Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-2668-171/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-21
Bylos Nr.: Iv-2668-171/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00889-2011-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Irena Paulauskienė
Pareiškėjas: Š. O.
Atsakovas: Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo: Lietuvos kelių policijos valdyba, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2668-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00889-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui Š. O., jo atstovei D. M., atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei Fiodorovienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Ryčiui Vosyliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. O. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus apskr. VPK) dėl įsakymo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos kelių policijos valdyba, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu (I t., b. l. 1–8) ir patikslintu prašymu (III t., b. l. 94–105) panaikinti Vilniaus apskr. VPK viršininko 2011 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“.

Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. kovo 21 d. buvo priimtas Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymas Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nurodo, kad su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka, mano, jog ji buvo paskirta pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimui keliamus procedūrinius reikalavimus, be to, remiantis neišsamia tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties veikoje buvimo faktas.

Mano, kad jo veikoje nėra pareigybės aprašymų punktuose numatytų reikalavimų pažeidimo sudėties. Teigia, kad atliekant tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūrą, buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti terminai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tarnybinį nusižengimą įvykdė ir tarnybinę nuobaudą siūloma skirti už 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais tariamai netinkamai atliktas pareigas, kadangi skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2011 m. kovo 21 d., mano, kad už 2010 m. sausio, vasario ir kovo mėnesį iki 21 dienos tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta praleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminą.

Mano, kad Policijos departamentui atlikus Vilniaus apskr. VPK pareigūnų darbo rezultatų tikslinį patikrinimą bei nustačius tam tikrų trūkumų ir / arba pažeidimų, iš karto patikrinimo rezultatai turėjo būti įforminti tarnybinio patikrinimo išvadoje, o ne ataskaitoje. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tiek ataskaitą, tiek tarnybinio patikrinimo išvadą surašė Policijos departamento struktūrinio padalinio pareigūnai, o abu šie dokumentai buvo patvirtinti to paties subjekto – policijos generalinio komisaro. Taigi šiuo atveju nepagrįstai ir neteisėtai buvo dubliuojama patikrinimo procedūra, kuri faktiškai truko nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2011 m. vasario 14 d., t. y. daugiau nei keturis mėnesius. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo procedūros vykdymo terminai, o ši aplinkybė laikytina sudarančia pakankamą pagrindą paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.

Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas yra apibūdintas gana abstrakčiai, todėl neaiškios kaltinimo, dėl kurio gali gintis, ribos. Neaišku, kas turima galvoje teigiant, kad buvo netinkamas padalinio pareigūnų darbo planavimas bei organizavimas, taip pat kokių konkrečių priemonių tinkamai administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolei ir korupcijos prevencijai vykdyti turėjo imtis, kad ši pareiga būtų laikoma įvykdyta tinkamai bei kokių konkrečių veiksmų šiuo atveju neatliko ar atliko netinkamai. Juo labiau kad teisės aktai, už kurių tariamą pažeidimą buvo nubaustas, konkrečių kontrolės būdų ir / ar priemonių, kurie turėtų būti įgyvendinti, nenustato.

Pareiškėjui iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kaip turėjo organizuoti jam pavaldaus padalinio pareigūnų darbą, kaip turėjo jį planuoti bei kontroliuoti ir kodėl jo pasirinktas būdas yra pripažintas netinkamu, nors šioje vietoje yra teisės spraga ir jis objektyviai negalėjo žinoti ir tinkamai paaiškinti pavaldiems pareigūnams, kaip reikia tirti administracinių teisės pažeidimų bylas. Jis pavaldžių pareigūnų darbą planavo ir organizavo remdamasis savo patirtimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurią nuolat analizuodavo ir perteikdavo padalinio pareigūnams.

Atkreipė dėmesį, kad įvedė teisės aktuose nenustatytą, tačiau, jo nuomone, būtiną ir efektyvų kontrolės būdą – pavaldžių pareigūnų priimtų nutarimų dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo tvirtinimą, t. y. pavaldiems pareigūnams informavus, kad atitinkamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kai vienas iš vairuotojų įvykio vietoje nepasiliko, yra pagrindas teiseną nutraukti, peržiūrėdavo visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir teikdavo pareigūnams rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų atlikimo, jei manydavo, jog ne visi būtini tyrimo veiksmai yra padaryti. Nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nutraukimo patvirtindavo tik įsitikinęs, kad visi būtini veiksmai atlikti, visa medžiaga surinkta tinkamai, išsamiai bei objektyviai įvertinta ir tikrai yra pagrindas tyrimą nutraukti. Pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra pabrėžta, kad ši jo įvesta padalinio pareigūnų priimtų administracinių teisės pažeidimų nutarimų tvirtinimo procedūra laikytina priemone bylų kontrolei vykdyti, taigi, pripažinta, kad tam tikrų veiksmų bylų kontrolei vykdyti jis ėmėsi. Mano, kad pripažįstant jo nustatytą tvarką netinkama, turėjo būti pagrįstai bei konkrečiai įvardyta, kokia tvarka šiuo atvejų turėtų būti laikoma tinkama ir / ar pakankama, tačiau tai padaryta nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad siekiant konstatuoti blanketinių teisės normų pažeidimą, būtina nuoroda į kitų teisės aktų, nustatančių konkrečias elgesio taisykles, pažeidimus. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Šios atsakomybės taikymo pagrindai, atsižvelgiant į jos prigimtį ir pobūdį, neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. O visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Atkreipė dėmesį, kad yra 11 jam pavaldžių pareigūnų, todėl kiekvieno iš jų atliekamo darbo asmeniškai išsamiai bei visapusiškai patikrinti neturi objektyvių galimybių. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad nė vienas pasirinktas kontrolės būdas nėra ir negali būti 100 procentų. Mano, kad jo pasirinktas kontrolės būdas yra optimalus ir tinkamas.

