- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1714-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02609-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Transmėjos NT“
- Kategorijos
- 3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transmėjos NT“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3349-392/2016 pagal pareiškėjos skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą 4 – uoju darbotvarkės klausimu ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta parduoti nebaigtą statyti ir neįregistruotą sandėlio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 6 – uoju darbotvarkės klausimu ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta dėl pokraninio kelio, elektrinio telferio, sijinio krano, rekuperatoriaus, metalinio karkaso su telekomunikaciniu vamzdžiu, spindulinių šildytuvų, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos signalizacijos įrangos pardavimo bei dujotiekio, pramoninių sekcijinių apšildomų vartų, apsaugos signalizacijos, telekomunikacinės įrangos ir įvažiavimo į aikštelę pardavimo bei nurašymo.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamais nutarimais BUAB „Prioritetas“ kreditoriai nusprendė pardavinėti nebaigtą statyti ir neįregistruotą sandėlio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nors kreditoriams net nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar šio pastato statybos buvo pradėtos teisėtai. Savavališkos statybos metu pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, nes tai yra neteisėtas daiktas, todėl, prieš sprendžiant dėl nebaigto statyti ir tinkamai neįregistruoto pastato pardavimo, visų pirma turėjo būti išsiaiškinta, ar pastatas buvo pastatytas teisėtai. Bankroto administratorė pateikė tik statybos rangos sutartį, bet ne dokumentus, leidžiančius statybą (statinio projektą, statybos leidimą ir pan.). Tai reiškia, kad šiuo metu statinys, kurį nuspręsta parduoti ginčijamu nutarimu, laikytinas savavališka statyba ir negali būti pardavinėjamas. Tik tuo atveju, jei bus nustatyta ir reikiamais dokumentais pagrįsta, kad parduodamas nebaigtas statyti statinys buvo pradėtas statyti teisėtai, atsakovės kreditoriai galės spręsti dėl šio statinio pardavimo. Gauti statinio projektą ir kitus statybą leidžiančius dokumentus yra reikšminga ir dėl to, kad būtų galima nustatyti, ar aptariamas nebaigtas statyti statinys yra savarankiškas daiktas, ar jau egzistuojančių ir tinkamai įregistruotų statinių priklausinys ar neatskiriama dalis. Šias aplinkybes reikšminga nustatyti tam, kad būtų atsakyta į klausimą, ar atsakovė apskritai yra pastato, kurį ketinama parduoti, savininkė. Jei statybos darbai buvo atliekami rekonstruojant vieną iš esamų statinių, tai šių darbų rezultatas nuosavybės teise priklausytų ne atsakovei, o rekonstruoto daikto savininkui. 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu nutarta pardavinėti inžinerinė įranga yra sumontuota pareiškėjai priklausančiose patalpose. Prieš sprendžiant dėl nurodyto turto pardavimo visų pirma turėjo būti nustatyta, ar šis turtas iš tiesų priklauso atsakovei. Pagal atsakovės bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus matyti, kad įranga buvo sumontuota po to, kai 2005 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo aptariamas patalpas iš atsakovės ir galiojant šalių sudarytai lizingo sutarčiai, t. y. tuo metu kai atsakovė nuomojosi nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta dėl svetimo turto pardavimo ar nurašymo, todėl toks nutarimas privalo būti panaikintas kaip negaliojantis. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja pardavė UAB „Transmėjos NT“. Būtent todėl ginčijamo kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad atsakovės administratorius dėl pokraninio kelio, elektrinio telferio, sijinio krano, rekuperatoriaus, metalinio karkaso su telekomunikaciniu vamzdžiu, spindulinių šildytuvų, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos signalizacijos įrangos pardavimo turėtų derėtis su nauju turto savininku – UAB „Transmėjos NT“.
BUAB „Prioritetas“ bankroto administratorė UAB „ Valnetas“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. bankroto administratorė turto grąžinimo - priėmimo aktu perdavė pareiškėjai nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto gražinimo - priėmimo akto 6 punkte nurodyta, kad šalys konstatuoja, jog turto priėmimo metu turte yra kilnojamojo turto, priklausančio tretiesiems asmenims. Taigi akivaizdu, kad turto perdavimo metu pareiškėjai buvo žinoma, kad ji atsiėmė tik tokį turtą, kuris buvo perduotas pagal lizingo sutartį, o ne apskritai visus toje teritorijoje esančius turtinius objektus. Sandėlio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra baigtas statyti, tačiau nebuvo įregistruotas. Ši aplinkybė buvo nurodyta 2015 m. gruodžio 30 d. bankroto administratorės informaciniame pranešime Nr. 255/15. Kartu su atsakovės 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo medžiaga buvo pateiktos sąskaitos - faktūros, patvirtinančios, kad sandėlio pastatas buvo pastatytas atsakovės iniciatyva ir lėšomis. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.32. punktą, dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams. Taigi, šiuo atveju, nepaisant to, kad atsakovei priklausantis sandėlio pastatas ribojasi su tretiesiems asmenims priklausančiu pastatu, sandėlio pastatas nelaikytinas priklausiniu, kadangi tarp šių objektų nėra funkcinio ryšio, sandėlio pastatas pagal savo savybes nėra nuolat susijęs su tretiesiems asmenims priklausančiais pastatais, atskyrus sandėlio pastatą, tretiesiems asmenims priklausančio turto paskirtis nepasikeis, turtui nebus padaroma žala. Pareiškėja nepagrįstai bando įrodyti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta dėl svetimo turto pardavimo ar nurašymo. Visas kilnojamasis turtas yra lengvai išmontuojamas, iškeliamas iš tretiesiems asmenims priklausančių patalpų, nepadarant jokios žalos patalpoms ir juo labiau nekeičiant patalpų paskirties. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kad turtą sudarantys kilnojamojo turto objektai buvo statomi, įrengti, sumontuoti būtent dėl šiuo metu tretiesiems asmenims priklausančių patalpų, kad objektai yra skirti tarnauti toms patalpoms. Akivaizdu, kad turtą sudarantys objektai gali būti naudojami savarankiškai.
