Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2016 metus rezultatų.

5. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: pareiškėja 2016 metais ėjo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos pareigas (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga); Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas A. B. 2017-02-27 parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-9192 (iš jos turinio matyti, kad ji surašyta atlikus pareiškėjos tarnybinės veiklos kasmetinį vertinimą), kurioje pateikė motyvuotą pasiūlymą nustatyti pareiškėjai nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal Statuto priede jos pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus (b. l. 3–4); Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Š. 2017-02-27 su pareiškėjos 2017-02-27 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5-TVV-9192 sutiko (b. l. 4); Vilniaus AVPK Vertinimo komisija 2017-04-24 parengė skundžiamą Išvadą, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino gerai ir pateikė pasiūlymą palikti jai tą patį pareiginės algos koeficientą (b. l. 5); 2017-04-24 vykusio Vertinimo komisijos posėdžio rezultatai užfiksuoti 2017-04-27 Protokole (b. l. 6–7), kurį 2017-04-27 patvirtino Vilniaus AVPK viršininkas S. G. (b. l. 8).

Dėl tyrimo ribų, 2017-04-24 Išvados ir 2017-04-27 Protokolo

6. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 25 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas paskyręs vadovas, o pagal 24 dalį pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėja yra nepatenkinta ir teismui skundžia jos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2016 metus rezultatus – palikti tą pačią pareiginę algą, kurie, kaip nustatyta, galutinai įforminti Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017-04-27 sprendimu – patvirtinti 2017-04-27 Protokolą ir pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2016 metus vertinti gerai (b. l. 8) (toliau – Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017-04-27 sprendimas). Būtent šis sprendimas laikytinas Statuto 25 straipsnio 22 dalyje minimu galutiniu sprendimu dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja prašo teismo įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas bei kvalifikaciją „labai gerai“. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aktyvaus teismo principas, kuriuo vadovaudamasis prireikus teismas nustato tyrimo mastą, šioje byloje bus vertinamas Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017-04-27 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat sprendžiama, ar yra pagrindas įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas bei kvalifikaciją „labai gerai“.

7. Teismo 2017-05-25 nutartimi (b. l. 13–14), be kita ko, buvo priimtas pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2017-04-24 Išvadą ir 2017-04-27 Protokolą, kurie nelaikytini Statuto 25 straipsnio 22 dalyje nurodytais sprendimais. Paminėtina, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą; vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas; šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra; jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, 2011 m.); argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2014-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1927/2014). Atsižvelgdamas į tai, Vertinimo komisijos 2017-04-24 Išvadą ir Vertinimo komisijos 2017-04-27 Protokolą įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas konstatuoja, kad šie dokumentai yra tarpiniai, kuriais remiantis Vilniaus AVPK viršininkas S. G. priėmė pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantį ir šioje byloje skundžiamą 2017-04-27 sprendimą, todėl administracinės bylos dalis dėl Vertinimo komisijos 2017-04-24 Išvados ir Vertinimo komisijos 2017-04-27 Protokolo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

8. Iš skundo turinio matyti, kad skundžiamo Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017-04-27 sprendimo neteisėtumą pareiškėja grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirma, jos nuomone, Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinti jos fizinio pasirengimo (t. y. ar pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus), nes pagal Taisyklių 148 punktą pareigūno atitikimas specialiems reikalavimams vertinamas tik neeilinio vertinimo metu. Antra, Vertinimo komisija neatsižvelgė į tai, kad fizinio pasirengimo įskaitos ji nelaikė, nes buvo nėščia. Pareiškėja neginčija jos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad vidaus sistemos pareigūnai reguliariai privalo teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtinti, kad jie atitinka bendruosius fizinio pasirengimo reikalavimus, keliamus konkrečiai pareigybei, t. y. kasmet išlaikyti įskaitą.

Dėl pareiškėjos atitikimo specialiems reikalavimams vertinimo

9. Aktualus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuojamas skundžiamo Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017-04-27 sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Statuto 25 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (1 dalis); pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (6 dalis); tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai, 2) gerai, 3) patenkinamai, 4) nepatenkinamai (7 dalis). Pagal Statuto 25 straipsnio 9 dalį tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Statuto 25 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Pagal Statuto 25 straipsnio 15 dalį vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Statuto 25 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Pagal Statuto 25 straipsnio 23 dalį pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.

10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Tarnybos organizavimo taisyklės) (redakcija galiojusi nuo 2016-12-01 iki 2017-06-17) VI skyriuje „Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas“ detaliau reglamentuota Statute įtvirtinta pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad šių taisyklių 133 punkte nustatyta, jog pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareiškėjos skunde minimame Tarnybos organizavimo taisyklių 148 punkte nustatyta, ką vertinimo komisija vertina pareigūno neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu nagrinėdama jo tarnybinę veiklą.