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta konkrečių korupcijos apraiškų atvejų, taigi pagrįstai bei vienareikšmiai nebuvo nustatyta, kad nors vienas jam pavaldus pareigūnas būtų įvykdęs korupcinio pobūdžio veiką, todėl mano, jog šis kaltinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis, t. y. neįrodytas.

Atkreipė dėmesį, kad korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas į jo pareigybės aprašymą buvo įtrauktas tik nuo 2010 m. birželio 28 dienos, todėl pagal šį punktą tarnybinės atsakomybės klausimas, jei ir gali būti keliamas, tai tik nuo 2010 m. birželio 28 dienos, o ne nuo 2010 m. sausio mėnesio, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Mano, kad tvirtindamas priimtus padalinio pareigūnų nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose ROIK Nr. 07-10-5507139, 07-10-4436252, 07-10-4765577, 07-10-0353003, o bylose ROIK Nr. 07-10-4741926, 07-10-4763273, 07-10-4762915 priimdamas nutarimus, savo pareigybės aprašymų reikalavimų nepažeidė ir funkcijas atliko geriausiai, kaip galėjo susiklosčiusioje faktinėje situacijoje.

Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-03533003 paaiškino, kad tvirtindamas nutarimą dėl administracinės teisenos nutraukimo, jis objektyviai negalėjo šią medžiagą tiriančiam pareigūnui nurodyti pratęsti terminą, kadangi pratęsimas galimas tik terminui nepasibaigus. Be to, byloje nėra nustatyta, kad pažeidimą padarė būtent D. Matvejevas, o termino pratęsimas galimas tik nustačius pažeidėją, jam slapstantis ir t. t.

Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-4762915 pareiškėjas paaiškino, kad bylos tyrimą atliko L. O. ir nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog kategoriškai teigti, kad byla išspręsta netinkamai ir tyrimas atliktas aplaidžiai, negalima, tačiau kartu buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatkreipė dėmesio į tariamai jos padarytus trūkumus. Pareiškėjas mano, kad nustačius, jog pati pareigūnė, neatlikdama tam tikrų tyrimo veiksmų, tarnybinio nusižengimo nepadarė, analogiškai turėtų būti konstatuota ir sprendžiant jo atsakomybės klausimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-4765577 nurodė, kad nukentėjusioji pati matė vairuotoją, su juo kalbėjo, todėl liudininkas negalėjo suteikti papildomos naudingos informacijos šiuo klausimu. Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-4436252 nurodo, kad pagal gautą medžiagą nebuvo galimybės ieškoti pasišalinusio automobilio, kadangi nebuvo nurodytas nė vienas jo valstybinio numerio simbolis. Pareiškėjas dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos ROIK Nr. 07-10-4741926 paaiškino, kad bylos tyrimą atliko S. Karinauskaitė, tarnybinio patikrinimo išvadoje nuspręsta, jog šios pareigūnės veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl jo veiksmai kontroliuojant šios pareigūnės darbą buvo įvertinti kaip neteisėti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-5507139 tyrimą atliko R. Gasperavičius. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardyti tariamai šio pareigūno padaryti administracinės bylos tyrimo trūkumai, tačiau vėliau konstatuota, jog šie pažeidimai nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl, pareiškėjo nuomone, išvada, kad jis, tvirtindamas nutarimą ir neatkreipdamas pareigūno dėmesio į padarytus trūkumus (neapžiūrėta įtariama automobilį apgadinusi transporto priemonė ir pan.), įvykdė tarnybinį nusižengimą, nepagrįsta – jis šio nutarimo netvirtino, nutarimas buvo priimtas jam atostogaujant.

Prašyme pareiškėjas taip pat nurodo, kad vienas būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų yra tikrinamo pareigūno kaltė, o nagrinėjamu atveju jo kaltės dėl tariamai įvykdytų pareigybės aprašymo reikalavimų pažeidimo nėra, kadangi aptariamu laikotarpiu jo vadovaujamame padalinyje buvo labai didelis darbo krūvis, o darbuotojų trūko.

Sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sudaro sąlygas pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Didelis darbo krūvis laikytinas objektyvia, pareigūno kaltę šalinančia aplinkybe, tačiau nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje didelis jo ir jam pavaldžių pareigūnų darbo krūvis bei žmogiškųjų išteklių stygius nebuvo pripažintas objektyvia aplinkybe, dėl kurios susiklosčiusioje faktinėje situacijoje objektyviai negalėjo išsamiai patikrinti visų pavaldžių pareigūnų administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagų bei užtikrinti, jog būtų operatyviau tiriami stacionariais greičio matavimo prietaisais užfiksuoti teisės pažeidimai.

