Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – S. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje

11. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių poreikį bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Susipažinusi su byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė CPK 9 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, todėl atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl išlaikymo (materialinės paramos) priteisimo pilnametystės sulaukusiems vaikams pagrindų

13. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl materialinės paramos ieškovei būtinumo

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl studijų ieškovė negali dirbti ir savęs išlaikyti, todėl jai yra būtina materialinė parama. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir savo apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nebuvo įvertinta, kad ieškovė nesikreipė dėl paskolos besimokantiems studentams gavimo. Be to, finansinę paramą ieškovei teikia kiti šeimos nariai ir giminaičiai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar ieškovei yra būtina finansinė parama.

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. paraleliai mokosi (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) programą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė mokosi gerai, jos studijos yra finansuojamos valstybės lėšomis. Ieškovė savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. balandžio mėnesio buvo įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo metu niekur nedirba ir su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra nuolatinės studijų formos studentė, be to, mokosi ir (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai yra objektyvi priežastis, dėl kurios ieškovės galimybės užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu yra ribotos.

17. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai nepasinaudojo galimybe gauti paskolą ir tokiu būdu užtikrinti savo būtinųjų poreikių patenkinimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas aiškinosi su tuo susijusias bylos aplinkybes, įvertino ieškovės teiktus paaiškinimus, jog skolinių įsipareigojimų prisiėmimas dar labiau pablogintų jos turtinę padėtį. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vien tai, jog ieškovė nepasinaudojo kreditavimo galimybėmis, nepaneigia jos poreikio būti remiamai studijų metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir pažymi, kad minėta teismo išvada atitinka šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepasinaudojimas kreditavimo galimybe negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra remiama mamos S. M., tetos bei močiutės. Apeliantas šias faktines aplinkybes vertina kaip paneigiančias ieškovės materialinės paramos poreikį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga, esant galimybei, remti besimokantį pilnametystės sulaukusį vaiką kyla CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu. Šis teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas asmeniui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti vaikui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

19. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytas būtinąsias materialinės paramos teikimo sąlygas, šios tėvų pareigos vykdymas negali būti perkeliamas kitiems šeimos nariams ar giminaičiams, nepriklausomai nuo jų galimybių teikti finansinę paramą bei jų geros valios šią paramą skirti.

20. Įvertinusi visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei yra būtina materialinė parama. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šios CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios materialinės paramos teikimo sąlygos egzistavimo yra pagrįsta.

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovei

21. Apeliantas savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti finansinę paramą ieškovei. Apelianto teigimu, teismas nevertino faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas turto neturi, vykdomosiose bylose iš jo yra vykdomas priverstinis piniginių lėšų išieškojimas, o dėl sveikatos būklės jo galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos. Atsižvelgiant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, spręstinas klausimas, ar atsakovas turi realią galimybę teikti išlaikymą ieškovei.

22. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

23. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas niekur nedirbo, buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir neturi nuolatinio darbo, tačiau apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog gauna pajamų iš atsitiktinių darbų. Atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Iš byloje esančių Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad iš atsakovo yra vykdomas išieškojimas šešiose vykdomosiose bylose. Be to, atsakovas pateikė į bylą 2017 m. gegužės, birželio mėnesių medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo (duomenys neskelbtini), taip pat jam buvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas.

24. Vertinant atsakovo galimybę teikti dukrai reikalingą finansinę paramą, atsižvelgtina į tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu iš atsakovo jau buvo priteistas 175 Eur dydžio kiekvieną mėnesį mokamas išlaikymas iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir bus ne vyresnė nei 24 metai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas. Pažymėtina, kad minėtais teismų sprendimais iš atsakovo priteisiant išlaikymą ieškovei, jau buvo įvertinti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat įvertintos aplinkybės dėl atsakovo sveikatos būklės bei pripažinta, kad atsakovas gali teikti materialinę paramą ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių esminį atsakovo turtinės padėties ir jo sveikatos būklės pasikeitimą po ankstesnių teismo sprendimų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas neturi realios galimybės teikti dukrai reikalingą materialinę paramą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista po 120 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, t. y. 55 Eur mažesnė suma, nei buvo priteista Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu. Tai reiškia, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vertino visumą byloje esančių įrodymų, t. y. atsižvelgė į ieškovės poreikius, dėl studijų metu įgyjamos kvalifikacijos didėjančias ieškovės galimybes darbo rinkoje, taip pat į dabartinę atsakovo turtinę padėtį.

25. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turi realią galimybę teikti ieškovei išlaikymą, teismo priteista išlaikymo suma nelaikytina pernelyg didele, todėl skundžiamu teismo sprendimu ieškovės poreikių ir atsakovo materialinės padėties proporcingumo principas nebuvo pažeistas, esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams nebuvo padaryta.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

26. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.