Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-28 · Administracinė byla Nr. I-2817-764/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
I-2817-764/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00882-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2817-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-00882-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant liudytojams R. M. ir A. L. (A. L.), pareiškėjui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. pateikė teismui skundą (b. l. 1–3), kurį papildė (b. l. 5–7), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti jam 7 000 Lt neturtinę žalą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 14 000 Lt neturtinę žalą ir įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją nepažeidinėti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų laikant nerūkantį asmenį kartu su rūkančiaisiais arba verčiant jį kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bei Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 6 ir 14 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2012-10-30 (14 parų) buvo kalinamas dar su trimis asmenimis, žiauriomis nežmoniškomis, antisanitarinėmis ir nepriimtinomis sąlygomis, verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjui nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m minimalus gyvenamosios kameros plotas, taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie TM 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 nuostatas. Pareiškėjui nebuvo išduota visa reikiama patalynė, t. y. karantino kameroje ji apskritai nebuvo išduota, o kameroje Nr. 313 nebuvo išduotas antklodės užvalkalas, taip pažeidžiant higienos normos HN76:2010 66 p. Kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas ir dažai, nebuvo galimybės valgyti prie stalo, buvo įsiveisę tarakonų, trūko gryno oro. Gyvendamas perpildytose patalpose žiauriomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, emocinį sukrėtimą, emocinę depresiją negalėjo tinkamai išsimiegoti, pablogėjo sveikata, buvo pažemintas jo orumas ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 250 str. Pareiškėjo teigimu, teisinga kompensacija šiuo atveju būtų 500 Lt už kiekvieną parą, kurią jis buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis, žiauriomis sąlygomis.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prigimtinės teisės buvo pažeistos dar ir todėl, kad minėtu laikotarpiu jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nors pats yra nerūkantis. Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaigos administracija privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos atitiktų Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. nustatytus reikalavimus, taip pat sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN 76-2010 (galiojančios nuo 2010-04-11) 6 ir 14 punktų reikalavimus. Asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai aplinka tiek gyvenamosiose, tiek ir kitose bendro naudojimo patalpose, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lukiškių TI-K administracija nesiėmė veiksmų, siekdama užtikrinti pareiškėjo sveikatai saugias gyvenimo sąlygas, taip pažeisdama nurodytas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 str., valstybei kyla pareiga atlyginti neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais padarytą neturtinę žalą. Neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais buvo pažeista Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į orumą, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kad niekas negali būti kankinamas. Dėl kalinimo kartu su rūkančiais asmenimis patirti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai bent iš dalies būtų kompensuoti pareiškėjui už kiekvieną parą priteisus po 1000 Lt, t. y. 14000 Lt neturtinės žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K neneigia, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymą vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Paaiškino, kad nuteistieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos, o vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Administracija stengiasi, kad nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus, patalpose, kurios yra nuolat vėdinamos, problemų dėl pelėsio ar drėgmės nekyla. Pabrėžė, kad, pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, užvalkalas antklodei nėra išduodamas, nes nėra įtrauktas į sąrašą. Švari patalynė nuteistiesiems išduodama ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 2 d. suteikia nuteistiesiems teisę naudotis savo patalyne. Būtini higienos reikmenys R. K. buvo išduoti ir jis tai patvirtino savo parašu. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su rūkančiais asmenimis buvo laikomas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 str., nes pats neprieštaravo dėl to. Ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo gauta pareiškėjo prašymų, skundų ar pareiškimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo R. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Teismui pateiktame skunde (b. l. 1–3) ir jo papildyme (b. l. 5–7) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2012-10-30 (14 parų) Lukiškių TI-K jam nebuvo sudarytos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, t. y. nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m kameros plotas, kameros neatitiko sanitarinių reikalavimų, nebuvo išduota visa pagal teisės aktus priklausanti patalynė, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nes buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytą žalą.

Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas R. K. 2012-10-16 atvyko į Lukiškių TI-K ir jame buvo iki 2012-10-30, kol išvyko į Alytaus pataisos namus, nėra. Atsakovo pateikti duomenys tvirtina, kad 2012-10-16 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m (vakare 6 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 313, kurios plotas 7,79 kv. m, ir joje buvo iki 2012-10-30. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiu teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minimalus vienam asmeniui tenkantis laikino laikymo kameros plotas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ar Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nėra nustatytas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad laikino laikymo kameroje minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2012-10-30 pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m kameros plotas jam nebuvo užtikrintas. Šių aplinkybių atsakovė neneigia, tačiau nurodo, kad ji negali daryti įtakos į Lukiškių TI-K atvykstančių asmenų skaičiui, todėl kartais kameros gali būti perpildytos. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl didelio atvykstančių suimtųjų ar nuteistųjų skaičiaus ir kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiškėjo pasodinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad 14 dienų buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas sanitarinių ir higienos reikalavimų laikymasis, nuo sienų ir lubų luposi tinkas ir dažai, buvo įsiveisusių tarakonų, trūko gryno oro. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie, jo manymu, sanitarinių ir higienos reikalavimų neatitinkančias kameras yra pagrįsti išimtinai subjektyvaus pobūdžio argumentais ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis. Atsakovės atstovas nurodė, kad vabzdžių ir graužikų naikinimą Lukiškių TI-K atlieka UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis, su kuria yra sudaryta sutartis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, būdamas Lukiškių TI-K, į administraciją dėl netinkamos kamerų būklės pareiškėjas nesikreipė ir šias aplinkybes nurodė tik teismui pateiktame skunde. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje nustatyta, kad asmenims, laikomiems tardymo izoliatoriuose, turi būti išduodama tokia patalynė: antklodė, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė. Lukiškių TI-K armatūrinė kortelė asmeniniam naudojimui išduodamiems daiktams tvirtina, kad 2012-10-16 pareiškėjui R. K. buvo išduota paklodė, pagalvė, užvalkalas ir antklodė. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino savo parašu (b. l. 31). Nustatyta, kad pareiškėjui, atvykus į Lukiškių TI-K, buvo išduotos visos pagal teisės aktus privalomos išduoti patalynės dalys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog Lukiškių TI-K kamerų būklė neatitiko sanitarinių reikalavimų ir kad jam nebuvo išduota visa reikiama patalynė, todėl nėra nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kalėjime, pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis.

Tabako kontrolės įstatymo 3 str. nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 str. 1 d. 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Kita vertus, jau minėtos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos Nr. HN76-2010 nuostatos suponuoja išvadą, kad Lukiškių TI-K, paskirstydamas suimtuosius į gyvenamąsias patalpas, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (b. l. 32–34) (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kitą dieną po atvykimo, suimtiesiems (nuteistiesiems), kurie atvyko į įstaigą pirmą kartą, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai atlieka pirminį sveikatos patikrinimą. Psichologinės tarnybos pareigūnai su naujai atvykusiais asmenimis atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu stengiasi įvertinti suimtojo (nuteistojo) psichinę būklę, esant būtinumui, apie asmenį, kuriam reikia papildomo dėmesio, praneša Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams (9 p.). Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai asmenis, atvykusius pirmą kartą į įstaigą, pasirašytinai supažindina su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir atsakomybe už jų nevykdymą (10 p.). Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai kitą darbo dieną po atvykimo su asmenimis, atvykusiais pirmą kartą į Lukiškių TI-K, atlieka profilaktinio pobūdžio pokalbį, kurio metu supažindina suimtąjį (nuteistąjį) su jo teisėmis ir pareigomis (11 p.). Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (12 p.). Suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes, tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančių) (13 p.).