Nurodo, kad nebuvo tirta ir tai, kiek dienų aptariamu laikotarpiu (2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais) jis faktiškai dirbo, o kiek dėl objektyvių ir teisėtų aplinkybių tarnyboje nebuvo. Pažymėjo, jog aptariamu laikotarpiu jam buvo suteiktos atostogos: nuo 2010-01-25 iki 2010-01-29; nuo 2010-03-08 iki 2010-03-10; nuo 2010-03-15 iki 2010-03-16; nuo 2010-05-15 iki 2010-05-21; nuo 2010-07-19 iki 2010-08-06; 2010-09-24, o 2010 m. liepos 2 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos. Taigi, iš viso 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais atostogavo 38 kalendorines dienas.

Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimas vertintinas kaip įvykdytas dėl aplaidumo, tačiau tokios kaltės formos ir / ar rūšies kaip aplaidumas teisės moksle nėra. Nagrinėjamu atveju išvada apie tariamą aplaidumą buvo padaryta remiantis vien tuo, jog nėra duomenų apie tyčios veikoje buvimą, o ne išsamiu bei visapusišku susidariusios situacijos įvertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovė palaikė prašyme ir patikslintame prašyme išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad teisės aktuose nenustatyti konkretūs būdai, kaip turi būti tiriamos bylos ar vykdoma korupcijos prevencija. Mano, kad kaltinimas suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, nenustatytas subjektyvusis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Pažymėjo, kad nebuvo įvertinti dideli darbo krūviai (III t., b. l. 130–132).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepimuose (I t., b. l. 16–19, III t., b. l. 116–118) nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtino Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad pareigybė reikalinga organizuoti ir planuoti šio padalinio pareigūnų darbą, tiriant KET pažeidimus. Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymo į griežtą sistemą, vieną visumą arba kieno nors struktūrą, sandarą, vientisų sistemų (techninių, technologinių, socialinių) kūrimas, įgyvendinimas ir tobulinimas. Taigi organizavimas yra viską apimanti valdymo funkcija, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, kuriamos teorijos, jų realizavimo praktikoje būdai ir pan. Svarbiausi organizavimo elementai ir yra žmogus ir jo darbas. Organizavimo funkcija yra kiekvienam suteikti tam tikras teises panaudoti išteklius ir atsakomybę už jų panaudojimą. Šiuolaikinis organizavimas remiasi sisteminiu požiūriu, taip pat nuolatiniu bei visuotiniu procesų racionalizavimu. Vadovai neturi teisės palikti savieigai netgi paprasčiausių darbų paskirstymo. Jie privalo patikrinti, ar darbuotojai tinka tai ar kitai darbo vietai, išsiaiškinti, ką jie turi daryti, netgi nurodyti pagrindinius darbo metodus.

Atsakovo manymu, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis (administracinių teisės pažeidimų bylų, kai iš įvykio vietos pasišalina vairuotojas, tyrimo organizavimą ir kontrolę), galima daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. nurodytas funkcijas vykdė aplaidžiai, nesiėmė būtinų priemonių tinkamai administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolei ir korupcijos prevencijai vykdyti, netinkamai organizavo padalinio pareigūnų darbą. Priešingai, tvirtindamas priimtus padalinio pareigūnų nutarimus (tokį nutarimų tvirtinimą galima pateisinti kaip priemonę bylų kontrolei vykdyti) administracinių teisės pažeidimų bylose ar jose priimdamas nutarimus, neatkreipė dėmesio į tyrimo metu padarytus trūkumus, ne iki galo ir nevisapusiškai surinktą bylos medžiagą ar net akivaizdų aplaidumą. Dėl aplaidaus tarnybinių funkcijų vykdymo nebuvo užkirstas kelias ne iki galo ir nevisapusiškam administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimui ir nagrinėjimui, pavaldžių pareigūnų netinkamam tarnybinių pareigų atlikimui.

Paaiškino, kad pareiškėjas, kaip poskyrio viršininkas, atsakingas už jam pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę, interesantų pareiškimų vadovaujame skyriuje nagrinėjimo organizavimą ir kontrolę, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai reiklus pavaldiniams. Tokiais veiksmais sudaromos sąlygos pavaldiems pareigūnams netinkamai rinkti jiems pavestas nagrinėti medžiagas ir priimti nepagrįstus sprendimus. Pareiškėjas, neatlikęs išvardytų veiksmų, nesilaikė pamatinio policijos organų veiklos teisėtumo, veikimo tiksliai pagal įstatymus principo, taigi tarnybinė nuobauda jam skirta už teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimą nustatytais terminais ir tvarka.

Tarnybinis patikrinimas ir tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV- 308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“, remiantis Tvarkos 20 punktu, įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, sukelti padariniai, jo, kaip policijos pareigūno, tarnybinė veikla. Paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati nustatytiems pažeidimams ir įvertintoms pasekmėms.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad kontrole turėtų būti laikomas reikalavimas nepriekaištingai surinkti medžiagą, o dideliais darbo krūviais negalima pateisinti netinkamo medžiagos surinkimo (III t., b. l. 130 –132).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kelių policijos tarnyba su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepimuose (II t., b. l. 112–113, III t., b. l. 111–112) nurodė, kad nors Š. O. teigia, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje ROIK Nr. 07-10-0353003 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas jam atostogaujant ir šį nutarimą patvirtino jau pasibaigus 6 mėn. terminui, jame yra matomas Š. O. spaudas ir parašas, tačiau nėra įrašyta data. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ne tik nurodoma, kad Š. O. nepavedė pratęsti termino ir tęsti įtariamo asmens paiešką, tačiau akcentuojama, kad tyrimas šioje administracinio tyrimo medžiagoje buvo atliktas aplaidžiai, o Š. O., tvirtindamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t. y. patvirtindamas, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs, į tai dėmesio neatkreipė (nesprendė tarnybinės atsakomybės klausimo).

Paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, jog administracinio teisės pažeidimo medžiagoje ROIK Nr. 07-10-4762915 tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, tačiau pažymėta, kad Š. O. neatkreipė dėmesio į bylos tyrimo trūkumus. Šiuo atveju Š. O. buvo ne tik bylą nagrinėjantis pareigūnas, bet ir už padalinio pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo. Jis turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo apžiūrėta iš eismo įvykio vietos pasišalinusi transporto priemonė, ir grąžinti bylą papildyti arba tyrimą atlikusios pareigūnės paprašyti tarnybiniame pranešime nurodyti objektyvias priežastis, kodėl nebuvo atliktas tokios kategorijos byloms reikšmingas tyrimo veiksmas. Pareigūnas nesilaikė ATPK nustatytų reikalavimų ir netinkamai kontroliavo padalinio pareigūnų darbą.

Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-4765577 nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Tyrimo metu nukentėjusiajai buvo pateiktos nuotraukos atpažinti vairavusį transporto priemonę asmenį, tačiau ji atpažinti negalėjo, o nenustačius transporto priemonę vairavusio asmens, atsakomybėn pagal ATPK 133¹ str. 1 d. dėl duomenų nepateikimo patrauktas automobilio savininkas. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nesuprantami Š. O., kurio pareiga organizuoti ir kontroliuoti padalinio pareigūnų darbą, teiginiai, kad liudytojas šioje byloje nebūtų suteikęs vertingos informacijos. Šioje situacijoje, kai liudytojas, matęs pažeidimą padariusį asmenį, galbūt galėjo jį atpažinti, jo net neapklausus teigti, kad jis nebūtų suteikęs vertingos informacijos, yra netoleruotina. Š. O., būdamas padalinio, tiriančio administracinių teisė pažeidimų bylas, kai po eismo įvykio vairuotojas įvykio vietoje nepasiliko, viršininkas, ne tik neatkreipė dėmesio į surinktos medžiagos trūkumus, bet, kaip galima suprasti iš patikslinto skundo, juos toleravo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad iš eismo įvykio pasišalinusių transporto priemonių paieška yra vykdoma ne vien tik pateikiant atitinkamas užklausas duomenų bazėse. Administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-4436252 buvo duomenų, kad automobilis dažnai stovi kieme, kuriame įvyko eismo įvykis, ir kad juo važinėja nukentėjusiojo kaimynas. Byloje jokių tyrimo veiksmų tyrimą vykdęs pareigūnas neatliko, nebuvo prašoma pagalbos ir kitų policijos padalinių. Tyrimą atlikęs pareigūnas surašė tik vienintelį tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad nukentėjusysis papildomų duomenų apie automobilį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, nepateikė. Likus daugiau nei vienam mėnesiui iki ATPK 35 str. nustatytų administracinės nuobaudos terminų, pareigūnas priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nebetirti pažeidimo. Pagrindinis motyvas – nukentėjusysis nepateikė papildomų duomenų apie automobilį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Akivaizdu, kad ne tik tyrimą atlikęs pareigūnas neatliko savo tiesioginių pareigų, numatytų jo pareigybės aprašyme, bet tyrimas nebuvo tinkamai organizuotas. Šį nutarimą patvirtinęs už padalinio veiklos organizavimą ir kontrolę atsakingas Š. O. pateisino pareigūno neveikimą ir tiesioginį pareigų neatlikimą.

ATPK nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį pareigūną patikrinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga, išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Š. O. buvo ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 07-10-4741926 nagrinėjantis, bet ir už padalinio pareigūnų darbo organizavimą ir kontrolę atsakingas pareigūnas, todėl turėjo atkreipti dėmesį į surinktos medžiagos trūkumus ir grąžinti bylą papildyti arba tyrimą atlikusios pareigūnės paprašyti tarnybiniame pranešime nurodyti objektyvias priežastis, kodėl nebuvo išsiaiškintos tokios kategorijos byloms reikšmingos aplinkybės.

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje atkreiptas dėmesys į nepakankamą administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolę, darbo organizavimą ir korupcijos prevenciją. Pareigūnai patys atlikę tyrimą ir priėmę nutarimus, bylas perduoda archyvuoti, t. y. bylų nepatikrina nei Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas, nei šio skyriaus Paieškos poskyrio viršininkas. Administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-5507139 Paieškos poskyrio postinis, kuriam ATPK 225 str. 2 d. 2 p. suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines baudas iki 200 litų, atlikęs tyrimą, priėmė sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir nepateikęs įvertinti surinktos medžiagos nei Administracinės skyriaus viršininkui, nei Paieškos poskyrio viršininkui perdavė bylą saugoti į archyvą. Paieškos poskyrio viršininkui atostogaujant, darbas galėjo būti organizuojamas taip, kad bylų kontrolė laikinai būtų pavedama kitam įgaliotam aukštesnes pareigas einančiam pareigūnui. Šis faktas patvirtina tarnybinio patikrinimo metu nustatytus Paieškos poskyrio darbo organizavimo ir kontrolės trūkumus.

