- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-319-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Turto bankas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine M. M. nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus byloje duomenis neaišku, koks turtas buvo B. M. mirties dienai ir koks turtas bei kokiu pagrindu buvo priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI); todėl byloje būtina dalyvaujančiu asmeniu įtraukti B. M., mirusio 2012 m. vasario 21 d., palikimo priėmėją VMI. Kadangi ieškovas reiškia reikalavimą ir į B. M. turto dalį, byloje taip pat būtina dalyvaujančiais asmenimis įtraukti ir mirusiojo B. M. vaikus S. M., L. V., A. M., B. M., J. M. (pagal ieškovo pateiktą 2018 m. rugpjūčio 27 d. pažymą); taip pat būtina spręsti ir dėl kitų suinteresuotų asmenų (jeigu tokių yra) įtraukimo byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis.
4. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškinio turinio bei ieškinio reikalavimo neaiškus ir ieškinio dalykas – ar ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl viso nurodyto buto, ar dėl jo dalies; tai būtina tikslinti, nes nuo to priklauso paskaičiuojamo žyminio mokesčio dalis.
Šalies argumentai
5. Ieškovas rugsėjo 25 d. pateikė teismui raštą, kuriuo prašė ieškinį priimti. Ieškovas nurodė, kad teismo nurodytų asmenų įtraukimas tik apsunkintų bylą. Be to, teismas šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis gali įtraukti į bylą ir savo iniciatyva. B. M. palikimą priėmė valstybė, kurią šiuo metu atstovauja būtent atsakovė, o ne VMI. Taip pat B. M. turtą paveldėjo valstybė, nes nei vienas iš teismo nurodytų B. M. įpėdinių palikimo nepriėmė, taigi, B. M. vaikai neturi teisių į jo palikimą.
6. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo vertinimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Ieškovas nurodė, kad pagal teismų praktiką teismas gali atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tačiau ieškovo reikalavimas yra aiškiai ir konkrečiai suformuotas – pripažinti, kad visas butas yra M. M. asmeninė nuosavybė. Nėra ginčo, kad ½ buto dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso M. M., tačiau ginčas kilęs dėl to, kam priklauso kita ½ dalis buto. Ieškovas atitinkamai už pusę ginčo buto vertės yra sumokėjęs žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo J. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
8. Teismo vertinimu, ieškovas 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsisakė šalinti nurodytus ieškinio trūkumus.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
10. Ieškovas nesutiko su teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodytais ieškinio trūkumais, kaip trukdančiais priimti ieškinį. Pateikė teismui paaiškinimus ir dėl ieškinio pagrindo bei ieškinio reikalavimų formuluotės, ir dėl įrodymų, ir dėl byloje dalyvaujančių asmenų. Tačiau teismas nepagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
13. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“, prašydamas pripažinti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine M. M. nuosavybe. Nurodė, kad ginčo butas pagal M. M. 2012 m. liepos 17 d. testamentą paliktas ieškovui, kuris po M. M. mirties jos palikimą priėmė. Tačiau notaras atsisakė išduoti ieškovui viso buto paveldėjimo liudijimą, nurodant, kad butas priklausė B. M. ir M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau nutraukiant sutuoktinių santuoką ginčo turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Po B. M. mirties jo palikimą priėmė valstybė.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo reiškiamo ieškinio turiniu, sprendžia, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą pripažinti visą ginčo butą M. M. asmenine nuosavybe), taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Toks reikalavimas gali būti teisme pareikštas, o jo pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui ieškinio trūkumus ir pažymi, kad pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
17. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, byloje dalyvaujančių asmenų (ne)įtraukimas į bylą negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Ieškovui neįvykdžius teismo pasiūlymo dėl VMI ir mirusiojo B. M. įtraukimo į bylą, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva galėjo/gali juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, į bylą, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o trūkstant duomenų, pasiūlyti ieškovui ir/ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui. Šie klausimai taip pat gali būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne ieškinio priėmimo metu.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis skundžiamos nutarties išvadomis, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu atsisakė šalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus. Priešingai, ieškovas pateiktu rašte išdėstė pakankamai aiškius argumentus dėl į bylą įtrauktinų asmenų bei argumentus, kurie jo manymu, tinkamai pagrindžia jo reiškiamą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ieškovas atsisakė šalinti tesimo nurodytus ieškinio trūkumus.
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir ieškovo J. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.