- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-01
- Bylos Nr.
- A-731-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02267-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Atsakovas
- V. S.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi su prašymu (b. l. 3–5), kurį patikslino (b. l. 43–44), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 321,92 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą: 138,29 Eur už turto objektą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 152,74 Eur už turto objektą – 46/100 dalis buto, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 30,89 Eur už turto objektą – maisto prekių parduotuvę, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už nurodytus turto objektus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje KRATC suteikta 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepimu į prašymą (b. l. 23) prašė palikti prašymą nenagrinėtą arba priimti kitą sprendimą.
Atsakovas nurodė, kad išvardyti jam nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra nenaudojami. Tokiu atveju taikytinas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 4.2 ir 8 punktus gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu (b. l. 59–64) iš dalies patenkino pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. S. 196,35 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 43 dalimi, 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011).
Teismas taip pat pažymėjo, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos: 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251). Teismas vadovavosi Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, V skyriumi, 1 priedu. Teismas padarė išvadą, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama, kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan.
Teismas atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktiką (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. prieš Comune di Casoria, C-254/08, EU:C:2009:479, 46, 48–50 p., 2008 m. birželio 24 d. sprendimo Commune de Mesquer prieš Total France SA ir Total International Ltd., C-188/07, EU:C:2008:359, 80 p.). Teismo vertinimu, Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, kuri visose valstybėse narėse aiškinama vienodai (2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų preambulės 3 p., 1 str. 1 d. c p.), savaime nedraudžia nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet byloje aptariamu būdu.
Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: butas (duomenys neskelbtini), 46/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – maisto prekių parduotuvė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, vadovaudamasis Nuostatų 1 priedu, vietinę rinkliavą apskaičiavo pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą. Teismas nustatė, kad atsakovas nurodė, jog šie nekilnojamieji daiktai nebuvo naudojami pagal paskirtį, ir pateikė akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ pažymas, kad 2015 m. (duomenys neskelbtini) šalto vandens suvartota 0 m³, 2014 m. suvartota 116 m³ šalto vandens; (duomenys neskelbtini) vandens nevartota. Teismo posėdžio metu atsakovas teismui pateikė daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gulbė“ pažymą, kurioje nurodyta, jog, bendrijos turima informacija, V. S. bute (duomenys neskelbtini) negyvena ir savo buto dalies nenaudoja nuo 2010 m. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu taip pat pateikė duomenis, kad 2016 m. sausio 29 d. prašymu kreipėsi dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir akcentavo, kad atsakovas yra vietine rinkliava apmokestinamų nekilnojamųjų daiktų savininkas, todėl pagal Nuostatų 3 punktą pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektus. Atsakovas nurodė, kad įvardytais nekilnojamojo turto objektais jis nesinaudojo, todėl jam nepagrįstai apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava. Teismas vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-509 ,,Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. AD1-154 ,,Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“ papildymo“, Aprašo 4.2, 8.1, 8.2, 8.4, 9 punktais. Teismas padarė išvadą, kad cituojamu norminiu aktu ir jame nustatytais pagrindais bei tvarka numatyta galimybė taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, kuris nėra naudojamas. Tačiau vietinės rinkliavos mokėtojas pats turi kreiptis su prašymu dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir pateikti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad jis ir ankstesniais metais pareiškėjui teikė prašymus dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo jam nuosavybės teise priklausantiems objektams, teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti tokius duomenis. 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjas teismui pateikė patikslintą prašymą, jame nurodydamas, kad atsakovas nėra pateikęs prašymų nei dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo, nei dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo jam nuosavybės teise priklausantiems objektams. 2016 m. vasario 1 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė 2016 m. sausio 29 d. prašymo dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini) kopiją, kuria patvirtinama, jog šis prašymas vietinės rinkliavos administratoriui pateiktas 2016 m. sausio 29 d.
Teismas pažymėjo, jog Aprašo nuostatos numato, kad su prašymu dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už einamuosius metus turi būti kreipiamasi ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. Taigi dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo už 2015 m. gali būti kreipiamasi iki 2016 m. kovo 31 d. ir atsakovas Aprašo nustatyta tvarka turi teisę iki 2016 m. kovo 31 d. pasinaudoti jam suteikta diskrecija kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo nuosavybės teise priklausantiems objektams. Nuostatų nustatyta tvarka pareiškėjas mokėtiną vietinę rinkliavą apskaičiavo turėdamas tam teisinį pagrindą, tačiau, dar neatsiradus reikalavimo teisei kreiptis dėl jos priverstinio išieškojimo, kreipėsi prašydamas priteisti vietinę rinkliavą ir už 2015 m. Atsakovui Aprašo nustatyta tvarka nepasinaudojus jam suteikta teise kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2015 m. ar atsisakius taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, pareiškėjas įgis reikalavimo teisę kreiptis dėl šios dalies vietinės rinkliavos sumokėjimo. Kadangi atsakovas nurodė, jog Aprašo nustatyta tvarka kreipėsi dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo nekilnojamojo turto objektui (duomenys neskelbtini) bei nėra suėjęs terminas šią teisę realizuoti ir dėl kitų nekilnojamojo turto objektų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl vietinės rinkliavos priteisimo už 2015 m. atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas nustatė, kad atsakovas Aprašo 9 punkte numatyta tvarka 2010–2014 m. nėra kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamojo turto objektams ir 2010–2014 m. laikotarpiu nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad kita pareiškėjo prašymo dalis priteisti 60,67 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., priteisti 129,26 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už 46/100 dalis buto (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir priteisti 6,42 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už negyvenamąją patalpą – maisto prekių parduotuvę – (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., yra pagrįsta ir tenkintina. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).
III.
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu (b. l. 66) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2016 m. vasario 25 d. yra pateiktas ir KRATC priimtas prašymas dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo 2010–2015 m. turto objektui, adresu: (duomenys neskelbtini). Vietinės rinkliavos skolos priteisimas už šį objektą yra skubotas, nes klausimas dar nenagrinėtas. Teismo sprendimas gali sudaryti pagrindą atsirasti teisiniam nonsensui.
2. Taikomas 5 metų senaties terminas KRATC reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72–73) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas yra apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuota pagal jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dalį ir paskirtį. Atsakovas pirmosios instancijos teismui taip pat buvo nurodęs, kad šiuo nekilnojamojo turto objektu nesinaudoja, todėl prašymas priteisti rinkliavą neteisėtas. Teismas nurodė, kad galimybė taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą numatyta turtui, kuris yra nenaudojamas. Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatęs, kad atsakovas nėra kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, patenkino šią prašymo dalį. Pažymi, kad atsakovas prašymą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą 2010–2015 m. pateikė tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas atsakovo prašymo nepatenkino, nustatęs, kad nekilnojamojo turto objektas yra naudojamas. Teismas tyrė ir vertino atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau toks procesinis teisinis reglamentavimas nesukuria teisinių prielaidų nepaisyti ginčo ribų, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).
Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė Prašymo dėl nulinės vietinės rinkliavos kopiją, paduoto KRATC (kuris persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai) 2016 m. vasario 25 d., kuriuo prašoma atleisti jį nuo vietinės rinkliavos objektui (duomenys neskelbtini) už 2010–2015 m. laikotarpį.
Atsakovas naujus įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui ir iš esmės tik jais grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrįsta priežastimi teikti įrodymą šioje proceso stadijoje yra vien tai, kad atsakovas prašymą kompetentingam savivaldybės administravimo subjektui pateikė po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo ir sprendimas dėl šio prašymo gali turėti įtakos nagrinėjant apeliacinį skundą, todėl šis įrodymas tirtinas.
Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atsakovo 2016 m. vasario 25 d. prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos objektui (duomenys neskelbtini) už 2010–2015 m. laikotarpį paliktas nenagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas tiriamas, nes jame nurodyti bylai išnagrinėti reikšmingi duomenys, kuriais nustatoma aplinkybė, ar teisiniu požiūriu pasikeitė situacija rinkliavos prievolės įgyvendinimo aspektu. Prievolė yra vykdytina. Kompetentingas savivaldybės administravimo subjektas nuo jos neatleido Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 ,,Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“ (nauja redakcija patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-206) patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos apraše nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad vietinės rinkliavos skolos priteisimas už objektą (duomenys neskelbtini) yra skubotas, nes atsakovas gali būti atleistas nuo šios prievolės, o tokiu atveju teismo sprendimas būtų priešingas administraciniam aktui, nepagrįsti ir atmestini.
Teismas savo iniciatyva taiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą, jei jis praleistas: mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Šiuo atveju senaties terminas nepraleistas, nes pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo nuo 2010 m. sausio 1 d. pateiktas 2015 m. lapkričio 27 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.