Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-11 · Administracinė byla Nr. eI3-116-1029/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
eI3-116-1029/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00192-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisijai
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Administracinė byla Nr. eI3-116-1029/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00192-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjui E. S., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovų atstovei L. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisijai, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisijos 2022-04-29 sprendimą „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo“ dalyje, kurioje atsisakyta įvertinti žalą 10 ha žemės plote (duomenys neskelbtini), 20 ha žemės plote (duomenys neskelbtini), 10 ha žemės plote (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos 8011,97 Eur turtinę žalą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021-10-11 raštu kreipėsi į Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisiją (toliau – Komisija) su prašymu apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pareiškėjo valdomuose kukurūzų laukuose: (duomenys neskelbtini), nes kukurūzų plotai išknisti šernų, kukurūzai išguldyti. Paaiškina, kad Komisija jo prašymą priėmė, pradėjo žalos apskaičiavimo procedūrą ir 2021-10-26, atlikus vietos apžiūrą, surašė Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -Apžiūros aktas). Apžiūros akte nurodoma, kad iš kukurūzų, kurių bendras plotas 9,2 ha, sunaikinta 2,11 ha (22,9 proc.), tačiau dėl likusių plotų pažymėta, jog pažeidimas neskaičiuojamas, nes 5,87 ha plote kukurūzai nuimti 2021-10-15, 1,46 ha plote kukurūzai nuimti 2021-10-15, 20 ha plote kukurūzai nuimti 2021-10-18, 9,54 ha plote (duomenys neskelbtini), kukurūzai nuimti 2021-10-13. Teigia, kad ginčijamu 2022-04-29 sprendimu „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo“ buvo apskaičiuota žala žemės ūkio pasėliams tik 9,2 ha ploto lauke, esančiame (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad Komisija tiesioginio sprendimo dėl žalos žemės ūkio pasėliams kituose laukuose, nurodytuose 2021-10-11 prašyme ir 2021-10-26 Apžiūros akte, nepriėmė. Atkreipia dėmesį, jog remiantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį turėjo įvertinti per 7 kalendorines dienas, tačiau tai padarė tik 2021-10-26, t. y. praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pareiškėjo prašymo pateikimo. Pabrėžia, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos priemones. Apžiūros aktas patvirtina, kad pareiškėjo žemės ūkio pasėliai atitiko agrotechninius reikalavimus ir buvo apsaugoti prevencinėmis priemonėmis – repelentais. Be to, pagal 2002-09-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 9 punktą, žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus (kukurūzus – po lapkričio 1 d.). Pareiškėjo auginti kukurūzai buvo nuimti laikotarpiu nuo 2021-10-13 iki 2021-10-18, akivaizdžiai iki lapkričio 1 d., laikantis teisės aktų reikalavimų. Vertina, kad kol kukurūzai nenuimti, pažeidimo mąstą nustatyti yra ženkliai sunkiau, nes suguldytus kukurūzus užstoja nepažeisti kukurūzai, tuo tarpu nuėmus derlių, pažeisti kukurūzai lieka gulėti lauke. Argumentuoja, kad Komisija neteisėtai neskaičiavo žalos didžiojoje dalyje pareiškėjo valdomų žemės sklypų, todėl jis neteko teisės reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo iš medžioklės plotų naudotojų. Mano, kad Komisijos sprendimas nevertinti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos, kai kukurūzai nuimti iki lapkričio 1 d., reiškia neteisėtą veiksmą – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą, dėl ko pareiškėjui kilo turtinė žala. Turtinę žalą pareiškėjas skaičiuoja remdamasis vidutiniu svertiniu pasėlio pakenkimo intensyvu - 22,9 proc., kurį Komisija nustatė įvertinusi 9,2 ha pareiškėjo augintų kukurūzų plotą. Teigia, kad viso pareiškėjui buvo padaryta 8011,97 Eur žala.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė skundą palaikė ir prašė tenkinti. Vertino, kad medžiojamų gyvūnų padaryta žala negali būti neskaičiuojama dėl to, kad buvo nuimti pasėliai, o toks Komisijos sprendimas nepagrįstas jokia teisės norma. Atkreipė dėmesį, jog Apžiūros akte fiksuojama tik faktinė situacija, jame nėra sprendimo atlyginti ar neatlyginti žalą, todėl jis nelaikytinas administraciniu aktu. Komisijos sprendimas atlyginti žalą paaiškėjo tik priėmus ginčijamą sprendimą. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų Komisijos veiksmų nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti žalą, todėl ji skaičiuojama remiantis analogija. Paaiškino, kad kukurūzų derliaus nuėmimo datos Apžiūros akte įrašytos pagal pareiškėjo paaiškinimus. Pareiškėjas derliaus nuėmimo laiko nederino su Komisija. Derlių nuėmė, nes nebenorėjo laukti, kad dėl šernų dar labiau padidėtų nuostoliai. Mano, jog nuėmus derlių įvertinti žalą paprasčiau.