11. Statuto 25 straipsnio 1 dalyje ir Tarnybos organizavimo taisyklių 133 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai kitų paminėtų Statuto ir Tarnybos organizavimo taisyklių nuostatų kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju juo vadovaudamiesi visi pareiškėjos kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procese dalyvavę subjektai, taigi ir Vertinimo komisija, atlikdami šį vertinimą turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti tiek pareiškėjos „kvalifikaciją“, tiek „pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus“, tiek „tinkamumą einamoms pareigoms“.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti pareiškėjos „tinkamumą einamoms pareigoms“ ir „kvalifikaciją“ turėjo būti vertinama, ar ji, inter alia (lot. be kita ko), atitinka jos pareigybės aprašyme keliamiems reikalavimams, įskaitant specialiuosius reikalavimus. Iš 2016-aisiais metais galiojusio pareiškėjos veiklą tiesiogiai reglamentavusio Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (Vilniaus AVPK viršininko 2011-08-30 įsakymo Nr. 10-V-590 ir 2016-02-19 įsakymo Nr. 10-V-204 redakcijos) (toliau – Pareigybės aprašymas) (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga) matyti, kad vienas iš specialiųjų reikalavimų Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigoms užimti – atitikti III fizinio pasirengimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais lygį (žr. atitinkamai Pareigybės aprašymo 6.9 ir 5.9 punktus). Atsižvelgdamas į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos teiginius, kad nagrinėjamu atveju Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinti jos fizinio pasirengimo (t. y. ar pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus), ir kad pagal Tarnybos organizavimo taisyklių 148 punktą pareigūno atitikimas specialiems reikalavimams vertinamas tik neeilinio vertinimo metu. Kartu teismas pažymi, kad tai, jog atitikimas bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tiesiogiai siejamas su pareigūno „kvalifikacija“ (ji taip pat vertinama kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu), matyti ir iš Statuto 14 straipsnio „Pareigūnų profesinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas“ konstrukcijos ir jo 4 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus.

Dėl nėštumo įtakos vertinimui

13. Pareiškėja teigia, kad Vertinimo komisija neatsižvelgė į tai, kad fizinio pasirengimo įskaitos ji nelaikė, nes buvo nėščia. Atsižvelgiant į tai, kad šiame teismo sprendime konstatuota, jog, atliekant pareiškėjos kasmetinį vertinimą už 2016 metus, be kita ko, turėjo būti vertinama, ar ji atitiko bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, būtina nustatyti, ar pareiškėjos pateikta informacija apie nėštumą ir pats nėštumo faktas nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas to nedaryti.

14. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos atitikimas fizinio pasirengimo reikalavimams paskutinį kartą patvirtintas 2015-09-24 fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestinėje (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga), o pažymą apie tai, kad yra 4–5 savaites nėščia ir jai rekomenduojamas apsaugos režimas pareiškėja pateikė 2016-12-20 (b. l. 10). Taip pat nustatyta, kad, remiantis Vilniaus AVPK viršininko 2016-04-28 įsakymu Nr. 10-V-570 patvirtintu Vilniaus AVPK pareigūnų 2016 metų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraščiu Vilniaus AVPK pareigūnų bendrojo fizinio parengimo įskaitų laikymas buvo organizuojamas nuo 2016-05-02 iki 2016-06-23 (b. l. 24–29), o Vilniaus AVPK viršininko 2016-08-30 įsakymu Nr. 10-V-1147 nuo 2016-09-12 iki 2016-09-23, 2016-11-21 įsakymu Nr. 10-V-1682 nuo 2016-11-28 iki 2016-11-30, 2016-12-19 įsakymu Nr. 10-V-1855 nuo 2016-12-19 iki 2016-12-21 organizuotas bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų laikymas Vilniaus AVPK pareigūnams nelaikiusiems arba neišlaikiusiems šių įskaitų nuo 2016-05-02 iki 2016-06-23 (b. l. 30, 49, 50). Iš 2016-12-19 Atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinės Nr. 92 matyti, kad pareiškėja neatitinka III fizinio pasirengimo lygio (b. l. 55–56).