Mano, kad Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko Š. O. veiksmai 2011 m. vasario 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-5/39-IS-3 įvertinti objektyviai ir tarnybinė nuobauda paskirta teisingai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo prašymo netenkinti (III t., b. l. 130 – 132).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (III t., b. l. 93).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 5-V-770 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinio patikrinimo“ 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atliko Vilniaus apskr. VPK tikslinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2010 m. lapkričio 29 d. surašius ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 131–135).

Remdamasis šia ataskaita Lietuvos policijos generalinis komisaras 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-951 (I t., b. l. 136) pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ataskaitoje nustatytų policijos pareigūnų darbo veiklos pažeidimų. 2011 m. sausio 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija tarnybinių patikrinimų atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d. (I t., b. l. 137).

2011 m. vasario 11 d. surašyta ir policijos generalinio komisaro patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-5/39-IS-3 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų organizuojant ir kontroliuojant pavaldžių pareigūnų darbą, tiriant administracinius teisės pažeidimus ir priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose“ (I t., b. l. 148–166), kurioje teigiama, kad Š. O. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2010 m. sausio–rugsėjo mėn. pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vykdė aplaidžiai, nesiėmė būtinų priemonių tinkamai administracinių teisės pažeidimų bylų kontrolei ir korupcijos prevencijai vykdyti, netinkamai organizavo padalinio pareigūnų darbą, tvirtindamas priimtus padalinio pareigūnų nutarimus 4 administracinių teisės pažeidimų bylose ir 3 bylose priimdamas nutarimus, neatkreipė dėmesio į tyrimo metu padarytus trūkumus, ne iki galo ir nevisapusiškai surinktą bylos medžiagą ar net akivaizdų aplaidumą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtinto Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 14, 16 ir 23 punktų bei Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3, 7.4 ir 7.13 punktų reikalavimus.

Remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, 2011 m. kovo 21 d. Vilniaus apskr. VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (I t., b. l. 21).

Ginčo dalykas – 2011 m. kovo 21 d. Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymo Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio viršininkas – statutinis valstybės tarnautojas (I t., b. l. 12–13, 21), todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (byloje taikytina redakcija, galiojusi pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, t. y. 2011 m. kovo 21 d.) (toliau – Statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, o nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2009-11-25 iki 2011-09-04) patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka), kurios 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Statuto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma per tarnybinį patikrinimą, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad joje nurodytos 7 administracinių teisės pažeidimų bylos (ROIK Nr. 07-10-5507139, 07-10-4436252, 07-10-4765577, 07-10-0353003, ROIK Nr. 07-10-4741926, 07-10-4763273, 07-10-4762915), kuriose pareiškėjas kaltinamas neatkreipęs dėmesio į padalinio pareigūnų tyrimo metu padarytus trūkumus, ne iki galo ir nevisapusiškai surinktą bylos medžiagą, jų akivaizdų aplaidumą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-0353003 (II t., b. l. 62–78) Š. O. nepavedė pareigūnui A. M. pratęsti nuobaudos skyrimo termino ir tęsti įtariamo asmens paiešką, akcentuojama, kad tyrimas buvo atliktas aplaidžiai, o Š. O., savo parašu tvirtindamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (II t., b. l. 62), t. y. patvirtindamas, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs, į tai dėmesio neatkreipė (nesprendė tarnybinės atsakomybės klausimo).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-4762915 (I t., b. l. 167–176) Š. O., priimdamas nutarimą, neatkreipė dėmesio į tyrimą atlikusios pareigūnės padarytus trūkumus, t. y. nebuvo apžiūrėta iš eismo įvykio vietos pasišalinusi transporto priemonė, administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir nebuvo kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje ROIK Nr. 07-10-4765577 (II t., b. l. 88–96) pareiškėjas neatkreipė dėmesio į bylą tyrusio pareigūno A. M. padarytą trūkumą, t. y. kad bylą tyręs pareigūnas neapklausė nukentėjusiosios nurodyto liudininko.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareigūnas A. M., tirdamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą ROIK Nr. 07-10-4436252 (II t., b. l. 79–82), neatliko savo tiesioginių pareigų ir nevykdė jokių tyrimo veiksmų, o pareiškėjas, tvirtindamas šio pareigūno priimtą nutarimą nutraukti administracinę teiseną, šį neveikimą bei tiesioginių pareigų neatlikimą pateisino.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-4741926 (II t., b. l. 47–53) tyrimą atlikusi pareigūnė papildomai neapklausė vienintelės eismo įvykio liudininkės, jokiais kitais dokumentais neužfiksavo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad automobilių kontaktas buvo taškinis, įsiremta į stovintį automobilį. Pareiškėjas, priimdamas nutarimą šioje byloje, neatkreipė dėmesio į minėtus trūkumus.

Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-5507139 (II t., b. l. 12–20) nebuvo atlikti visi būtiniausi procesiniai veiksmai, t. y. neapžiūrėta įtariama automobilį sugadinusi ir iš įvykio vietos nuvažiavusi transporto priemonė, dėl neaiškių priežasčių apklausta ne transporto priemonės savininkė, o kita moteris, kuri automobilį įvardija kaip savo. Neaišku, kodėl nebuvo sprendžiamas atsakomybės pagal ATPK 133¹ str. klausimas. Pareiškėjas, tvirtindamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (II t., b. l. 12), turėjo atkreipti dėmesį į minėtus trūkumus.

Per tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-4763273 (II t., b. l. 34–46) neapžiūrėta eismo įvykio vietoje nepasilikusi transporto priemonė ir nėra informacijos, dėl kokių priežasčių tai nepadaryta, nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių nukentėjusioji pakeitė parodymus. Byloje nemotyvuotas sprendimas kaltininko veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., o ne pagal 130 str. 1 d. Pareiškėjas, priimdamas nutarimą šioje byloje, neatkreipė dėmesio į padarytus trūkumus.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtinto Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 14, 16 ir 23 punktų bei Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3, 7.4 ir 7.13 punktų pažeidimus.

2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtinto Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašyme (I t., b. l. 56) nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja paieškos grupės pareigūnų veiklą, užtikrina, kad kiekvienas skirtas pavedimas būtų laiku ir tinkamai įvykdytas (14 punktas); organizuoja paieškos poskyrio pareigūnų darbą nustatant pasišalinusių iš eismo įvykio vietos vairuotojų paiešką (16 punktas); analizuoja grupės darbo rezultatus, teikia pasiūlymus bei ataskaitas vadovybei dėl darbo gerinimo (23 punktas).

Iš Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo matyti, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti ir planuoti Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP pareigūnų darbą, tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 punktas).

Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtintame Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašyme (I t.. b. l. 42) nustatyta, kad minėtas pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP pareigūnų darbą ir užtikrina, kad skirti pavedimai būtų įvykdyti laiku (7.1 punktas); organizuoja Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP pareigūnų darbą, nustatant pasišalinusių iš eismo įvykio vietos vairuotojų paiešką (7.3 punktas); analizuoja Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP darbo rezultatus, teikia ataskaitas bei pasiūlymus vadovybei dėl darbo gerinimo (7.4 punktas); pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo prevencines priemones dėl galimų korupcijos apraiškų vadovaujamame padalinyje ir asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą (7.13 punktas).

ATPK 280 straipsnyje įtvirtinta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), be kita ko, išaiškina ir išsprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas pažymi, kad darbo organizavimas – tai darbų paskirstymas, darbo atlikimo taisyklių (tvarkos) nustatymas, darbą atliekančių asmenų ir darbų atlikimo kontrolės sistemos nustatymas. Darbo atlikimo organizavimas nereiškia, kad darbą organizuojantis asmuo faktiškai ir fiziškai atlieka konkretų darbą. Vertinant darbo organizavimą, vertinimo dalyką sudaro ne konkretus faktas, ar darbas buvo atliktas, o tai, kaip buvo organizuota darbo atlikimo tvarka ir kaip buvo prižiūrima, ar jos buvo laikomasi.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau minėta, iš pareiškėjo pareigybės aprašymo 4 punkto matyti, kad pareiškėjo pareigybė skirta organizuoti ir planuoti pareigūnų darbą, tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi jis turėjo organizuoti jam pavaldžių pareigūnų darbą taip, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai būtų ištirti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, turėjo kontroliuoti pareigūnų darbą tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad jie dirbtų nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

Teismas, įvertinęs administracinių teisės pažeidimų bylų ROIK Nr. 07-10-4762915, ROIK Nr. 07-10-4763273 ir ROIK Nr. 07-10-4741926, kuriose pareiškėjas Š. O. priėmė nutarimus, medžiagą (I t., b. l. 167–176, II t., b. l. 34–46, 47–53), daro išvadą, kad pareiškėjas, būdamas ne tik pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, bet ir už padalinio darbo organizavimą ir kontrolę atsakingas asmuo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, neatkreipė dėmesio į byloje esančius trūkumus, nesiėmė priemonių jiems pašalinti.

Iš pareiškėjo patikslinto prašymo matyti, kad jis iš esmės neneigia, jog minėtose bylose nebuvo atlikti visi reikalingi veiksmai ir nebuvo surinkta išsami bylos medžiaga, tačiau nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, jog pareigūnai, kurie tyrė bylą ir rinko medžiagą, tarnybinių nusižengimų nepadarė, jo atsakomybė taip pat negalima. Tai, kad nurodytose bylose tyrimą atlikę pareigūnai nepatraukti tarnybinėn atsakomybėn, nepašalina pareiškėjo, kaip Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio viršininko, kuris organizuoja ir kontroliuoja poskyrio pareigūnų darbą, atsakomybės.

Įvertinus administracinių teisės pažeidimų bylų ROIK Nr. 07-10-4765577, ROIK Nr. 07-10-4436252, ROIK Nr.07-10-0353003 medžiagą (II t., b. l. 62–78, 79–82, 88–96), matyti, kad šiose bylose pareiškėjas savo parašu patvirtino nutarimus, kuriais buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nors matyti, kad jas tiriant nebuvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjas patikslintame prašyme sutinka, kad byloje ROIK Nr. 07-10-4765577 bylą tyręs pareigūnas neapklausė įvykį mačiusio liudininko (III t., b. l. 102), tačiau mano, kad apklausa turėjo būti atlikta tik dėl formalumo. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjo nuomone, kadangi tai yra pareiškėjo išankstinė nuomonė, o liudininko parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri vertinama įrodymų visumoje. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą ROIK Nr. 07-10-4436252, daro išvadą, kad joje buvo duomenų, jog automobilis dažnai stovi kieme, kuriame įvyko eismo įvykis, ir kad juo važinėja nukentėjusiojo kaimynas, tačiau bylą tyręs pareigūnas nesiėmė veiksmų (nepaprašyta kitų policijos padalinių pagalbos, nenuvykta į kiemą patikrinti, ar automobilis jame nestovi, ir pan.), kad išsiaiškintų pažeidėją, tik surašė vienintelį tarnybinį pranešimą, kad nukentėjusysis papildomų duomenų apie automobilį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos, nepateikė. Darytina išvada, kad nutarimą minėtoje byloje patvirtinęs Š. O. pateisino pareigūno neveikimą ir netinkamai organizavo bei kontroliavo poskyrio veiklą. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK Nr. 07-10-0353003 pareiškėjas pagrįstai teigia, kad negalėjo bylą tiriančiam pareigūnui pratęsti terminą nuobaudai skirti ir tęsti įtariamojo asmens paiešką, kadangi iš pažymos apie Š. O. atostogas (III t., b. l. 106) matyti, jog jis nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. atostogavo, tačiau savo parašu patvirtindamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, jis turėjo įvertinti surinktą medžiagą ir nustatęs, kad ji nėra pakankama, būdamas atsakingas už poskyrio darbo organizavimą ir kontrolę, nesprendė pavaldžių pareigūnų atsakomybės klausimo.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-5507139 (II t., b. l. 12–20) pasisakytina, kad nors tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog pareiškėjas tvirtino nutarimą šioje byloje, tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ant 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo (II t., b. l. 12) pareiškėjo parašo nėra, be to, iš pažymos apie Š. O. atostogas (III t., b. l. 106) matyti, kad jis nuo 2010 m. liepos 19 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. atostogavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, jog pareiškėjas patvirtino nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos ROIK Nr. 07-10-5507139 neįvertinęs, kad byloje yra trūkumų, tačiau tai nedaro įtakos paties įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, teisėtumui.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytos veikos neteisėtumu konkrečiu atveju laikoma tai, kad jis, būdamas Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio viršininkas ir priimdamas nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose ROIK Nr. 07-10-4762915, ROIK Nr. 07-10-4763273 ir ROIK Nr. 07-10-4741926, o bylose ROIK Nr. 07-10-4765577, ROIK Nr. 07-10-4436252, ROIK Nr. 07-10-0353003 savo parašu patvirtindamas nutarimus nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, neįvertino to, kad tyrimo metu padaryti trūkumai, nesurinkta išsami medžiaga, nevisapusiškai išnagrinėtos aplinkybės.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas priimdamas nutarimus ar juos tvirtindamas savo, kaip Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio viršininko, atsakingo už jam pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę ir darbo organizavimą, funkcijas vykdė formaliai, nebuvo pakankamai atidus ir reiklus jam pavaldiems pareigūnams.

Kaip jau minėta, Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtintame Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo (I t. b. l. 42) 7.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjas pagal kompetenciją organizuoja ir vykdo prevencines priemones dėl galimų korupcijos apraiškų vadovaujamame padalinyje ir asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad korupcija – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas korupcijos prevencija suprantama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (2 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje tiek atsakovo atstovė, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nepaneigė, kad kol kas nėra parengtos korupcijos prevencijos priemonės ar priemonių planas. Iš byloje esančios medžiagos bei tarnybinio patikrinimo išvados (I t., b. l. 164) matyti, kad tarnybinio patikrinimo metu konkrečių korupcijos apraiškų ar prielaidų korupcijai atsirasti atvejų nenustatyta. Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.13 punktą.

Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados bei skundžiamo įsakymo, pareiškėjui tarnybinė nuobauda taip pat paskirta už Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 7.4 punkto, nustatančio pareiškėjui pareigą analizuoti Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP darbo rezultatus, teikti ataskaitas bei pasiūlymus vadovybei dėl darbo gerinimo, pažeidimą. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379, 23 punkte.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą bei byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinama ta aplinkybė, ar pareiškėjas analizavo Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP darbo rezultatus ir teikė ataskaitas bei pasiūlymus vadovybei dėl darbo gerinimo, kadangi tarnybinio patikrinimo metu vertintas administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo išsamumas, visapusiškumas. Vadinasi, šiuo atveju byloje nėra įrodytas pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.4 punkte ir 23 punkte nustatytos pareigos pažeidimo padarymo faktas, taigi tarnybinėn atsakomybėn už tai jis negali būti traukiamas.