Trečiasis asmuo UAB „Transmėjos NT“ su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimuose išvardintas turtas yra UAB „Transmėjos NT“ nuosavybė, todėl ginčijami BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti. 2015 m. rugpjūčio 26 d. įvykusiame pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavime aukciono būdu, aukciono objekto kodas SA15-20, laimėtoja buvo pripažinta UAB „Transmėjos NT“. Tarp UAB „Transmėjos NT“ ir pareiškėjos 2015 m. spalio 15 d. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi, UAB „Transmėjos NT“ nuosavybės teisės į pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos pagal 2015 m. spalio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį bei 2015 m. spalio 29 d. priėmimo - perdavimo aktą. Pokraninis kelias, elektrinis telferis, sijinis kranas, rekuperatorius, metalinis karkasas su telekomunikaciniu vamzdžiu, spinduliniai šildytuvai, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos signalizacijos įranga, dujotekis, pramoniniai sekcijiniai apšildomi vartai, apsaugos signalizacija, telekomunikacinė įranga, įvažiavimas į aikštelę yra sumontuoti UAB „Transmėjos NT“ nuosavybės teisėmis priklausančiuose statiniuose. Dėl minėtų aplinkybių ginčo nėra, nes ir byloje esančio BUAB „Prioritetas“ ilgalaikio turto sąraše yra konstatuota dėl pirmiau išvardintų daiktų: „turtas sumontuotas AB „Swedbank lizingas“ priklausančiuose pastatuose, kurie šiuo metu jau parduoti. Įpareigoti bankroto administratorių vesti derybas su naujuoju patalpų savininku dėl turto pardavimo kuo palankesnėmis bendrovei sąlygomis“. 2015 m. rugpjūčio 26 d. įvykusiame UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo aukcione objektą (pastatų kompleksą) UAB „Transmėjos NT“ iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo tokios būklės, kokios jis buvo 2015 m. rugpjūčio 26 d. aukciono vykdymo metu, t. y. su į minėtus statinius sumontuotais pirmiau išvardintais daiktais, ir tapo šio turto savininke. UAB „Transmėjos NT“ įsigyto turto buvusi savininkė UAB „Swedbank lizingas“ 2015 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. SL-SR/15-3576, adresuotame ir UAB „Transmėjos NT“, nurodė, kad visos pastate esančios inžinerinės sistemos, šildymo įranga, elektros tinklai ir įranga, kėlimo įranga ir pan. yra neatsiejama pastatų dalis, todėl šie daiktai nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“. Pokraninis kelias, elektrinis telferis, sijinis kranas, rekuperatorius, metalinis karkasas su telekomunikaciniu vamzdžiu, spinduliniai šildytuvai, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos signalizacijos įranga, dujotekis, pramoniniai sekcijiniai apšildomi vartai, apsaugos signalizacija, telekomunikacinė įranga, įvažiavimas į aikštelę atitinka priklausinio kriterijus, t. y. jie yra sumontuoti į statinius, skirti statinių poreikiams tenkinti, savo ūkine, funkcine paskirtimi nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir tarnavo bei tarnauja UAB „Transmėjos NT“ nuosavybės teise įsigytam pastatų kompleksui (statiniams). Pagrindinių daiktų funkcionavimas be išvardintų daiktų būtų esmingai apsunkintas. Akivaizdu, kad atskyrus sumontuotą įrangą nuo pastatų, jiems būtų padaryta didelė turtinė žala, nes šis turtas taptų prastesnės būklės nei buvo prieš sumontuojant įrangą bei perkant turtą aukciono būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nutarta parduoti neįregistruotą sandėlio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir rekuperatorių; kitą skundo dalį atmetė.
Dėl 2015 m. gruodžio 18 d. BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti neįregistruotą sandėlio pastatą (priestatą), esantį (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad byloje dėl priestato statybos yra pateikta tik rangos sutartis, lokalinė sąmata, PVM sąskaitos - faktūros ir atliktų darbų aktai. Nei pastato projekto, nei statybos leidimo byloje nėra. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad priestato statyba yra neteisėta. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančios rangos sutarties matyti, jog ji buvo sudaryta dėl sandėlio priestato baigiamųjų darbų, todėl akivaizdu, kad atlikus statybos rangos darbus prie jau esančio pastatyto ir pareiškėjai priklausiusio sandėlio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas priestatas. Teismas sprendė, kad statinys, kurį kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti, nėra atskiras ir savarankiškas, o yra tik egzistuojančio statinio priestatas, padidinęs sandėlio ilgį, visiškai nekeičiant kitos pastato konfigūracijos. Sandėlio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planas, taip pat patvirtina, kad atsakovės ketinamas parduoti daiktas nėra atskiras ir savarankiškas, o yra tik pareiškėjai priklausiusio ir UAB „Transmėjos NT“ perleisto sandėlio pastato dalis. Administratoriaus pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas visas sandėlio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tiek šio pastato dalis, kuri yra įregistruota registre, tiek ir pastatytas priestatas. Abu minėti statiniai turi bendras sienas ir bendrą stogą, todėl akivaizdu, kad pastatant priestatą nebuvo sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių nuotraukų bei 2016 m. gegužės 27 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, jog pokraninis kelias, elektrinis telferis, sijinis kranas, metalinis karkasas su telekomunikaciniu vamzdžiu, spinduliniai šildytuvai, vaizdo stebėjimo sistema, apsaugos signalizacijos įranga nėra priklausomi nuo pagrindinio pastato, todėl minėta įranga gali būti išmontuojama, nepadarius žalos pagrindiniam pastatui (sandėliui). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai konstatuoti, kad, atskyrus sumontuotą įrangą nuo pagrindinio turto, jam būtų padaryta žala, arba turtas taptų prastesnės būklės, nei buvo prieš sumontuojant įrangą. Smulkūs sienų pažeidimai aplinkybe, trukdančia išmontuoti įrangą, nelaikytini. Tuo tarpu rekuperatorius, esantis pastato viduje, užtikrina tinkamą sandėliavimo patalpų vėdinimą, jis yra išvedžiotas visose patalpose per sienas. Galimybės jį išmontuoti, nepadarant ženklios žalos pagrindiniam pastatui, nėra, todėl pastarasis turi būti paliekamas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad argumentų bei įrodymų dėl neteisėto dujotiekio, pramoninių sekcijinių apšildomų vartų, apsaugos signalizacijos, telekomunikacinės įrangos ir įvažiavimo į aikštelę nurašymo, pareiškėja bei trečiasis asmuo nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėta įranga buvo nurašyta neteisėtai ar nepagrįstai. Toks bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimas, teismo vertinimu, niekaip nepažeidžia nei pareiškėjos, nei trečiojo asmens teisių.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, panaikinant BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais nuspręsta dėl pokraninio kelio, elektrinio telferio, sijino krano, metalinio karkaso su telekomunikaciniu vamzdžiu, spindulinių šildytuvų, vaizdo stebėjimo sistemos, apsaugos signalizacijos įrangos pardavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Ginčijama nutartis iš esmės grindžiama 2016 m. gegužės 27 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris teismui buvo pateiktas 2016 m. birželio 16 d. kartu su prašymu prijungti naujus įrodymus prie bylos, pateiktomis nuotraukomis. Šio dokumento priėmimo klausimas buvo išspręstas tik 2016 m. liepos 8 d. teisėjo rezoliucija. Teismo priimtų papildomų įrodymų kopija pareiškėjai nebuvo išsiųsta ir nebuvo sudarytos galimybės pateikti savo poziciją dėl dokumentų, kuriais vėliau teismas grindė ginčijamą nutartį, įrodomosios reikšmės. Teismo posėdis, kuriame pareiškėjos skundas išnagrinėtas iš esmės, įvyko 2016 m. liepos 8 d. 8:30 val., todėl, net ir būdama itin aktyvi, pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus dėl naujai pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės iki skundo išnagrinėjimo iš esmės. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai bei buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis. Dokumentai, dėl kurių pareiškėjai bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo sudarytos sąlygos pasisakyti, neturėtų būti teismo priimti ir vertinami.
2) Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai konstatuoti, jog, atskyrus sumontuotą įrangą nuo pagrindinio turto, jam būtų padaryta žala arba turtas taptų prastesnės būklės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ne pareiškėja turėjo įrodinėti, kad atskiriant įrangą nuo pastato jam bus padaryta žala, o atsakovė privalėjo įrodyti, kad tokios žalos nebus padaryta. Tokių įrodymų į bylą nebuvo pateikta. Vienintelis įrodymas, kuriuo teismas grindė nuomonę, kad žala pastatui nebus padaryta, yra 2016 m. gegužės 27 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris net neturėjo būti prijungtas prie šios bylos. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra pateiktos tik išorinio įrangos vaizdo nuotraukos ir nėra nufotografuota, kokiu būdu ši įranga yra sujungta su pareiškėjai priklausiusiu pastatu, nėra pateiktos įrangos tvirtinimo taškų nuotraukos ar paskaičiavimai, kokia žala pastato sienoms būtį padaryta šia įrangą atskyrus.
Žemesnės instancijos teismas
4) Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi visgi pripažino, kad atskyrimo metu pastatui bus padaryta žala. Nors, teismo vertinimu, ši žala bus mažareikšmė, todėl nesudaro pagrindo atsakovei neleisti išmontuoti ginčo įrangos, tačiau ginčijamoje nutartyje nėra nurodyta, kuo remdamasis teismas nustatė, kad pastatui bus padaryta tik mažareikšmė žala. Nėra detaliau paaiškinta ir kokio dydžio žala laikytina mažareikšme, o kokio dydžio – reikšminga ir apribojančia galimybę įrangą demontuoti, nėra paaiškinta, kas būtų atsakingas už žalos, kad ir mažareikšmės, atlyginimą dabartiniam pastato savininkui. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atskyrimo metu atsirasiančios žalos nėra tinkamai motyvuota, todėl negali būti laikoma pagrįsta.
5) Sprendžiant dėl atsakovės galimybės pasiimti įrangą, turi būti atsižvelgiama į lizingo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir atsakovės, nuostatas, nes įranga buvo sumontuota šios sutarties galiojimo laikotarpiu. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.2 punktas leido atsakovei be išankstinio pareiškėjos sutikimo atlikti tik tokius pagerinimus, kurie palengvintų turto naudojimą ir kurie, nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, galėtų būti atskirti nuo turto nepadarius jam žalos. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.1 punktu šalys susitarė, kad turto pagerinimai, kurie yra neatskiriami nuo turto ir buvo padaryti be pareiškėjos išankstinio raštiško sutikimo, priklauso pareiškėjai ir jų vertė atsakovei neatlyginama. Galimybė atskirti išnuomoto daikto pagerinimus sutartimi buvo susieta su absoliučiu žalos išnuomotam turtui nebuvimu, o ne padaromos žalos dydžiu, todėl net ir tie pagerinimai, kuriuos atskiriant pastatui būtu padaryta tik smulki žala, šalių susitarimu yra laikomi pareiškėjos nuosavybe. Teismas neturėjo teisės tokį šalių susitarimą ignoruoti. Konstatavęs, kad atskiriant įrangą pastatui būtų padaryta net ir smulki žala, teismas privalėjo vadovautis lizingo sutarties nuostatomis ir spręsti, jog įranga negali būti atskirta.
6) Vien faktas, kad, teismo vertinimu, žala bus nedidelė, nereiškia ir negali reikšti, kad ji neturi būti atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra bankrutuojanti bendrovė, galima pagrįstai teigti, jog žalos atlyginimas bus apsunkintas, todėl nėra aišku, kodėl naujasis pastato savininkas turėtų patirti net ir menkiausius nuostolius dėl įrangos išmontavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir to, kokią įtaką įrangos išmontavimas darytų galimybėms sandėlio pastatą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Tokių galimybių sumažėjimas taip pat turėtų būti vertinamas kaip žala pastatui bei aplinkybė, ribojanti galimybę atsiimti įrangą. Visi ginčo dalyku esantys įrenginiai pagal savo paskirtį yra vienokiu ar kitokiu būdu montuojami (prikalami, prisukami, priklijuojami ar kt.) ar sujungiami su nekilnojamuoju turtu, todėl šių įrenginių dėl jų sumontavimo būdo objektyviai negalima atskirti nuo turto nepadarant jam žalos. Byloje įrodžius ir atsakovei neginčijant fakto, jog visa ginčo dalyku esanti įranga pareiškėjai tuo metu priklausiusiose patalpose buvo sumontuota lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, tokiu būdu pagerinant pareiškėjai priklausiusias patalpas, ginčas dėl šių pagerinimų nuosavybės teisės privalo būti sprendžiamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnyje bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.1 punkte įtvirtintomis taisyklėmis. Atsakovei tinkamais įrodymais nepagrindus teiginių, kad ginčo daiktai gali būti atskirti nuo patalpų nepadarius joms žalos, atsakovė neįrodė, jog šie daiktai jai priklauso nuosavybės teise. Atitinkamai nebuvo įrodyta, kad atsakovės kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti dėl nurodytų daiktų pardavimo tvarkos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Transmėjos NT“ atsiliepimu į UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu bei jo motyvais.
Atsakovė BUAB „Prioritetas“ atsiliepimu į UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Tarp ginčo dalyku esančių daiktų, kurie, pasak pareiškėjos, yra priklausiniai, nėra funkcinio ryšio, kuris būtų nuolatinio pobūdžio ir pasižymėtų nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Visi nutartyje aptarti daiktai, sudarantys ginčo dalyką, yra lengvai išmontuojami, iškeliami iš tretiesiems asmenims priklausančių patalpų, nepadarant jokios žalos patalpoms ir nekeičiant patalpų paskirties.
2) Teismas atliko išsamią į bylą pateiktos medžiagos analizę, vertino kiekvieno ginčo dalyku esančio daikto funkcinę paskirtį bei galimą žalą dėl jo atskyrimo nuo pagrindinio pastato. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl nutarties nepagrįstumo.
Šalies argumentai
Atsakovė BUAB „Prioritetas“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ skundą visiškai atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandėlio pastatas nėra atskiras ir savarankiškas, o yra tik egzistuojančio statinio priestatas, padidinęs sandėlio ilgį. Nepaisant to, kad bankrutuojančiai įmonei priklausantis sandėlio pastatas ribojasi su tretiesiems asmenims priklausančiu pastatu, sandėlio pastatas nelaikytinas priklausiniu, kadangi tarp šių objektų nėra funkcinio ryšio, sandėlio pastatas pagal savo savybes nėra nuolat susijęs su tretiesiems asmenims priklausančiais pastatais, atskyrus sandėlio pastatą tretiesiems asmenims priklausančio turto paskirtis nepasikeis, turtui nebus padaroma žala.
2) Šiuo atveju nebuvo atlikta rekonstrukcija ir sandėlio pastatas negali būti laikomas rekonstrukcijos darbų rezultatu. Sandėlio pastatas buvo pastatytas kaip savarankiškas objektas, sandėlio pastato statybos metu nebuvo daroma įtaka šiuo metu UAB „Transmėjos NT“ priklausančio statinio laikančiosioms konstrukcijoms, jos nebuvo nei keičiamos, nei stiprinamos ar silpninamos.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į BUAB „Prioritetas“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Nėra pagrindo remtis atsakovės cituojamu Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.32 punktu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nei vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams. Ši teisės norma galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų tarpusavyje sujungiami du ar daugiau egzistuojantys pastatai. Šiuo atveju prie jau egzistuojančio sandėlio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas priestatas, t. y. nebuvo pastatytas atskiras pastatas, kuris vėliau buvo sujungtas su egzistuojančiu statiniu, o iš karto buvo statomas egzistuojančio statinio priestatas. Visiškai nepagrįsti yra atsakovės teiginiai neva atskyrus ginčo dalyku esantį pastatą nebus padaryta žala prieš rekonstrukciją egzistavusiam pastatui. Sunku įsivaizduoti kaip, atsakovės nuomone, bendras sienas ir bendrą stogą turintis priestatas galėtų būti fiziškai atskirtas nuo pagrindinio pastato. Be to, akivaizdu, jog tokio atskyrimo metu būtų pažeistas statinio stogo ir sienų vientisumas, o tai reiškia, jog statiniui neabejotinai būtų padaryta žala.
2) Atsakovė taip pat visiškai nepagrįstai laikosi pozicijos, kad ginčo dalyku esantis sandėlio pastatas negali būti laikomas rekonstrukcijos darbų rezultatu. Pareiškėjos teiginius, jog ginčo dalyku esantis statinys yra kreditoriui priklausiusio, o dabar UAB „Transmėjos NT“ priklausančio, sandėlio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatas patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai – 2009 m. liepos 2 d. rangos sutartis Nr. 09/10/2, pagal kurią UAB „Pramoninės konstrukcijos“ įsipareigojo pastatyti sandėlio priestatą. Atsižvelgdamas į rangos sutarties nuostatas pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ši sutartis buvo sudaryta dėl sandėlio priestato baigiamųjų darbų, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog atlikus statybos rangos darbus prie jau esančio pastatyto ir pareiškėjai priklausiusio sandėlio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas priestatas, tokiu būdu padidinant sandėlio pastato plotą. Teismui pateikta rangos sutartis neabejotinai įrodo, kad atsakovė ir UAB „Pramoninės konstrukcijos“ susitarė ne dėl savarankiško statinio statybos, o dėl sandėlio pastato rekonstrukcijos pastatant priestatą ir būtent tokie darbai buvo atlikti. Priestato pastatymas Statybos įstatymo prasme turėtu būti laikomas statinio rekonstravimu. Kadangi byloje neginčijamai įrodyta, jog 2009 m. liepos 2 d. rangos sutartimi Nr. 09/10/2 buvo susitarta būtent dėl priestato statybos, turi būti laikoma įrodyta ir tai, kad visi sandėlio pastato rekonstrukcijos darbų rezultatai nuosavybės teise priklausė šio statinio savininkei – pareiškėjai.
Trečiasis asmuo UAB „Transmėjos NT“ atsiliepimu į BUAB „Prioritetas“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir pareiškėjos atsiliepimas į atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Transmėjos NT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti ir visiškai tenkinti pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismui nusprendus, kad atskyrus įrangą turtui žala vis tik bus padaryta, vadovaujantis CK 6.501 straipsnio nuostatomis spręstina, kad BUAB ,,Prioritetas“ neturėtų teisės įrangos pasiimti net nesant dar iki ginčijamų nutarimų priėmimo sudaryto pirkimo - pardavimo sandorio tarp pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ bei trečiojo asmens UAB „Transmėjos NT“. Teismui taikant CK 6.501 straipsnį, buvo būtina įvertinti ir buvusių sutartinių santykių tarp pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ bei BUAB „Prioritetas“ turinį, ko teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje nepagrįstai nepadarė. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.3.2 punktas suteikė teisę BUAB „Prioritetas“ be išankstinio UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo atlikti tik tokius pagerinimus, kurie palengvintų turto naudojimą ir kurie nutraukus sutartį ar jai pasibaigus galėtų būti atskirti nuo turto nepadarius jam žalos. Minėtos sutarties 4.2.1 punktas numatė, kad turto pagerinimai, kurie yra neatskiriami nuo turto ir buvo padaryti be UAB „Swedbank lizingas“ išankstinio raštiško sutikimo, priklauso UAB „Swedbank lizingas“ ir jų vertė UAB „Prioritetas“ neatlyginama. Lizingo sutarties šalys susitarė, kad atskirti turto pagerinimus bus galima tik tuo atveju, jeigu tokiu atskyrimu nebūtų padaryta jokia žala turtui. Teismui nustačius, kad žala turtui atskyrus pirmiau išvardintą įrangą vis tik būtų padaryta, lizingo sutarties šalių santykiams būtina taikyti ne tik CK 6.501 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ir minėtos lizingo sutarties nuostatas, pagal kurias įranga negali būti atskirta ir jos nuomininkas pasiimti neturi teisės. Tai reiškia, kad pareiškėja UAB ,,Swedbank lizingas“ teisėtai pardavė turtinį kompleksą, įskaitant minėtą įrangą, suinteresuotam asmeniui UAB „Transmėjos NT“ ir nepraturtėjo BUAB „Prioritetas“ sąskaita.