15. Statuto 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, o pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo teisiniu reguliavimu įtvirtintas nuo 2016-02-01 galiojančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-02-01 įsakymu Nr. 1V-72 patvirtinto Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) VII skyriuje. Pagal Aprašo 116 punktą pareigūnų atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinama vieną kartą per kalendorinius metus aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose ar planuose nustatytu laiku, o pagal 117 punktą pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatai galioja vienerius kalendorinius metus, laiką skaičiuojant nuo jų tikrinimo dienos, arba iki kito vidaus reikalų įstaigoje vykdomo atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo organizavimo. Aprašo 120 punkte nustatyta, kad pareigūnams atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas privalo būti organizuojamas pagal vidaus reikalų įstaigos, kurioje pareigūnai eina pareigas, vadovo patvirtintą tvarką, tvarkaraštį, o Aprašo 122 punkte rekomenduojama pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimą organizuoti balandžio–spalio mėnesiais. Taip pat Apraše nustatyta, kad jei pirmą kartą tikrinant pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, pakartotinis atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas organizuojamas aprašo 120 punkte nurodytuose tvarkaraščiuose nustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, laiką skaičiuojant nuo ankstesnio tikrinimo dienos (125 punktas); jei Aprašo 125 punkte nustatyta tvarka pakartotinai tikrinant pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų, jiems Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas (126 punktas); testuojamasis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (atostogos, komandiruotė, nedarbingumas ar kt.) nedalyvavęs tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, per 30 dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo privalo kreiptis į aprašo 92 punkte nurodytas komisijas ir suderinti atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą (127 punktas).

16. Šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus Apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste konstatuotina, kad nepaisant to, jog pareiškėjos 2015-09-24 fizinio pasirengimo įvertinimo rezultatai (Tarnybos bylos Nr. 10TB-546 medžiaga) galiojo iki 2016-09-24 (Aprašo 117 punktas), Vilniaus AVPK viršininkui 2016-04-28 įsakymu Nr. 10-V-570 patvirtinus Vilniaus AVPK pareigūnų 2016 metų bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų tvarkaraštį (b. l. 24–29) pareiškėjai kilo pareiga nuo 2016-05-02 iki 2016-06-23 laikyti bendrojo fizinio parengimo įskaitą, o esant svarbioms priežastims (liga, nedarbingumas, atostogos) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių priežasčių išnykimo kreiptis į Vilniaus AVPK sudarytą komisiją ir suderinti tikrinimo laiką ir vietą (Aprašo 127 punktas). Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad pareiškėja pagal Vilniaus AVPK viršininko 2016-04-28 įsakyme Nr. 10-V-570 nustatytą 2016 metų fizinio pasirengimo įskaitų nustatytą grafiką, atsižvelgiant į pareiškėjos atostogų ir nedarbingumo laikotarpius (b. l. 17–21; 51–52), visu laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2016-06-23 fizinio pasirengimo įskaitose nedalyvavo nesant svarbių, pateisinamų priežasčių. Taip pat pareiškėja be pateisinamų priežasčių nedalyvavo ir Vilniaus AVPK viršininko 2016-08-30 įsakymu Nr. 10-V-1147 nuo 2016-09-12 iki 2016-09-23 organizuotame bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų laikyme Vilniaus AVPK pareigūnams nelaikiusiems arba neišlaikiusiems šių įskaitų nuo 2016-05-02 iki 2016-06-23 (b. l. 30). Tam jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti pareiškėjos nėštumas (b. l. 10). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos 2016-12-20 pateikta pažyma apie tai, kad yra 4–5 savaites nėščia ir jai rekomenduojamas apsaugos režimas (b. l. 10) Vertinimo komisijai nebuvo (ir negalėjo būti) pakankamas pagrindas, atliekant pareiškėjos kasmetinį tarnybinį vertinimą už 2016 metus, nevertinti jos atitikimo fizinio pasirengimo reikalavimams. Teismo nuomone, aplinkybė, kad vėliau priimtais Vilniaus AVPK viršininko 2016-11-21 įsakymu Nr. 10-V-1682 ir 2016-12-19 įsakymu Nr. 10-V-1855 atitinkamai nuo 2016-11-28 iki 2016-11-30 ir nuo 2016-12-19 iki 2016-12-21 (t. y. laikotarpiais, kai pareiškėja buvo objektyviai nėščia ir negalėjo laikyti bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų), buvo organizuotas bendrojo fizinio pasirengimo įskaitų laikymas Vilniaus AVPK pareigūnams nelaikiusiems arba neišlaikiusiems šių įskaitų nuo 2016-05-02 iki 2016-06-23 (b. l. 49, 50), kuriuose pareiškėja negalėjo dalyvauti dėl nėštumo, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja tinkamai atliko pareigą išlaikyti bendrojo fizinio pasirengimo įskaitas už 2016 metais ir atitinka jos Pareigybės aprašyme numatytą III fizinio pasirengimo lygį.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vertinimo komisija neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti labai gerai. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Vertinimo komisija atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinę veiklą ir vertindama jos atitikimą einamoms pareigoms. Todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti Vilniaus AVPK viršininko S. G. 2017-04-27 sprendimą ir įpareigoti Vilniaus AVPK priimti naują sprendimą – įvertinti pareiškėjos einamas pareigas bei kvalifikaciją „labai gerai“ netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktas, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Bylos dalį dėl prašymo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017-04-24 išvadą Nr. 10-IL-11393 ir šios komisijos 2017-04-27 posėdžio protokolą Nr. 10-IL-11864 nutraukti.

Kitą pareiškėjos S. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.