Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-719-348/2012

Teisėja Nina Butnorienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00208-2011-3

2012 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. T. apeliacinį skundą dėl 2012 m. birželio 21 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 139 str. 1 d. – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti R. M. padarytą turtinę žalą.

Iš J. T. priteista R. M. 696,74 Lt turtinės žalos ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, P. M. 7000 Lt neturtinės žalos, pavedant šias lėšas tvarkyti mažametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. M., 74,24 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteista už tai, jog dėl neatsargumo sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjusiajam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y., pažeisdama Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintų “Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių” 27 punktą, numatantį, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, 34 punktą, numatantį, jog šunis būtina vedžioti su pavadėliu ir antsnukiu, 38 punktą, numatantį, jog sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m. aukščio (agresyviems šunims – 1,8 m.) aptvertuose voljeruose, 2011 m. rugsėjo 19 d., apie 11 val. 30 min., neuždėdama antsnukio, iš A. S. priklausančio namo paleido be pavadėlio juodos spalvos neveislinį šunį vardu „Storas“ pabėgioti aptvertoje sodybos teritorijoje, esančioje A. S. namo kieme (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuris, peršokęs per sodybos medinę tvorą, prie A. S. sodybos esančioje Alyvų gatvėje, užpuolė mažametę P. M., gim. 2006-10-03, ir įkando jai ne mažiau tris kartus į pilvo kairę pusę, krūtinės ląstos kairę pusę ir kairį žastą, tuo padarant kastines žaizdas pilvo kairėje, kairiajame žaste ir krūtinės kairėje pusėje, paviršinius odos įbrėžimus krūtinės ląstos kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusiajai mažametei P. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nes dėl kastinių pilvo kairės pusės, krūtinės ląstos kairės pusės ir kairio žasto žaizdų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Taip pat skunde nurodoma, jog įvykio vieta laiku apžiūrėta nebuvo, pareigūnai netikrino ar Skatikų šuo yra namuose, ar laksto po kiemą, ar laksto kiti šunys po kiemą. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas pasiūlė atlikti eksperimentą tikslu sužinoti, ar tas nukentėjusiosios parodytas šuo galėjo peršokti per tvorą, taip prašė teismo skirti DNR ekspertizę su tikslu nustatyti ar prie bylos prijungtų daiktinių įrodymų ar yra šuns vardu „Storas" seilių DNR, taip pat skirti zoopsichologinę šuns ekspertizę, tačiau teismas visus prašymus atmetė, nors DNR ekspertizė patirtintų ar tikrai tas šuo įkando nukentėjusiajai.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog ji ėmėsi gelbėti šunį, jei nebūtų kreipusi dėmesio, neturėtų problemų, minėto įvykio nematė, šuo buvo namuose, todėl nėra nusikalstamos veikos objektyviosios pusės. Nors yra kaltinamas pažeidusi gyvūnų ir laikymo taisykles, tačiau pagal taisyklių 15 p. gyvūnų savininkas - kiekvienas sukakęs 16 m. fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Ji, tik dvi dienas gelbėjo šunį, todėl negali būti laikoma šuns savininke. Skatikų sodo kieme, nei padidinti, nei sumažinti tvoros, pastatyti voljerą ar jį sugriauti, nes nėra šio nekilnojamojo turto savininkė. Minėtų taisyklių 46 p. pasakyta, kad gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ar turtui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios J. T. gynėjas V. Kaminskis prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė atmesti nuteistosios J. T. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai J. T. pripažino kalta bei nuteisė už LR BK 139 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamosios kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apeliantės, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistosios J. T. gynėjo prašymų nėra pagrindas naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Bylos duomenys rodo, kad teismas, vertindamas bei svarstydamas gynėjo prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, ir prašymus atlikti eksperimentą bei skirti ekspertizes atmetė išsamiai motyvuotomis nutartimis.

J. T. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos, LR BK 139 str. 1 d. padarymo nepripažįsta, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiųjų R. M. ir P. M., liudytojų K. S., N.O. S., J. S., E. B., L. R. bei G. D. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Apeliantė skunde tvirtina, jog ji tik iš gailesčio, neprižiūrimam kaimynų šuniui, juo kelias dienas rūpinos ir jis negalėjo peršokęs per tvorą įkasti mažametei nukentėjusiajai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti faktiniai duomenys patvirtina, jog iki įvykio ir įvykio dieną nuteistoji J. T. rūpinos Skatikų šuniu, nes jis namuose buvo paliktas vienas. Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos mažametei dukrai P. M. įkando per tvorą peršokęs Skatikų šuo ir tai matė pati kaltinamoji. Nukentėjusioji R. M. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. Šiuos nukentėjusiosios parodymus parvirtina ir mažametės nukentėjusiosios P. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymai, nes jie yra iš esmės nuoseklūs ir juos patvirtina byloje esantys kiti objektyvūs duomenys. Byloje nėra duomenų kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiosios apkalba kaltinamąją. Nepagrįsti ir skundo argumentai, jog šuo negalėjo peršokti per tvorą, nes juos paneigia liudytojos J. S. parodymai. Minėta liudytoja parodė, kad Skatikų šuo yra nekartą peršokęs per tvorą. Be to, iš foto lentelės, esančios prie nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, jog šuns peršokimo vietoje tvora siekia tik 85 cm aukščio. Apylinkės teismo nustatytų faktinių duomenų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog įvykio vieta nebuvo apžiūrėta iš kart. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-09-27, o įvykio vieta apžiūrėta 2011-11-15.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius t.y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan.

Kolegijos nuomone, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji J. T., elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, sukėlė pavojų žmogaus sveikatai. Kaltinamosios J. T. nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad ji elgėsi neapdairiai išleisdama iš namo į kiemą šunį be antsnukio ir pavadėlio, nenumatė pavojingų pasekmių, kad per tvorą peršokęs šuo gali apkandžioti žmogų, bet privalėjo ir galėjo jas numatyti, nes tvora nebuvo pakankamai aukšta ir ribojasi su gatve. Būdama atsakinga už šuns priežiūrą privalėjo būti dėmesinga visuomenės interesams ir griežtai laikytis Druskininkų savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T1-1016 patvirtintų “Druskininkų savivaldybės gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių”, kurios apibrėžia gyvūnų savininkų pareigas.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, kruopščiai juos ištyręs, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais. Išvados dėl J. T. kaltumo padarius LR BK 139 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistosios J. T. apeliacinį skundą atmesti.