Nurodytos nuostatos tvirtina, kad asmuo atskirai nuo rūkančių asmenų laikomas tuomet, kai administracijai yra pateiktas rašytinis prašymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad, atvykęs į Lukiškių TI-K, 2012-10-16 parašė prašymą, kad nenori būti skiriamas į kamerą su rūkančiais asmenimis, tačiau laikino paskirstymo kameroje dirbę pareigūnai atsisakė tokį prašymą priimti. Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad 2012-10-16 paskirstymo skyriuje dirbo ir nuteistuosius į laikino paskirstymo kameras skirstė prižiūrėtojai R. M. ir A. L. (b. l. 68). Nurodyti asmenys buvo apklausti teismo posėdyje ir patvirtino, kad laikino laikymo kamerose rūkyti draudžiama, jose yra iškabinti apie draudimą įspėjantys ženklai. Pasitaiko, kad asmenys, pažeisdami nustatytą tvarką, rūko laikino laikymo kamerose. Nustačius pažeidimus, tokiems asmenims skiriama atitinkama nuobauda. Liudytojas A. L. patvirtino, kad pareiškėjas 2012-10-16 Lukiškių TI-K administracijai prašymo laikyti atskirai nuo rūkančių asmenų nepateikė. Teismui pateiktas Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų bei skundų registracijos žurnalo išrašas tvirtina, kad nuo 2012-10-09 iki 2012-10-17 įstaigoje rašytinis pareiškėjo prašymas nebuvo gautas (b. l. 69–75). Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir pareigūnų parodymais. Savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas prašė kaip liudytojus iškviesti nuteistuosius R. G. ir L. L.. Teismas tenkino šį pareiškėjo prašymą. Šaukimai liudytojams buvo išsiųsti į Alytaus pataisos namus, nes pareiškėjas nurodė, kad būtent ten jie atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 5–7). Liudytojas L. L. į teismo posėdį neatvyko, nes jam siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas. Alytaus pataisos namų administracija nurodė, kad toks nuteistasis pas juos bausmės neatlieka (b. l. 88). R. G. atsisakė atvykti į teismo posėdį ir pateikė 2013-09-06 rašytinį paaiškinimą, kurį prašė laikyti įrodymu byloje (b. l. 97). Teismas pažymi, kad R. G. rašytiniai paaiškinimai negali būti pripažįstami liudytojo parodymais, nes minėtas asmuo nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K nebuvo pateiktas pareiškėjo R. K. prašymas laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų, todėl administracija, paskirstydama jį į gyvenamąsias kameras, neturėjo pareigos ir objektyvios galimybės žinoti apie pareiškėjo norą būti laikomam atskirai nuo rūkančiųjų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K 2013-05-17 nutarimu Nr. 62-483 pareiškėjui R. K. buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis 2013-05-08 būdamas laikino laikymo kameroje Nr. 3 rūkė, į įspėjimą, kad rūkyti šioje patalpoje draudžiama, nereagavo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2013-09-02 nutartimi pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-05-17 nutarimo Nr. 62-483 ir Kalėjimų departamento prie TM 2013-06-20 sprendimo Nr. 2S-2581 nutarta laikyti nepaduotu (a. b. Nr. I-4661-437/2013). Vadinasi, Lukiškių TI-K 2013-05-17 nutarimas Nr. 62-483 ir jame nustatytos aplinkybės yra galiojantys.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K pripažintinas pažeidęs teisės aktų reikalavimus tik dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012-10-16 iki 2012-10-30 jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. Kita vertus, nagrinėdamas kiekvieną konkrečią bylą, joje nustatytas aplinkybes teismas turi įvertinti individualiai, vadovaudamasis savo vidine sąmone ir visapusiškai bei objektyviai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų daryti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, visų pirma svarbu pažymėti, kad jis iš esmės buvo grindžiamas patirtais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, gyvenimo kokybės pablogėjimu, pablogėjusia sveikata. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad neturtinės žalos padarymo faktą dėl teisės aktų reikalavimų neatitikusių kalinimo sąlygų pareiškėjas grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie patirtus neigiamus išgyvenimus. Teismas daro išvadą, kad nustatyti Lukiškių TI-K administracijos veiksmai nebuvo intensyvaus pobūdžio, todėl negalėjo sukelti pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, kurie nurodomi jo skunde. Nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai negali būti vertinami kaip asmens kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. prasme.

Pagal nuoseklią teismų praktiką, asmens teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas – pakankama ir teisinga satisfakcija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuomet, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas L. L. V Prancūzija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2017/12).

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (14 dienų), tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jam padarytos neturtinės žalos faktą, teismas daro išvadą, kad nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra mažareikšmiai, negalėję sukelti pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, kuriais remiasi galėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui bus pripažinimas, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog jam tenkantis minimalus kameros plotas atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau pagrindo priteisti neturtinę žalą pinigais nėra. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nebuvo nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją nepažeidinėti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų laikant nerūkantį asmenį kartu su rūkančiais arba verčiant jį kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru bei Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 6 ir 14 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

Pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus teismui gali būti reiškiamas tuomet, kai viešojo administravimo subjektas atsisako atlikti jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nepateikė rašytinio prašymo būti laikomam kartu su nerūkančiais asmenimis, todėl Lukiškių TI-K administracija jo teisių šiuo atveju nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neatsisakė laikyti pareiškėją atskirai nuo rūkančių asmenų, todėl nėra pagrindo įpareigoti nepažeidinėti Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normoje HN 76: 2010 įtvirtintų reikalavimų. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. K. teisė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime būti laikomam kameroje, kurioje jam būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Henrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė