Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 7 d.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Prašymas patenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini) (2023 m. liepos 4 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Seirijų seniūnijos raštas Nr. S-23-1781), todėl pagal Nuostatų 6.5 punktą atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai suformuoti A. Š. ir V. B. atžvilgiu, tačiau 2023 m. liepos 4 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Seirijų seniūnijos raštas Nr. S-23-1781 ir patvirtina, kad V. B. yra mirusi) ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2023 m. rugsėjo 19 d. pažymos Nr. 23-R-00011186 (toliau – Pažyma) matyti, kad už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atsakovui buvo apskaičiuota 300,07 Eur vietinės rinkliavos, kurios jis nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr., pvz., ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Tačiau mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, paprastai yra nustatomi senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal LVAT formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1751-261/2017; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 15 str. 1 d.; žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-415/2017; 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti vietinės rinkliavos sumą susidariusią už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Pareiškėjas prašymą teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pateikė 2023 m. rugsėjo 29 d. Vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir Pažymos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo apskaičiavęs 125,25 Eur (35,79 + 35,79 + 35,79 + 17,88) vietinės rinkliavos sumą, kuri gali būti priteisiama iš atsakovo.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo patenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 125,25 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko, gyventojų registro išrašų suformavimą bei pašto išlaidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, dėl šių priežasčių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje dalyje atmestinas. Pareiškėjas prašo priteisti 1,48 Eur pašto išlaidų. Į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta bendra suma už paslaugų suteikimą (korespondencijos siuntimą), tačiau ši PVM sąskaita faktūra savaime nepatvirtina pareiškėjos patirtų išlaidų realumo ir dydžio konkrečioje byloje, dėl šių priežasčių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo A. Š. 125,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus, 25 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.