusios pareigūnės paprašyti tarnybiniame pranešime nurodyti objektyvias priežastis, kodėl nebuvo išsiaiškintos tokios kategorijos byloms reikšmingos aplinkybės. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atkreiptas dėmesys į nepakankamą administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolę, darbo organizavimą ir korupcijos prevenciją. Pareigūnai, patys atlikę tyrimą ir priėmę nutarimus, bylas perduoda archyvuoti, t. y. bylų nepatikrina nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, nei šio skyriaus Paieškos poskyrio viršininkas. Administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-5507139 Paieškos poskyrio postinis, kuriam ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punktu suteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines baudas iki 200 Lt, atlikęs tyrimą, priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir, nepateikęs įvertinti surinktos medžiagos nei Administracinės veiklos skyriaus viršininkui, nei Paieškos poskyrio viršininkui, perdavė bylą saugoti į archyvą. Paieškos poskyrio viršininkui atostogaujant, darbas galėjo būti organizuojamas taip, kad bylų kontrolė laikinai būtų pavedama kitam įgaliotam aukštesnes pareigas einančiam pareigūnui. Šis faktas patvirtina tarnybinio patikrinimo metu nustatytus Paieškos poskyrio darbo organizavimo ir kontrolės trūkumus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (T 3, b. l. 136–148) atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 5-V-770 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinio patikrinimo“, 2010 m. spalio–lapkričio mėn. Policijos departamentas atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2010 m. lapkričio 29 d. surašius ataskaitą Nr. 39-IL-1331. Remdamasis šia ataskaita, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-951 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ataskaitoje nustatytų policijos pareigūnų darbo veiklos pažeidimų. 2011 m. sausio 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija tarnybinių patikrinimų atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d. 2011 m. vasario 11 d. surašyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-5/39-IS-3 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų organizuojant ir kontroliuojant pavaldžių pareigūnų darbą, tiriant administracinius teisės pažeidimus ir priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose“. Remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, 2011 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymą Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas analizavo Tvarkos (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d.) 3, 20 punktų, Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio nuostatas. Nurodė, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad joje nurodytos 7 administracinių teisės pažeidimų bylos (ROIK Nr. 07-10-5507139, 07-10-4436252, 07-10-4765577, 07-10-0353003, ROIK Nr. 07-10-4741926, 07-10-4763273, 07-10-4762915), kuriose pareiškėjas kaltinamas neatkreipęs dėmesio į padalinio pareigūnų tyrimo metu padarytus trūkumus, ne iki galo ir nevisapusiškai surinktą bylos medžiagą, jų akivaizdų aplaidumą. Teismas, spręsdamas ginčą, vertino tarnybinio patikrinimo medžiagą. Teismas, vertindamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtintą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymą (toliau – 2007 m. Pareigybės aprašymas), 2010 m. Pareigybės aprašymą, ATPK 280 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad darbo organizavimas – tai darbų paskirstymas, darbo atlikimo taisyklių (tvarkos) nustatymas, darbą atliekančių asmenų ir darbų atlikimo kontrolės sistemos nustatymas. Darbo atlikimo organizavimas nereiškia, kad darbą organizuojantis asmuo faktiškai ir fiziškai atlieka konkretų darbą. Vertinant darbo organizavimą, vertinimo dalyką sudaro ne konkretus faktas, ar darbas buvo atliktas, o tai, kaip buvo organizuota darbo atlikimo tvarka ir kaip buvo prižiūrima, ar jos buvo laikomasi. Iš pareiškėjo 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 punkto matyti, kad pareiškėjo pareigybė skirta organizuoti ir planuoti pareigūnų darbą, tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi jis turėjo organizuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą taip, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai būtų ištirti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, turėjo kontroliuoti pareigūnų darbą tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad jie dirbtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų bylų ROIK Nr. 07-10-4762915, ROIK Nr. 07-10-4763273 ir ROIK Nr. 07-10-4741926, kuriose pareiškėjas priėmė nutarimus, medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas ne tik pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, bet ir už padalinio darbo organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, neatkreipė dėmesio į byloje esančius trūkumus, nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Įvertinęs administracinių teisės pažeidimų bylų ROIK Nr. 07-10-4765577, ROIK Nr. 07-10-4436252, ROIK Nr. 07-10-0353003 medžiagą, teismas nurodė, kad šiose bylose pareiškėjas savo parašu patvirtino nutarimus, kuriais buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nors matyti, kad jas tiriant nebuvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjas patikslintame prašyme sutiko, kad byloje ROIK Nr. 07-10-4765577 bylą tyręs pareigūnas neapklausė įvykį mačiusio liudininko, tačiau manė, kad apklausa turėjo būti atlikta tik dėl formalumo. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo nuomone, kadangi tai yra pareiškėjo išankstinė nuomonė, o liudininko parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri vertinama kaip įrodymų visuma. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą ROIK Nr. 07-10-4436252, padarė išvadą, kad joje buvo duomenų, jog automobilis dažnai stovi kieme, kuriame įvyko eismo įvykis, ir kad juo važinėja nukentėjusiojo kaimynas, tačiau bylą tyręs pareigūnas nesiėmė veiksmų (nepaprašyta kitų policijos padalinių pagalbos, nenuvykta į kiemą patikrinti, ar automobilis jame nestovi, ir pan.), kad išsiaiškintų pažeidėją, tik surašė vienintelį tarnybinį pranešimą, kad nukentėjusysis papildomų duomenų apie automobilį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad nutarimą paminėtoje byloje patvirtinęs pareiškėjas pateisino pareigūno neveikimą ir netinkamai organizavo bei kontroliavo poskyrio veiklą. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-0353003 pareiškėjas pagrįstai teigė, kad negalėjo bylą tiriančiam pareigūnui pratęsti terminą nuobaudai skirti ir tęsti įtariamojo asmens paiešką, kadangi iš pažymos apie pareiškėjo atostogas matyti, jog jis nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. atostogavo, tačiau, savo parašu patvirtindamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, jis turėjo įvertinti surinktą medžiagą ir nustatęs, kad ji nėra pakankama, būdamas atsakingas už poskyrio darbo organizavimą ir kontrolę, nesprendė pavaldžių pareigūnų atsakomybės klausimo. Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-5507139 teismas nurodė, kad nors tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog pareiškėjas tvirtino nutarimą šioje byloje, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ant 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo pareiškėjo parašo nėra, be to, iš pažymos apie pareiškėjo atostogas matyti, kad jis nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. atostogavo. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas patvirtino nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-5507139 neįvertinęs, kad byloje yra trūkumų, tačiau tai nedaro įtakos paties įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumui. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo padarytos veikos neteisėtumu konkrečiu atveju laikoma tai, kad jis, būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininkas ir priimdamas nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose ROIK Nr. 07-10-4762915, ROIK Nr. 07-10-4763273 ir ROIK Nr. 07-10-4741926, o bylose ROIK Nr. 07-10-4765577, ROIK Nr. 07-10-4436252, ROIK Nr. 07-10-0353003 savo parašu patvirtindamas nutarimus nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertino to, kad tyrimo metu padaryti trūkumai, nesurinkta išsami medžiaga, nevisapusiškai išnagrinėtos aplinkybės. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, priimdamas nutarimus ar juos tvirtindamas, savo, kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko, atsakingo už jam pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę ir darbo organizavimą, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai atidus ir reiklus jam pavaldiems pareigūnams. Teismas nurodė, kad 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.13 punkte nustatyta, jog pareiškėjas pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo prevencines priemones dėl galimų korupcijos apraiškų vadovaujamame padalinyje ir asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą. Teismas vadovavosi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog teismo posėdyje tiek atsakovo atstovė, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nepaneigė, kad kol kas nėra parengtos korupcijos prevencijos priemonės ar priemonių planas. Iš byloje esančios medžiagos bei tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu konkrečių korupcijos apraiškų ar prielaidų korupcijai atsirasti atvejų nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.13 punktą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda taip pat paskirta už 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.4 punkto, nustatančio pareiškėjui pareigą analizuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio darbo rezultatus, teikti ataskaitas bei pasiūlymus vadovybei dėl darbo gerinimo, pažeidimą. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2007 m. Pareigybės aprašymo 23 punkte. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą bei byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinama ta aplinkybė, ar pareiškėjas analizavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio darbo rezultatus ir teikė ataskaitas bei pasiūlymus vadovybei dėl darbo gerinimo, kadangi tarnybinio patikrinimo metu vertintas administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo išsamumas, visapusiškumas. Vadinasi, šiuo atveju byloje nėra įrodytas pareiškėjo 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.4 punkte ir 2007 m. Pareigybės aprašymo 23 punkte nustatytos pareigos pažeidimo padarymo faktas, taigi tarnybinėn atsakomybėn už tai jis negali būti traukiamas. Teismas pažymėjo, kad kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-618/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo kaltę pagrindžia tai, kad jis žinojo savo pareigas (buvo supažindintas su pareigybių aprašymais), tačiau jas vykdė netinkamai, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad netinkamai vykdant pareigas gali atsirasti neigiamų pasekmių (netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos ir tuo bus pažeistos pareigybių aprašymo nuostatos). Kadangi pareiškėjo (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko) netinkamas pareigų atlikimas pažeidžia jo pareigybės aprašymo nuostatas, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje remiantis faktinių bylos aplinkybių visetu jo veiksmai buvo įvertinti kaip aplaidūs. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad pažeidimai padaryti ne dėl tyčinių pareigūno veiksmų. Sistemiškai įvertinus surinktus įrodymus bei tarnybinio patikrinimo išvados turinį, matyti, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė būtent dėl neatsargumo, nors tiesiogiai tarnybinio patikrinimo išvadoje tai neparašyta. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jo kaltę šalinanti aplinkybė yra didelis darbo krūvis, kadangi ši aplinkybė būtų reikšminga tuo atveju, jei padarytų pažeidimų pobūdis būtų susijęs su pareigų atlikimu nelaiku, o ne netinkamu pareigų atlikimu. Analogiškai dėl darbo krūvio pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1113/2011). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi aplaidžiai vykdė savo pareigas, nustatytas 2007 m. Pareigybės aprašymo 14, 16 punktuose bei 2010 m. Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3 punktuose, o skundžiamu įsakymu jam pagrįstai paskirta Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą tarnybinį pažeidimą, jo asmenybę ir tarnybinę veiklą charakterizuojančią medžiagą, laikytina adekvačia padarytam pažeidimui. Teismas akcentavo, kad 2010 m. spalio–lapkričio mėn. buvo atliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinis patikrinimas ir 2010 m. lapkričio 29 d. surašyta ataskaita Nr. 39-IL-1331, pagal kurią 2010 m. gruodžio 14 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ataskaitoje nustatytų policijos pareigūnų darbo veiklos pažeidimų. 2011 m. sausio 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija tarnybinių patikrinimų atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d. 2011 m. vasario 11 d. surašyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-5/39-IS-3 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų organizuojant ir kontroliuojant pavaldžių pareigūnų darbą, tiriant administracinius teisės pažeidimus ir priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose“. Teismas, remdamasis Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.) 26 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d.) 19, 8.1, 20, 29, 30 punktais, padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (30 dienų nuo jo išaiškėjimo dienos) šiuo atveju nebuvo praleistas, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas 2010 m. gruodžio 14 d., jo atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d., o 2011 m. vasario 11 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo dubliuojama, kadangi 2010 m. lapkričio 29 d. ataskaitoje Nr. 39-IL-1331 apsiribota vertintų administracinių teisės pažeidimų bylų fabulos aprašymu, jų išnagrinėjimo rezultato nurodymu, tyrusio bylą pareigūno nurodymu, tačiau nedetalizuojant ir nevertinant, kokie konkrečiai kiekvieno pareigūno padaryti pažeidimai. Tai buvo įvertinta ir išsamiai aprašyta tik inicijavus tarnybinį patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą. Nors buvo atliekamas laikotarpio nuo 2010 m. sausio iki rugsėjo mėn. tarnybinis patikrinimas, tačiau pareiškėjo padaryti pažeidimai, susiję su nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose priėmimu ar tvirtinimu, padaryti nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. liepos 12 d. (nutarimo byloje ROIK Nr. 07-10-4763273 priėmimo data), taigi vienerių metų terminas nuo pažeidimo padarymo nuobaudai skirti šiuo atveju nepraleistas (nuobauda skirta 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 10-TE-136). Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2011 m. vasario 11 d., o nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. kovo 18 d. pareiškėjas buvo nedarbingas, taigi 2011 m. kovo 21 d. įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant Tvarkos 29 punkto reikalavimų. Nors ir konstatuota, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.4 bei 7.13 punktų bei 2007 m. Pareigybės aprašymo 23 punkto reikalavimus, tačiau įvertinęs tai, kad jis pažeidė 2007 m. Pareigybės aprašymo 14 ir 16 punktų bei 2010 m. Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3 punktų reikalavimus, teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirta Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – laikytina adekvačia jo padarytiems pažeidimams, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 154–162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ta apimtimi, kuria konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis, ir patenkinti prašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jam pavaldžių pareigūnų darbą organizavo taip, kaip, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, atrodė tinkama, kadangi administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo metodika nebuvo aiškiai reglamentuota.
2. Tai, kad konkrečiose administracinių teisės pažeidimų bylose tyrimą atlikę pareigūnai nebuvo pripažinti pažeidusiais teisės aktų reikalavimus ir savo pareigas atlikę netinkamai (medžiagos ROIK Nr. 07-10-4762915, ROIK Nr. 07-10-4741926), reiškia, jog jų darbo trūkumai nėra esminiai, dėl kurių reikėtų šiems pareigūnams taikyti tarnybinę atsakomybę.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-604/2009 konstatavo, jog „teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai“. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nurodytų aplinkybių bei pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje išreikštų abejonių dėl to, ar konkreti jam pavaldžių pareigūnų veika laikytina teisės aktų pažeidimu, išsamiai neanalizavo.
4. Administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 07-10-4436252 tyręs pareigūnas, apklausęs nukentėjusįjį, nustatė tik tai, kad nukentėjusiojo automobilį apgadino šviesios spalvos „Linkoln Town Car“ markės automobilis, kuris stovėdavo jo namo kieme. Tačiau papildomai apklaustas nukentėjusysis nei šio automobilio valstybinio numerio, nei kitų automobilio identifikacijai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo, taip pat nurodė, jog po įvykio savo namo kieme šio automobilio daugiau nematė. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga prašyti kitų policijos padalinių pareigūnų pagalbos ir siųsti jį į nukentėjusiojo namo kiemą ieškoti automobilio, kurio nėra žinomas nė vienas valstybinio numerio simbolis. Automobilis nėra retas – suvedus į paieškos sistemą, pateikiama virš 500 (realus skaičius didesnis, bet duomenų bazė nurodo maksimaliai 500) šios markės šviesios spalvos automobilių, taigi praktiškai nebuvo įmanoma pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatyti konkretaus nukentėjusiojo automobilį apgadinusio ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio bei jo vairuotojo.
5. Administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-0353003 medžiagoje esminis tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas trūkumas buvo tas, kad nebuvo pratęstas administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminas bei medžiagą tyrusiam pareigūnui nebuvo nurodyta tęsti įtariamojo paiešką. Kadangi teismas konstatavo, jog jis dėl suteiktų kasmetinių atostogų šio termino objektyviai negalėjo pratęsti, tai ir šią medžiagą tyręs pareigūnas negalėjo daugiau atlikti jokių tyrimo veiksmų. Iki termino pasibaigimo buvo atlikti visi būtini ir galimi tyrimo veiksmai: pareigūnas nustatė, jog galbūt administracinį teisės pažeidimą įvykdęs asmuo yra Pravieniškių trečiuosiuose pataisos namuose, išsiuntė medžiagą pagal galbūt pažeidimą padariusio asmens buvimo vietą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Tai, kad medžiagos išsiuntimo metu ieškomas asmuo jau buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, nėra bylą tyrusio pareigūno kaltė, kadangi duomenų bazėje nesimato konkretaus asmens paleidimo iš įkalinimo įstaigos momento (dienos), o nurodyta tik tai, kad į įkalinimo įstaigą (Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą) šis asmuo atvyko 2009 m. gruodžio 11 d. ir kad jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Realiai šis asmuo iš įkalinimo įstaigos turėjo būti paleistas 2010 m. sausio 11 d., todėl medžiagą tyręs pareigūnas negalėjo žinoti ir/ar numatyti, kad ieškomas asmuo iš įkalinimo įstaigos bus paleistas 2010 m. sausio 4 d.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad „taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo“.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011 pabrėžė, jog „pagal Statuto 2 straipsnio 6 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti“. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo visapusiškai įvertintos ir ištirtos visos su jo kaltės buvimu susijusios aplinkybės, t. y. neįvertinta, jog iš visų analizuotų medžiagų tik penkiose buvo konstatuoti tam tikri trūkumai; darbo krūviai nepagrįstai nelaikomi kaltės jo veikoje nebuvimą įrodančia aplinkybe.
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-1113/2011 pažymėta, jog „konkrečiu atveju ne didelis darbo krūvis, o paties pareiškėjo aplaidus požiūris į atliekamas funkcijas lėmė tarnybinio pažeidimo padarymą“, t. y. buvo nustatinėjama, kokią įtaką padarytam pažeidimui turėjo darbo krūvis, o kokią – kitos aplinkybės (paties pareiškėjo aplaidumas). Nagrinėjamu atveju teismas nevertino galimų padarytų pažeidimų priežasčių bei nenustatinėjo realios darbo krūvio įtakos pavaldžių pareigūnų tirtų administracinių teisės pažeidimų bylų trūkumams.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 169–172) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymas faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys taip veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (administracinės bylos Nr. A146-1958/2008, Nr. A442-845/2008, Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 168) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.