Pažymėtina, kad kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti (žr. LVAT 2008-04-10 sprendimą adm. byloje Nr. A-756-618/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo kaltę pagrindžia tai, kad jis žinojo savo pareigas (buvo supažindintas su pareigybių aprašymais), tačiau jas vykdė netinkamai, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad netinkamai vykdant pareigas gali atsirasti neigiamų pasekmių (netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos ir tuo bus pažeistos pareigybių aprašymo nuostatos). Kadangi pareiškėjo (Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko) netinkamas pareigų atlikimas pažeidžia jo pareigybės aprašymo nuostatas, todėl pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje remiantis faktinių bylos aplinkybių visetu jo veiksmai buvo įvertinti kaip aplaidūs. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, kad pažeidimai padaryti ne dėl tyčinių pareigūno veiksmų. Sistemiškai įvertinus surinktus įrodymus bei tarnybinio patikrinimo išvados turinį, matyti, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė būtent dėl neatsargumo, nors tiesiogiai tarnybinio patikrinimo išvadoje tai neparašyta.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad jo kaltę šalinanti aplinkybė yra didelis darbo krūvis, kadangi ši aplinkybė būtų reikšminga tuo atveju, jei padarytų pažeidimų pobūdis būtų susijęs su nesavalaikiu, o ne netinkamu pareigų atlikimu. Analogiškai dėl darbo krūvio pasisako ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2011-07-05 nutartį adm. byloje Nr. A62-1113/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi aplaidžiai vykdė savo pareigas, nustatytas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtinto Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 14, 16 punktuose bei Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3 punktuose, o skundžiamu įsakymu jam pagrįstai jam skirta Statuto 26 str. 1 d. nustatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, įvertinus tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į padarytą tarnybinį pažeidimą, jo asmenybę ir tarnybinę veiklą charakterizuojamą medžiagą (I t., b. l. 41), laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.

Pareiškėjas prašyme teismui nurodo, kad, jo manymu, buvo praleisti tarnybinės nuobaudos skyrimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai.

Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-20 iki 2011-09-01) 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai. Į nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui (Statuto 26 straipsnio 4 dalis).

Tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2009-11-25 iki 2011-09-04) 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos 20 punktas).

Pagal Tvarkos 29 punktą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, bei laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, išrinktam į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai (Tvarkos 30 punktas).

Kaip jau minėta, 2010 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo atliktas Vilniaus apskr. VPK tikslinis patikrinimas ir 2010 m. lapkričio 29 d. surašyta ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 131–135), pagal kurią 2010 m. gruodžio 14 d. (I t., b. l. 136) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ataskaitoje nustatytų policijos pareigūnų darbo veiklos pažeidimų. 2011 m. sausio 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo rezoliucija tarnybinių patikrinimų atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d. (I t., b. l. 137). 2011 m. vasario 11 d. surašyta ir policijos generalinio komisaro patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-5/39-IS-3 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų organizuojant ir kontroliuojant pavaldžių pareigūnų darbą, tiriant administracinius teisės pažeidimus ir priimant sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose“ (I t., b. l. 148–166).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (30 dienų nuo jo išaiškėjimo dienos) šiuo atveju nebuvo praleistas, kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas 2010 m. gruodžio 14 d., jo atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. vasario 11 d., o 2011 m. vasario 11 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo dubliuojama, kadangi 2010 m. lapkričio 29 d. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apsiribota vertintų administracinių teisės pažeidimų bylų fabulos aprašymu, jų išnagrinėjimo rezultato nurodymu, tyrusio bylą pareigūno nurodymu, tačiau nedetalizuojant ir nevertinat, kokie konkrečiai kiekvieno pareigūno padaryti pažeidimai. Tai buvo įvertinta ir išsamiai aprašyta tik inicijavus tarnybinį patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą.

Nors buvo atliekamas laikotarpio nuo 2010 m. sausio iki rugsėjo mėnesio tarnybinis patikrinimas, tačiau pareiškėjo padaryti pažeidimai, susiję su nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose priėmimu ar tvirtinimu, padaryti nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2010 m. liepos 12 d. (nutarimo byloje ROIK Nr. 07-10-4763273 priėmimo data), taigi vienų metų terminas nuo pažeidimo padarymo nuobaudai skirti šiuo atveju nepraleistas (nuobauda skirta 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 10-TE-136).

Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtinta 2011 m. vasario 11 d., o nuo 2011 m. vasario 21 iki 2011 m. kovo 18 d. pareiškėjas buvo nedarbingas (I t., b. l. 23–24), taigi 2011 m. kovo 21 d. įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant Tvarkos 29 punkto reikalavimų.

Nors ir konstatavus, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 7.4 bei 7.13 punktų bei Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtinto Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 23 punkto reikalavimus, tačiau įvertinus tai, kad jis pažeidė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 10-V-379 patvirtinto Vilniaus miesto VPK Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo 14 ir 16 punktų bei Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370 patvirtinto Vilniaus apskr. VPK KPV AVS PP viršininko pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3 punktų reikalavimus, pareiškėjui paskirta Statuto 26 str. 1 d. numatyta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba laikytina adekvačia jo padarytiems pažeidimams, o Vilniaus apskr. VPK viršininko 2011 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 10-TE-136 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui Š. O.“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. O. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė