Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartis

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Kristinai Gudžiūnienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, mišriu būdu išnagrinėjo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40_ANR_N-3969-2022 (ROIK: 22161473156).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas tuo, kad R. A. Skundžiamu nutarimu konstatuotą administracinį nusižengimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Nurodyta, kad Z. A. su savo sutuoktiniu R. A. 2022 m. sausio 22 d. vyko aplankyti savo artimų giminaičių, apsipirkti į (duomenys neskelbtini), kuriame sugaišo visą dieną. Apie 16.50 val. grįžtant namo, neprivažiavus iki gyvenamosios vietos apie 3 km., kelyje (duomenys neskelbtini) yra stati įkalnė (9 proc.). Įkalnė tęsiasi apie 1 km. Z. A. dėl pakankamai ilgo transporto priemonės vairavimo, taip pat dėl jos ligos, bei kelionės sąlygų (tą dieną visoje Lietuvoje buvo gausus snygis, pustė ir keliai buvo sunkiai pravažiuojami), pradėjo spazmuoti koją, dėl ko ji negalėjo valdyti savo vairuojamos transporto priemonės. Skausmai prasidėjo būtent kylant į kalną prieš pat pavojingą posūkį (matomumas į abi eismo puses geromis oro sąlygomis neviršija 50 metrų), taip pat sveikatos būklės pablogėjimas galėjo būti susijęs ir su labai slidžiu keliu bei tai, kad transporto priemonės sunkiai pradėjo važiuoti pavojinga kelio atkarpa bei dėl to atsiradusiu papildomu stresu. R. A. žinojo, kad jos vyrui 2021 m. kovo 17 d. teismo sprendimu atimta teisė vairuoti transporto priemonę 1 metams 6 mėnesiams. Susidariusioje situacijoje Z. A. negalėjo dėl sveikatos būklės daugiau vairuoti transporto priemonės, iškviesti greitai techninę pagalbą/asmenį, kuris galėjo parvairuoti transporto priemonę iki jos gyvenamosios vietos, kadangi puikiai suprato, kad tai užims pakankamai ilgą laiko tarpą. Palikti sustojusios transporto priemonės taip pat negalėjo, kadangi atsižvelgiant į oro sąlygas, kelio būklę bei matomumą, akivaizdu, kad stovinti transporto priemonė keltų rimtą pavojų kitoms transporto priemonėms ir asmenims, esantiems tose transporto priemonėse (nebuvo galimybės patraukti transporto priemonės į kelkraštį, kadangi dėl oro sąlygų jo paprasčiausiai nebuvo, o važiuojamoji dalis buvo tik iš trijų transporto priemonės provėžų). Todėl, siekiant išvengti galimų ženkliai sunkesnių pasekmių buvo priimtas sprendimas, kad transporto priemonę į įkalnę įvairuos R. A.. Užvažiavus į įkalnę ir esant saugiai galimybei sustoti netrukdant kitų transporto priemonių saugiam eismui R. A. sustojo, o kadangi Z. A. ligos požymiai susilpnėjo, tai yra sumažėjo skausmas, buvo priimtas sprendimas, kad likusį kelio ruožą iki namų (apie 2 km.) nuvažiuos pati Z. A., o nebus kreiptasi pagalbos į kitus asmenis. Kadangi apie 17 val. jau buvo beveik visiškai sutemę, prie gyvenvietės stovėjęs policijos ekipažas turbūt dėl šviesų (pamatė, kad transporto priemonė kurį laiką buvo sustojusi), sustabdė Z. A. vairuojamą automobilį, tikslu išsiaiškinti sustojimo aplinkybes ir galimą vairuotojo pasikeitimą. Paaiškinus šalims aplinkybes nurodytas aukščiau (šalys minėtas identiškas aplinkybes nurodė būdamos skirtinguose policijos autotransporto priemonėse), bei nustačius, kad R. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau priimtu nutarimu buvo nutrauktas.

Teismo posėdžio metu R. A. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jam yra atimtos teisės. Kelyje (duomenys neskelbtini), vairuojant sutuoktinei, automobilis pradėjo buksuoti, sutuoktinei pradėjo skaudėti koją. Iš to streso ji sustojo, jis išlipo ir pamatė, kad blogas matomumas – gal 100 m. Sutuoktinė paprašė pavairuoti, o jis priėmė sprendimą vairuodamas pašalinti kliūtį nuo kelio, atsižvelgdamas į tai, kad buvo slidu, jai pradėjo buksuoti, ji sustresavo, pradėjo skaudėti koją, kelias buvo apsnigtas, matomumas blogas, jis buvo blaivus. Išlipdamas jis neturėjo tikslo susikeisti, tik po to jo paprašė pavairuoti. Automobilio pasukti į dešinę negalėjo, nes buvo sniego pristumdyta. 1-1,5 km patraukė automobilį, kol buvo geras matomumas ir tada vėl apsikeitė. Toje vietoje, kur sustojo žmona, buvo pristumdyta sniego už vieno metro, susidarę grumstai, o vietoje, kur sustojo jis, buvo sniego, bet buvo įmanoma pastatyti, nes nebuvo grumstų, nuvalyta. Prisnigta abiejose vietose buvo vienodai. Kalnas buvo pagrindinė priežastis, kodėl ten nepastatė. Jeigu žmonai būtų vis tiek skaudėję, gal iki namų būtų jis parvairavęs, gal būtų kaimyną kvietęs, gal ir nebūtų toliau vairavęs. Kai žmona pasakė, kad praėjo skausmas, jie ir vėl pasikeitė. Jis vairuoja virš 30 metų, turi patirtį. Pasielgtų taip pat ir kitą kartą. Per draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį vairavo tik vieną kartą. Draudimo terminas baigiasi 2022 m. liepos 27 d. Žmonai dažnai skauda koją. Ji tada sustoja, pastovi ir praeina. Galima buvo policiją ar kaimyną pasikviesti, bet norėjo, kad nebūtų sužeistų ir avarijos.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad buvo siekta išvengti galimų pasekmių. Pareiškėjas nepastebėjo policijos pareigūnų, nes jie buvo į keliuką įvažiavę. Šiuo atveju negalėjo patraukti automobilio, avariniai žibintai neturėtų įtakos, nes toje vietoje yra posūkis, nuolydis, kviesti tarnybų nebuvo galimybių. Policijos reidas nebūna organizuojamas vietoje, kur pravažiuoja keli automobiliai. Pareiškėjas su žmona pasielgė pilietiškai, sąžiningai.

Liudytoja Z. A. teismo posėdžio metu paliudijo, kad sausio mėnesį jai vairuojant ir kylant į kalną užspazmavo koją, todėl ji užtraukė rankinį stabdį ir sustojo. Kadangi jai skaudėjo koją, ji sutuoktinio paprašė pavairuoti – buvo priimtas greitas sprendimas pasikeisti su vyru, kad jis vairuotų, nes įkalnėje kelkraštyje buvo sustumti sniego kalnai. Vyrui, vairuojant ir užkilus į kalną, atsivėrė geresnis kelias, kelkraštyje ant kalno buvo tik sniegas. Vyras pavažiavo gal apie 1,5 kilometro. Ji žino, kad vyrui galioja draudimas vairuoti, nes ji paskirta laiduotoja, vyras perduotas jo atsakomybei. Ji ir vyras su akiniais vairuoja, nepastabėjo policijos pareigūnų, kurie buvo giliau į keliuką įvažiavę. Užvažiavus į kalną matomumas buvo geresnis, bevažiuojant ji pasakė sutuoktiniui, kad ji gali vairuoti. Išlipusi apėjo mašiną, pasimankštino, ir įsėdo vairuoti. Jai yra sėdimojo nervo uždegimas, gydosi nuo 2021 m. gegužės mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto byloje nėra, t. y. pareiškėjas neginčija byloje nustatytos aplinkybės, kad jis 2022 m. sausio 22 d. 16.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimtu sprendimu atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Skundu keliamas būtinojo reikalingumo instituto taikymo klausimas (ANK 16 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 16 straipsnio 1 dalimi, asmuo neatsako pagal šį ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. ANK 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą be užstato Z. A. 1 metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutraukta, be kita ko, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metams 6 mėnesiams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d. (AN b. l. 21-23). Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus 2022 m. vasario 4 d. Pranešimu apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-02706-22 R. A. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymo, o būtent, kad esant 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, ir 2021 m. balandžio 12 d. būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4VD-2888, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2022 m. sausio 22 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jo dukrai A. B. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (AN b. l. 15). Ikiteisminis tyrimas 2022 m. kovo 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, nesant R. A. veiksmuose BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymių (nenustačius baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo sistemingumo), nutarimo nuorašas perduotas Šiaulių AVPK Raseinių r. PK administracinės teisenos pradėjimui R. A. atžvilgiu dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (AN b. l. 5-8). Ikiteisminio tyrimo byloje liudytoja A. B. parodė, kad jai priklausančią transporto priemonę „Volvo V70“ yra palikusi pas tėvus (duomenys neskelbtini), nes mama kartais juo važiuoja į darbą; jai tėvai pasakojo, kad 2022 m. sausio 22 d. apie 16.55 val. blaivus jos tėtis vairavo jos automobilį, nes mamai dėl kojų kelio sąnarių skausmo pasidarė negerai ir ji negalėjo toliau vairuoti automobilio (AN b. l. 19). Z. A. ikiteisminio tyrimo metu, R. A. tiek duodamas parodymus kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu davė iš esmės nuoseklius, tapačius parodymus (AN b. l. 4, 10, 16). Administracinio nusižengimo byloje pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 24 d. gydytojo išrašo nuorašas, kuriame nurodyta, kad Z. A. diagnozuoti: (duomenys neskelbtini); anamnezė: skundžiasi skausmu nugaroje juosmens srityje, skausmas plinta į dešinė koją, tirpsta koja, negali ilgai sėdėti, sunku vairuoti automobilį; skausmai paūmėjo sausio 19 d., sėdimo nervo neuralgija sirgo 21-04 mėn., gydėsi ambulatoriškai, skausmai linkę paūmėti (AN b. l. 24). Teismui pateiktos dvi nuotraukos: vienoje jų matyti, kelias su vingiu į dešinę, kitoje – kelias su kelkraščiu, kelio sankasos briaunoje yra ženklas stati nuokalnė (Kelių eismo taisyklių 1 priedo Nr. 117), šiek tiek toliau - draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle, t. y. 70 km/h (Kelių eismo taisyklių 1 priedo Nr. 329). Iš byloje pateiktų Lietuvos dienraščių publikacijų dėl eismo saugumo sąlygų Lietuvoje 2022 m. sausio 21 d. – 2022 m. sausio 22 d. matyti, kad 2022 m. sausio 21 d. 12.41 val. „Kauno diena“ skelbė apie dėl oro sąlygų įvykusius ne vieną eismo įvykį, dėl vėjo gūsių apsivertusias sunkiasvores transporto priemones, tą pačią dieną 9.47 val. www.delfi.lt rašyta, jog pastarąją parą buvo fiksuotas itin sudėtingos eismo sąlygos: ilgiau nei 6 val. besitęsiantis snygis, vėjas, vietomis pūga, beveik visoje Lietuvoje vis dar sninga, pusto, vyrauja pūga, todėl eismo sąlygos išlieka sudėtingos, vėjas iššūkių kelia ne tik vairuotojams, bet ir kelius prižiūrinčiai bendrovei; dieną eismo sąlygas sunkins plikledis, snygis, pustymas.

R. A. atstovo skunde nurodytą motyvą, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, R. A. veikus būtinojo reikalingumo sąlygomis, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdyje duoti parodymai.

Iš 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio matyti, kad teisiamojo posėdžio metu Z. A., kaip asmuo prašomas paskirti R. A. laiduotoja, paaiškino, kad santuokoje su R. A. gyvena (duomenys neskelbtini) metus, vyras jos klauso, ji jam yra autoritetas. Iš to spręstina, kad Z. A. ir R. A. santykiai yra geri, jie vienas kitu pasitiki, yra atviri vienas kitam ir labai tikėtina neturi paslapčių dėl tokių esminių dalykų kaip sutuoktinio sveikata. Kaip matyti iš Z. A. medicininių dokumentų, ji skundėsi skausmu dešinėje kojoje, negali ilgai sėdėti, sunku vairuoti automobilį, skausmai paūmėjo 2022 m. sausio 19 d., sėdimo nervo neuralgija sirgo 2021 m. balandžio mėnesį. Tai kad apie šias Z. A. sveikatos problemas buvo žinoma ir jos sutuoktiniui R. A. patvirtina jo teismo posėdžio metu duoti parodymai, nurodant, kad jo sutuoktinei dažnai skauda koją. Tačiau, nepaisant to, kad tiek R. A., tiek Z. A. žinojo, kad R. A. teismo nuosprendžiu uždrausta vairuoti transporto priemones, Z. A. paūmėja kojos skausmai ypač jai ilgai sėdint, jai sunku vairuoti, todėl abu turėjo numanyti, jog realu, kad tokie skausmai gali pasireikšti jai važiuojant tolimus atstumus, jie sąmoningai kartu vyko į didmiestį, kuriame eismas įprastai yra intensyvus, dėl ko greičiau pavargstama, ir tuo metu, kai oro sąlygos reikalavo ypač didelio atsargumo, akylumo, įsitempimo. R. A. ir Z. A. buvo įgiję teisę vairuoti transporto priemones, todėl žinodami, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, neleidžiama vairuoti susirgus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi šios teisės (Kelių eismo taisyklių 14 punktas), turėjo iš anksto numatyti tokios situacijos galimus sprendimo būdus (pvz. iš anksto susitarti su giminaičiu/pažįstamu asmeniu dėl galimos pagalbos, kelionę arba grįžimą namo iš (duomenys neskelbtini) planuotis kitą dieną, laikinai apsistojant pas giminaičius), kurie nesukeltų jokio pavojaus tiek jiems, tiek aplinkiniams.

Taip pat pažymėtina, kad apie ypač sudėtingas eismo sąlygas (plikledį, snygį, pustymą, vėją) žiniasklaidoje buvo skelbiama jau dieną prieš administracinio nusižengimo padarymą, t. y. 2022 m. sausio 21 d. rytą, tačiau pareiškėjas sąmoningai pasirinko rizikingą veikimo būdą, žinodamas apie sutuoktinės sveikatos būklę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, siekiant išvengti tolimos kelionės automobiliu, galimų avarinių situacijų. Nors ir sutiktina su skundo motyvu, kad transporto priemonės palikimas važiuojamojoje kelio dalyje kelia realią grėsmę eismo saugumui, tačiau iš liudytojos parodymų matyti, kad sprendimas perduoti vairavimą R. A. buvo greitas, net nesvarstant jokių kitų alternatyvų, o pareiškėjas nurodė, kad, jeigu sutuoktinei kojos skausmas nebūtų praėjęs, gal iki namų būtų parvairavęs jis bei kad kai žmona pasakė, kad praėjo skausmas, tada jie vėl apsikeitė vietomis. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo pirminis administracinio nusižengimo padarymo motyvas buvo ne tiek patraukti transporto priemonę iš pavojingo kelio ruožo į artimiausią saugią vietą (R. A. nurodė, kad automobilį vairavo apie 1-15 km.), kiek perimti vairavimą iš sutuoktinės, kuri tuo metu negalėjo vairuoti, ir vairuoti transporto priemonę tiek, kiek reikės – kol jo sutuoktinė negalės pati vairuoti.

Be kita ko, sutiktina su Institucijos nurodytu, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo apie 1 km., kol įvažiavo į įkalnę, o įvažiavus į įkalnę, jo sutuoktinei praėjo kojos skausmai. Iš to spręstina, kad pareiškėjo sutuoktinei kojos skausmai truko pakankamai trumpai, dėl ko buvo galimybė šiek tiek jai pailsėjus (apie 1-2 min), toliau tęsti kelionę. Atsižvelgiant į tai, kad visgi policijos pareigūnai matė pareiškėją pasikeičiant su jo sutuoktine, spręstina, kad matomumas nebuvo labai blogas, todėl Z. A. tinkamai, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 91.4, 92 punktuose, paženklinusi laikiną automobilio stovėjimo vietą, nebūtų sudariusi grėsmės eismo saugumui, tuo labiau, kad ir kiti vairuotojai privalo važiuoti neviršydami leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 punktas), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojai (jeigu jie gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 punktas).

Įvertinęs anksčiau išdėstytą, teismas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų būtinojo reikalingumo sąlygų - pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis, sprendžia, kad Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl paliktinas nepakeistu, o R. A. atstovo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

R. A. atstovo advokato Arūno Justeiko skundo netenkinti, palikti 2022 m. balandžio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40_ANR_N-3969-2022 (ROIK: 22161473156) nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.