2) Teismas, remdamasis byloje esančiomis nuotraukomis bei 2016 m. gegužės 27 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tik labai lakoniškai nurodė, kad yra akivaizdu, jog išmontuojant įrangą iš turto jam nebus padaryta ženklesnė žala, kad pagrindinis daiktas netaps prastesnės būklės ir kad įranga nepriklausoma nuo turto komplekso. Taip tvirtindamas teismas visiškai neaptarė byloje esančios kiekvienos nuotraukos, neapibūdino jų kiekvienos įrodomosios reikšmės, nepagrindė, kokiu būdu ir kodėl kiekviena nuotrauka patvirtina teismo padarytas išvadas. Tas pats pasakytina ir dėl antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo įrodomosios reikšmės – teismas šio įrodymo išsamiau neaptarė bei neįvertino, taip pat nenurodė, kaip šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina pirmiau minėtas teismo išvadas. Nei byloje esančios nuotraukos, nei antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepagrindžia teismo išvados, kad turtui, iš kurio būtų išmontuota įranga, nebūtų padaryta ženkli žala, kad dėl to turtas netaptų prastesnės būklės, kad įranga nėra priklausoma nuo turto komplekso. Taigi teismas padarė išvadas, kurių byloje esantys įrodymai nepagrindžia.
3) Atskyrus įrangą, pagrindinis turtas taps akivaizdžiai prastesnės būklės nei buvo iki įrangos atskyrimo, pagrindiniam turtui bus padaryta ne mažareikšmė, o esminga žala. Pokraninis kelias intensyviai įmontuotas į turto komplekso teritorijos aikštelę, jo paskirtis - turto komplekse perkelti daiktus iš vienos vietos į kitą. Iš nuotraukų Nr. 20-27 matyti sijinis kranas, jo intensyvus įmontavimas į turto kompleksą kaip vienetą. Iš nuotraukų Nr. 39-42 matyti metalinio karkaso (bokšto) su telekominikaciniu vamzdžiu intensyvus įmontavimas į turto kompleksą kaip vienetą, matyti, jog jis naudojamas teritorijos apšvietimui. Šių daiktų atskyrimas reikštų ne vien smulkų sienų pažeidimą.
4) Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę teigdamas, kad aplinkybes apie žalos padarymą atskiriant įrangą turėjo įrodyti pareiškėja. Priešingai, nuomininkas, norėdamas įrodyti teisę atskirti bei pasiimti atitinkamus pagerinimus, turi įrodyti, kad juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui, taigi tokias aplinkybes turėjo įrodyti BUAB „Prioritetas“, tačiau to nepadarė.
5) Teismas visiškai neaptarė bei neįvertino teisinės reikšmės ginčo išsprendimui turinčios aplinkybės, kad visas turtinis kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), įskaitant ir visą jame esančią įrangą, dar iki ginčijamų nutarimų priėmimo nuosavybės teisėmis buvo perleistas UAB „Transmėjos NT“. Kartu su visu turtiniu kompleksu pirkėjai UAB „Transmėjos NT“ nuosavybės teisėmis buvo perleistas ir pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ skundu ginčijamuose BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimuose išvardintas turtas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. įvykusiame UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo aukcione objektą (pastatų kompleksą adresu (duomenys neskelbtini), kur didesnė dalis pastatų sandėliavimo paskirties) suinteresuotas asmuo UAB „Transmėjos NT“ iš pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teisėmis įsigijo tokios faktinės būklės, kokios jis buvo 2015 m. rugpjūčio 26 d. aukciono vykdymo metu, t. y. nuosavybės teisėmis dar iki ginčijamų nutarimų priėmimo įsigijo ir visą įrangą, kuri faktiškai buvo sumontuota į turto kompleksą ir jame likusi, taigi tapo šio turto savininke. Esant šioms aplinkybėms, net teismui sprendus, kad CK 6.501 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia nuomininkui pasiimti pagerinimus, jeigu juos atskyrus nepadaroma esminės žalos turtui, teismui nebuvo teisinio pagrindo nepripažinti ginčijamų BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų neteisėtais bei negaliojančiais, kadangi ginčijamuose nutarimuose išvardinti daiktai, kuriuos 2015 m. gruodžio 28 d. buvo nuspręsta parduoti bei nurašyti, jau iki ginčijamų nutarimų priėmimo pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ buvo parduoti suinteresuotam asmeniui UAB „Transmėjos NT“ ir šiuos daiktus nuosavybės teise valdė suinteresuotas asmuo UAB „Transmėjos NT“.
Šalies argumentai
6) Pokraninis kelias, elektrinis telferis, sijinis kranas, rekuperatorius, metalinis karkasas su telekomunikaciniu vamzdžiu, spinduliniai šildytuvai, vaizdo stebėjimo sistema, apsaugos signalizacijos įranga, dujotekis, pramoniniai sekcijiniai apšildomi vartai, apsaugos signalizacija, telekomunikacinė įranga, įvažiavimas į aikštelę atitinka priklausinio kriterijus: jie yra sumontuoti į statinių kompleksą, skirti statinių ūkiniams poreikiams tenkinti, savo ūkine, funkcine paskirtimi nuolat susiję su pagrindiniu daiktu ir tarnauja pastatų kompleksui (statiniams); pagrindinių daiktų funkcionavimas be išvardintų daiktų būtų esmingai apsunkintas. Jie ir buvo sumontuoti pagrindinių daiktų poreikiams tenkinti, tarnauti statiniams naudojant juos pagal paskirtį, tas funkcinis bei techninis ryšys yra nuolatinis. Įrodymų, kad tie daiktai buvo sumontuoti ne pagrindiniams daiktams tarnauti, o kažkokiems kitiems tikslams, į bylą nebuvo pateikta. BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2015 m. gruodžio 28 d., priimtais ginčijamais nutarimais buvo nuspręsta dėl BUAB „Prioritetas“ nepriklausančios įrangos pardavimo bei nurašymo, todėl nutarimai yra neteisėti ir toje dalyje, kurioje teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi juos paliko galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas byloje kilo dėl 2015 m. gruodžio 28 d. BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 4 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo, be kita ko, buvo nutarta pardavinėti varžytynėse UAB „Prioritetas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – sandėlio pastatą (nebaigta statyba, neįregistruotas), esantį (duomenys neskelbtini), ir kreditorių susirinkimo nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo kreditorių susirinkimas nutarė protokolo Priedo Nr. 5 97-103 punktuose nurodytą turtą nurašyti, o dėl 6-15 punktuose nurodyto turto pardavimo palankesnėmis bendrovei sąlygomis įpareigojo bankroto administratorių vesti derybas su naujuoju patalpų savininku (trečiuoju asmeniu UAB „Transmėjos NT“).
Dėl ginčijamo BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo
BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta pardavinėti varžytynėse UAB „Prioritetas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – sandėlio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja ginčijo remdamasi dviem pagrindais: 1) kad nurodytas pastatas yra neteisėta statyba, todėl negali būti civilinės apyvartos objektu; 2) kad minėtas pastatas nuosavybės teise atsakovei nepriklauso, nes yra kito nekilnojamojo turto objekto priklausinys. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi sutiko su pareiškėjos argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
Ginčijamu nutarimu nuspręsta parduoti įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą nekilnojamojo turto objektą. Savo nuosavybės teises į šį objektą atsakovė įrodinėja įgijusi CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, t.y. daikto sukūrimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Pastačius naują statinį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, taip pat visos savininko teisių garantijos gali būti įgyjamos tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Savavališkai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu, taigi nuosavybės teisė į tokį objektą CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).
Sandėlio pastatas, kurį nutarta pardavinėti pareiškėjos ginčijamu BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas ir neįteisintas. Į bylą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys šio pastato statybos teisėtumą: statinio statybos (rekonstrukcijos) projektas, statinio statybos leidimas, arba informacija, kad statinys patenka į statinių, kuriems statyti pagal įstatymą leidimas nereikalingas, kategoriją. Pateikta Rangos sutartis Nr. 09/10/22, atliktų darbų aktai ir sąskaitos, patvirtina tik statybos darbų atlikimo faktą, o ne šių darbų teisėtumą. Aplinkybė, kad BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimas, priimdamas ginčijamą nutarimą, neišsiaiškino, ar ginčo pastato statyba buvo pradėta ir vykdoma teisėtai, ar užbaigtas pastatas pagal įstatymą galės būti įteisintas ir įregistruotas, yra pakankama ginčijamam kreditorių susirinkimo nutarimui panaikinti, kadangi ginčijamu nutarimu nuspręstas parduoti objektas galimai apskritai negali dalyvauti civilinėje apyvartoje, tuo pačiu ir būti parduodamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuspręstas pardavinėti pastatas yra neteisėta statyba, nepagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pagal į bylą pateiktą Rangos sutartį Nr. 09/10/22 buvo atliekami atsakovei nuosavybės teise nepriklausančio sandėlio priestato statybos darbai. Pagal į bylą pateiktas fotonuotraukas, ginčo statinys (kreditorių susirinkimo nutarime įvardytas kaip nebaigtas statyti sandėlis) turi bendras konstrukcijas su atsakovei nepriklausančiu sandėliu, t.y. sienas ir stogą. Atsižvelgiant į įstatymo statiniui keliamus mechaninio atsparumo reikalavimus, tam, kad pastatas būtų laikomas savarankišku, jis turi turėti savarankiškas konstrukcijas, kurios sudarytų sąlygas užtikrinti šio pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčijamas objektas gali būti atskirtas nuo UAB „Swedbank lizingas“ priklausiusio sandėlio, nepažeidžiant pagrindinių šio sandėlio konstrukcijų. Kaip jau minėta, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręstas pardavinėti statinys kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas ir pagal byloje surinktus įrodymus nėra galimybės spręsti, kad jis galėtų būti registruojamas kaip toks, atsižvelgiant į bendrų pagrindinių konstrukcijų su atsakovei nepriklausančiu sandėliu egzistavimą. Kadangi pagrindinis pastatas, prie kurio pastatytas ginčo statinys, atsakovei nepriklauso, esant abejonių, ar ginčo statinys gali būti registruojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kartu kyla abejonių dėl atsakovės nuosavybės teisių ir galimybės disponuoti ginčo turtu.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, panaikinanti BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nutarta parduoti neįregistruotą sandėlio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
Dėl ginčijamo BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo
Tarp bylos šalių kilęs ginčas tik dėl BUAB „Prioritetas“ ilgalaikio turto, įvardyto kreditorių susirinkimo protokolo Priedo Nr. 5 97-103 ir 6-15 pozicijose. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja ir trečiasis asmuo ginčija atsakovės nuosavybės teisę į šiose pozicijose nurodytus ilgalaikio turto objektus.
