- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- 2-439-965/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07023-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo G. Š. (G. Š.) patikslintą ieškinį atsakovei J. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas, G. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad jam ir jo mamai dalimis priklausė butas Rusijoje, kurį abu bendru sutarimu pardavė. Ieškovo mama turėjo tikslą kartu su ieškovu (savo sūnumi) atvažiuoti gyventi į Lietuvą, čia įgyti butą ieškovo vardu, su sąlyga, kad ir ji kartu gyvens su sūnaus šeima. Ieškovas mano, kad taip buvo aiškiai išreikšta tiek jo, tiek ir jo mamos valia įsigyti ginčo butą asmeninės nuosavybės teise, o ne kaip bendrą sutuoktinių turtą, nors buto įsigijimo metu ieškovas ir gyveno santuokoje. Butas įsigytas už pinigus, gautus pardavus butą Rusijoje, kurio dalį ieškovas paveldėjo po tėvo mirties, o kita dalis priklausė jo mamai. Taip pat nurodė, kad atsakovė niekada neprieštaravo, perkant butą nedalyvavo ir sutiko, jog butas būtų įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsakovė J. Š. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už ieškovo ir jo tėvų pinigus, todėl jis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą prašo nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais.
Atsiliepime trečiasis asmuo G. S. nurodė, kad šiuo metu yra vykdomas įsiteisėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas dėl trečiojo asmens G. S. nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai kompensaciją iš atsakovės J. Š.. Mano, kad pareikšto ieškinio tikslas yra sumažinti J. Š. nuosavybės dalį tam, kad išvengtų išieškojimo iš ginčo nekilnojamojo daikto, remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Jei būtų patenkintas ieškinys dėl ginčo buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, būtų pažeisti trečiojo asmens (išieškotojos) G. S. interesai, kadangi antstolis pakankamai atsakovės asmeninio turto, į kurį galėjo būti nukreiptas priverstinis išieškojimas, nesurado. Trečiojo asmens G. S. nuomone, kadangi ieškovas ir atsakovė ginčo butą įsigijo praėjus devyneriems metams po santuokos sudarymo, preziumuojama, jog turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti. Ieškovas paaiškino, kad 2011 m. gruodžio mėnesį su šeima atvyko gyventi iš Rusijos į Lietuvą, o 2012 m. sausio mėn. įsigijo butą Klaipėdoje, už pinigus, gautus pardavus turtą Rusijoje. Ieškovo tėvui mirus, jo motinai priklausė ¾ dalys buto Rusijoje, o ieškovui - ¼ buto dalis. Tai buvo ieškovo tėvų privatizuotas butas. Nusprendus kraustytis į Lietuvą, visi pinigai, gauti už Rusijoje parduotą butą, buvo panaudoti kelionės į Lietuvą išlaidoms, ginčo buto įsigijimui ir remontui. Ieškovo mama atvykti į Lietuvą ir gauti leidimą gyventi galėjo tik tada, kai ieškovui nupirkus butą, galėjo nurodyti vietą, kur Lietuvoje gyvens. Įsigyjant ginčo butą, notaro kontoroje pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį dalyvavo tik ieškovas ir buto pardavėjas, vertėjas nedalyvavo. Notaras tik paklausė ieškovo, ar jis yra vedęs. Nepaaiškino, kad įsigyjamas turtas būtų laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o tai neatitiko ieškovo valios.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad gimus vaikui šeima išvyko gyventi pas vyro motiną į Rusiją. Ten pragyveno apie 11 metų. Gyvenant Rusijoje, iškilo problemų dėl vaiko dokumentų, todėl buvo nuspręsta grįžti į Lietuvą, kad sūnus čia galėtų pabaigti vidurinę mokyklą. Ieškovas butą Rusijoje galėjo parduoti tik su mamos sutikimu, nes jai priklausė dalis to buto. Ieškovo mama nusprendė su ieškovo šeima važiuoti gyventi į Lietuvą, todėl ieškovas ir jo mama pardavė butą Rusijoje, kuris jiems priklausė. Atsakovė patvirtino, kad jų šeimoje niekada nekalbėjo, jog ginčo butas įgyjamas kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė. Įsigyjant butą, atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovo vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas butas adresu, (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 m. sausio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. 2011 m. gruodžio 14 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartimi, nustatyta, kad ieškovas ir jo motina nurodytą butą, jiems priklausiusį bendrosios dalinės nuosavybės teise, pardavė už 2 200 000 RUB (181 918 Lt arba 52 687 Eur). 2012 m. sausio 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo už 100 000 Lt (28 962 Eur).
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).
Tiek ieškovas, tiek atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo butas yra įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise, nes jis buvo įsigytas už lėšas, gautas ieškovui ir jo motinai pardavus butą Rusijoje. Atsakovė paaiškino, kad jai buvo gerai žinoma, kad butas įsigytas už vyro ir jo mamos pinigus, todėl atsakovė neturėjo ir neturi jokių pretenzijų į tą butą. Trečiojo asmens G. S. nuomone, ginčo butui turi būti taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinis režimas, kadangi jis buvo įgytas ieškovei ir atsakovui esant santuokoje. Taip pat pažymėjo, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta ir išviešinta šalių valia pirkti ir registruoti nekilnojamąjį daiktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, po buto įsigijimo šalys tame bute gyvena, veda bendrą ūkį, butas naudojamas šeimos poreikiams, o ieškovo mamos pinigai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti – apsirūpinti būstu.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu registruotas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu. Butas viešame registre registruotas ieškovo vardu, tačiau šio turto nuosavybės forma – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo mama sutiko parduoti butą Rusijoje ir persikelti gyventi į Lietuvą, kai sūnus Lietuvoje nupirks butą. Ieškovo teigimu, butas Rusijoje parduotas už 50 000 Eur, o Lietuvoje įsigytas už 29 000 Eur. Apie 10 000 Lt sumą už butą ieškovas pardavėjui sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą – banko pavedimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir jo motina V. Š. (duomenys neskelbtini) pardavė butą Rusijoje, jiems priklausiusį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėto turto dalis ieškovui atiteko po tėvo mirties kartu su mama paveldėjus dalį buto. Iš teismo posėdžio metu duotų ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo motina savo turto dalį Rusijoje pardavė su sąlyga, kad ji gyvens su sūnaus šeima Lietuvoje sūnaus įsigytame bute. Butą Klaipėdoje ieškovas įsigijo po mėnesio nuo turto pardavimo Rusijoje, t. y. 2012 m. sausio 17 d. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovo motina iš registracijos įskaitos Rusijoje išbraukta 2011 m. lapkričio 15 d., nes išvyko į Lietuvą, ir iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvoje.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
(duomenys neskelbtini) testamentas, sudarytas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad jau tada ieškovo motina buvo išreiškusi savo valią visą savo turtą palikti sūnui – ieškovui G. Š.. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo butas buvo įsigytas tik iš pinigų, kurie gauti pardavus butą Rusijoje. Kadangi butas dalimis Rusijoje priklausė ieškovui ir jo motinai, paveldėjus šį turtą po ieškovo tėvo mirties, todėl sutiktina su ieškovo išdėstytais argumentais, kad butas Klaipėdoje buvo įsigytas iš asmeninių ieškovo lėšų. Ieškovo motina gautų pinigų dalį, pardavus turtą Rusijoje, dovanojo sūnui gyvenamojo būsto įsigijimui, tokią jos valią patvirtina ir į bylą pateiktas testamentas, kuriuo ieškovo mama jau buvo nusprendusi po savo mirties visą turtą palikti sūnui. Duomenų, kad ieškovo motina turimus pinigus perdavė ieškovui ir atsakovei bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, nepateikta. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo motina ir ieškovas ketino ginčo butą įsigyti ieškovo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų. Atsižvelgtina ir į tai, kad sudarant buto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė nedalyvavo, asmeninių lėšų neturėjo ir prie buto įsigijimo neprisidėjo, todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog ginčo butą ieškovas įsigijo už asmenines lėšas. Remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas ir jo motina disponavo pakankama pinigų suma ginčo butui įsigyti. Šalių nurodytos aplinkybės, pateikti rašytinai įrodymai dėl butų kainų patvirtina, kad ginčo butas galėjo būti įgytas už asmenines ieškovo ir jo motinos lėšas, gautas pardavus butą Rusijoje. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis vienas dalyvavo ginčo buto sandorio sudaryme. Šią ieškovo poziciją patvirtina 2012 m. sausio 13 d. Pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės Raimondos Kundrotienės, kurios pagrindu ieškovas už 100 000 Lt (28 962 Eur) įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta ieškovo ir buto pardavėjo. Nuosavybės teisė į butą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo vardu. Ieškovas taip pat nurodė, kad notaro kontoroje pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį, vertėjas nedalyvavo, kai tuo tarpu ieškovas yra rusakalbis, o sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba. Ieškovo teigimu, sudarant sandorį, notarė tik paklausė, ar ieškovas yra vedęs, tačiau tuo metu ieškovui nebuvo paaiškinta, kad butas įgyjamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jis buvo įsitikinęs, kad tai jo asmeninis turtas. Kad turtas įregistruotas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jis nežinojo ir nesuprato, jam niekas šių aplinkybių nepaaiškino ir neišvertė. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes visų byloje esančių įrodymų kontekste, nėra pagrindo netikėti ieškovo dėstomais argumentais. Ieškovas yra rusakalbis, ilgus metus gyveno Rusijoje, iki tol jokio turto nei jis, nei jo sutuoktinė Lietuvoje neturėjo, todėl notaro kontoroje nedalyvaujant vertėjui galėjo nesuprasti ir suklysti dėl įsigyjamo turto nuosavybės formos įregistravimo.
Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad perkant ginčo butą buvo išreikšta ieškovo valia įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, nes visas asmenines lėšas, gautas už parduotą butą Rusijoje, tiek ieškovas, tiek jo motina panaudojo būtent šio buto įsigijimui. Nurodytos aplinkybės teismo vertintinos, kaip paneigiančios bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo butui įsigyti panaudotos atsakovui ir jo motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos buvo vienintelis ginčo buto įsigijimo šaltinis (CPK 185 straipsnis).
Nors notaro patvirtintoje buto įsigijimo sutartyje ir 2019 m. rugsėjo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuotas faktas, jog butą ieškovas įsigyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama, kad turtas būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Šiuo atveju reikšmingi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, jog teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teismas, spręsdamas nuosavybės teisių į ginčo turtą klausimą, nustatydamas sutuoktinių turto teisinį režimą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), todėl nagrinėjamu atveju ištyrė ir patikrino nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus pagal CK 3.88, 3.89 3.90 ir 3.91 straipsnių taisykles.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo G. S., nesutikdama su ieškiniu, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui ir jo motinai priklausiusios asmeninės piniginės lėšos, gautos pardavus turtą Rusijoje, buvo panaudotos ieškovo ir jo sutuoktinės šeimos poreikiams tenkinti ar bendrosios nuosavybės sukūrimui.
Nors 2012 m. sausio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ginčo butą ieškovas įgijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nors ieškovas ir atsakovė ginčo buto įsigijimo metu buvo susituokę, kartu vedė bendrą ūkį, tačiau turto įgijimo metu buvo išreikšta ieškovo valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas ginčo butą įgijo iš savo ir jo motinos jam asmeniškai skirtų lėšų, gautų realizavus jiems asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o ne iš santuokos metu kartu su atsakove sukauptų lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai reiškia, kad buvo nuginčyta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir todėl yra pagrindas pripažinti, kad ginčo butas įgytas ieškovo yra ne bendroji sutuoktinių, o vieno jų, tai yra ieškovo asmeninė nuosavybė.
Atsižvelgiant į nurodytas buto įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis, ieškovo paaiškinimus ir teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką, ieškovo ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis
Trečiasis asmuo G. S. nurodo, kad ieškovo ir atsakovės veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių. Jos nuomone, ieškinio tikslas yra sumažinti atsakovės nuosavybės dalį tam, kad išvengtų išieškojimo iš ginčo buto. Ieškovo nuomone, klausimas dėl nuosavybės iškilo tik todėl, kad trečiasis asmuo nori skolos išieškojimą nukreipti į buto, kurį ieškovas visada laikė asmenine nuosavybe, dalį.
Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai. Nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki teisių pažeidimu ir siekia jas apginti. Sąžiningumas preziumuojamas, tačiau nesąžiningumą yra privalu įrodyti. Pažymėtina, kad vien ieškinio pareiškimo nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Iš trečiojo asmens atsiliepime išdėstytų argumentų matyti, jog išieškojimas G. S. naudai vykdomas iš skolininkės J. Š., kuri yra atsakovė šioje byloje. Trečiasis asmuo nėra ieškovo kreditorius, trečiasis asmuo nepateikė šalių nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo siekis apginti, jo manymu, pažeistas teises nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuris apmokestinamas 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu ir pateikė duomenis, kad sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios 50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant ieškinį atleistas (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistina 50 Eur žyminio mokesčiom taip pat iš atsakovės valstybei priteistinas 50 Eur žyminis mokestis, nuo kurio dalies mokėjimo ieškovas buvo atleistas.
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovas prašymo bei duomenų apie atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl jos neatlygintinos. Patenkinus ieškovo ieškinį, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų G. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Iš atsakovės J. Š. priteisti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminio mokesčio ieškovui G. Š. (G. Š.).
Iš atsakovės J. Š. priteisti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui daiktinių teisių įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.