Lietuvos kelių policijos tarnyba nurodo, kad pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti objektyviai ir tarnybinė nuobauda paskirta teisingai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 165–166) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Policijos departamentas nurodo, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Lietuvos kelių policijos tarnybos atsiliepimuose į skundą, teismo posėdžio metu pateiktų argumentų, teismo sprendime nurodytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo įsakymo ir 2011 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta kaip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininkui (vadovui). Pagal šią tarnybinio patikrinimo išvadą, pareiškėjas, pažeisdamas 2010 m. Pareigybės aprašymo (4, 7.13, 7.4 p.) jam nustatytus pareiginius reikalavimus, netinkamai organizavo ir kontroliavo jam pavaldžių pareigūnų darbą, t. y. nesiėmė būtinų priemonių tinkamai administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolei (išvadoje yra aptartos ir išanalizuotos septynios administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose buvo konstatuoti jų tyrimo trūkumai); pagal kompetenciją neorganizavo ir nevykdė prevencinių priemonių dėl galimų korupcijos apraiškų jo vadovaujamame poskyryje; netinkamai vykdė 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.4 punkte ir šį punktą atitinkančiame 2007 m. Pareigybės aprašymo 23 punkte nustatytos pareigos analizuoti poskyrio darbo rezultatus, teikti ataskaitas bei pasiūlymus vadovybei dėl darbo gerinimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai apkaltintas 2010 m. Pareigybės aprašymo 7.13 ir 7.4 punktų (2007 m. Pareigybės aprašymo 23 p.) pažeidimų padarymu. Todėl, spręsdama bylą apeliacinio skundo ribose, kolegija toliau pasisako tik apie kaltinimą pareiškėjui dėl 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 punkto pažeidimo padarymo.
Kaip pasakyta aukščiau, šis kaltinimas pareiškėjui tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo atskleistas, nurodant septynių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo trūkumus. Pastebėtina, kad trijose iš jų (ROIK Nr. 07-10-4762915, ROIK Nr. 07-10-4763273 ir ROIK Nr. 07-10-4741926) nutarimus jas nutraukti priėmė pats pareiškėjas, dar trijose bylose (ROIK Nr. 07-10-4765577, ROIK Nr. 07-10-4436252, ROIK Nr. 07-10-0353003) pareiškėjas savo parašu patvirtino nutarimus, kuriais buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Kolegija pažymi, kad išvardintose administracinių teisės pažeidimų bylose (medžiagose) padaryti jų tyrimų trūkumai detaliai aprašyti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje bei pareiškėjo atsakomybės kontekste įvertinti pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs administracinių teisės pažeidimų bylas, kurių nutraukimas buvo patvirtintas paties pareiškėjo, įvertino pareiškėjo argumentus dėl jo vaidmens šiose bylose ir juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, vertindamas šių bylų trūkumus pareiškėjo pareiginės atsakomybės aspektu, kolegijos manymu, teisingai nurodė, kad darbo atlikimo organizavimas (už kurį pareiškėjas buvo atsakingas pagal 2010 m. Pareigybės aprašymo 4 p.) nereiškia, kad darbą organizuojantis asmuo faktiškai ir fiziškai atlieka konkretų darbą, nes vertinant darbo organizavimą, vertinimo dalyką sudaro ne konkretus faktas, ar darbas buvo atliktas, o tai, kaip buvo organizuota darbo atlikimo tvarka ir kaip buvo prižiūrima, ar jos buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismo aptartų paminėtų administracinių teisės pažeidimų bylų trūkumų visuma, kolegijos manymu, leidžia sutikti su teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas netinkamai kontroliavo tyrimus atliekančių pareigūnų darbą, nes neatkreipė dėmesio į bylose esančius trūkumus, nesiėmė priemonių jiems pašalinti. Kolegija, sutikdama su šiuo klausimu pateiktais pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartodama, pritaria paminėtai teismo išvadai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės yra tie patys, kurie buvo aptarti pirmosios instancijos teismo, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl pareiškėjui atsakovo pasirinktos tarnybinės nuobaudos (pastabos) adekvatumo jo padarytam tarnybiniam nusižengimui.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.