Pasisakydamas dėl šios kreditorių susirinkimo nutarimo dalies teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančio BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo susirinkimo protokolo Priedo Nr. 5 97-103 ir 6-15 pozicijose įvardytą turtą parduoti tretiesiems asmenims. Ginčijamu nutarimu BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimas nutarė protokolo Priedo Nr. 5 97-103 pozicijose nurodytą turtą nurašyti, o dėl 6-15 punktuose nurodyto turto pardavimo šio turto neišmontuojant įpareigojo bankroto administratorių vesti derybas su naujuoju patalpų savininku (UAB „Transmėjos NT“) kuo palankesnėmis bendrovei sąlygomis.
Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, patikrina ir įvertina, ar kreditorių susirinkimas pagal turimus duomenis galėjo priimti tokio turinio nutarimą, ar priimtas nutarimas neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turtas, esantis trečiajam asmeniui UAB „Transmėjos NT“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, apskaitomas kaip atsakovei priklausantis turtas, į bylą pateikti šio turto įsigijimo dokumentai. Nors, pareiškėjos teigimu, turtas yra perėjęs jos nuosavybėn pagal tarp jos ir atsakovės sudarytos lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.2.1 punktą, iš byloje esančio 2015 m. kovo 13 d. Turto grąžinimo – priėmimo akto turinio nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo turtas šiuo aktu atsakovės buvo perduotas pareiškėjai, o atsakovė tokį perdavimą ginčija. 2015 m. spalio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens, ginčo turtas taip pat nėra minimas, be to būtina prielaida trečiojo asmens nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimui yra pareiškėjos nuosavybės teisių į ginčo turtą įgijimas, kadangi, pati nebūdama ginčo turto savininke, pareiškėja negalėjo šio turto perleisti ir trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant pareiškėjos ir atsakovės nesutarimui dėl tarp jų sudarytos sutarties vykdymo, ginčo turto nuosavybės teisės perėjimas pareiškėjai, o vėliau ir trečiajam asmeniui, gali būti pripažintas tik teismo sprendimu. Kadangi toks teismo sprendimas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu nebuvo priimtas, teisme net nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės į nurodytus turto objektus, t.y. atsakovės nuosavybės teisė į ginčo turtą nebuvo paneigta ar ginčijama, teismas neturi pagrindo spręsti, kad BUAB „Prioritetas“ kreditorių susirinkimas neturėjo teisės priimti tokio turinio nutarimo, koks buvo priimtas.
Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kreditorių susirinkimo nutarimas teismo vertinamas toks, koks jis yra priimtas, atsižvelgiant į šio nutarimo sukeliamas pasekmes ir galimą įtaką pareiškėjo ar trečiųjų asmenų teisėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamo nutarimo dalis, kuria bankroto administratorius įpareigotas derėtis dėl Priedo Nr. 5 6-15 punktuose nurodytų turto objektų pardavimo su trečiuoju asmeniu UAB „Transmėjos NT“, pati savaime negali pažeisti nei pareiškėjos, nei trečiojo asmens UAB „Transmėjos NT“, pretenduojančio į ginčo turtą, teisių, kadangi šiuo nutarimu nenuspręsta, kas turi būti daroma su ginčo turtu esant nepalankiems derybų rezultatams, t.y. dėl to turėtų būti priimtas atskiras kreditorių susirinkimo nutarimas. Derybų metu tarp šalių kilus ginčui dėl konkretaus turto priklausomybės, šis ginčas turi sprendžiamas teismine tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio ginčo išsprendimas nepatenka į šios bylos, kurioje sprendžiama tik dėl konkretaus kreditorių susirinkimo priimto nutarimo (šiuo atveju – nutarimo įpareigoti administratorių derėtis su trečiuoju asmeniu dėl turto pardavimo) teisėtumo, nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikina ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6-tuoju darbotvarkės klausimu dalis.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, be kita ko pažymėjo, kad nei pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“, nei trečiasis asmuo UAB „Transmėjos NT“ nenurodė argumentų bei nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas nurašyti Priedo Nr. 5 97-103 punktuose nurodytą turtą pažeidžia/galėtų pažeisti jų, kitų įmonės kreditorių ar pačios bankrutavusios bendrovės teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Transmėjos NT“, ginčydamas šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, tokių argumentų nepateikė ir atskirajame skunde t.y. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, remiantis kuriomis ši skundo dalis buvo atmesta (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnis), todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismo atmetamas kaip nemotyvuotas.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų, neturinčių reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ skundas dėl BUAB „Prioritetas“ 2015 m. gruodžio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 6 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.