Atsiliepimas

Atsakovės atsiliepime į skundą su pareiškėjo argumentais ir skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijoje 2021-10-12 gautas E. S. 2021-10-11 prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, tačiau prie prašymo nepridėti jokie jo pagrįstumą įrodantys dokumentai. Pažymi, kad 2021-10-19 pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu buvo paprašyta pateikti žemės nuosavybės registravimo pažymėjimus, žemės nuomos ar panaudos sutartis ir žemės planus, kuriuose medžiojami gyvūnai padarė žalą kukurūzų pasėliui. Atsakydamas E. S. paprašė nurodyti kokio įstatymo ar taisyklių kuriuo straipsniu ar punktu remiantis Komisija turi teisę prašyti pateikti nurodytus dokumentus. Nors 2021-10-20 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, tačiau jokia prašymui išnagrinėti būtina papildoma informacija iš jo negauta. Teigia jog vadovaudamasi teisingumo, profesionalumo principais Komisija pradėjo organizuoti apžiūrą vietoje, kurią atliko 2021-10-26. Mano, kad paties pareiškėjo veiksmai – reikiamų dokumentų nepateikimas, lėmė, kad Komisija negalėjo įvertinti žalos per įmanomai trumpesnį laiką. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apie tai, jog dalyje žemės plotų pažeidimas nebus skaičiuojamas sužinojo iš Apžiūros akto, todėl praleido terminą kreiptis į teismą. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai skaičiuoja kukurūzų grūdams padarytą žalą, nes kukurūzų pasėliai (duomenys neskelbtini) buvo nuimti ne grūdams, o silosui (žaliajai masei).

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad net ir negavusi visos reikalingos informacijos iš pareiškėjo, vadovaudamasi gero administravimo principu, Komisija nuvyko apžiūrėti pareiškėjo pasėlių. Vertino, kad Metodikoje numatytas 7 dienų terminas yra skirtas ne pačiai apžiūrai, o organizaciniams veiksmams atlikti. Pažymėjo, jog vienintelė ginčo plotų nevertinimo priežastis buvo ta, kad pareiškėjas jau buvo nuėmęs derlių, - kadangi buvo tušti laukai, nebuvo ką vertinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisijos 2022-04-29 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas E. S. 2021-10-11 prašymu „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo“ kreipėsi į Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisiją, prašydamas apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą (kukurūzų laukuose) (duomenys neskelbtini), nes kukurūzų plotai išknisti šernų, kukurūzai išguldyti. 2021-10-19 el. laišku Zarasų rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja informavo pareiškėją, kad jo prašymas yra užregistruotas ir paprašė pateikti žemės nuosavybės registravimo pažymėjimus, žemės nuomos ar panaudos sutartis ir žemės planus, kuriuose medžiojami gyvūnai padarė žalą kukurūzų pasėliui. 2021-10-20 E. S., atsakydamas į 2021-10-19 el. laišką, paprašė patikslinti prašymą, nurodant kokio įstatymo ar taisyklių kuriuo straipsniu ar punktu remiantis prašoma pateikti papildomus dokumentus. 2021-10-20 el. laišku Zarasų rajono savivaldybės administracija E. S. pacitavo 2002-09-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 1 straipsnio nuostatas, pabrėždama, jog padaryta žala skaičiuojama žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams. 2021-10-26 Komisijos nariai, dalyvaujant pareiškėjui, apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog kukurūzai, bendras plotas 9,2 ha, pažeidimas nustatytas 9,20 ha plote, sunaikinta 22,9 procentų arba 2,11 ha; kukurūzai, bendras plotas 5,87 ha, spalio 15 d. kukurūzai nuimti, pažeidimas neskaičiuojamas; kukurūzai, 1,46 ha, kukurūzai nuimti spalio 15 d., pažeidimas neskaičiuojamas; kukurūzai 20 ha, kukurūzai nuimti spalio 18 d., pažeidimas neskaičiuojamas; kukurūzai 9,54 ha (duomenys neskelbtini), kukurūzai spalio 13 d. nuimti, pažeidimas neskaičiuojamas. Pareiškėjas E. S. su Apžiūros aktu nesutiko, nurodydamas, jog Komisija neatvyko vertinti žalos per 7 dienas. Iš 2021-11-09 Komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vykusio posėdžio metu nutarta vadovaujantis Metodikos 8 ir 10 punktais Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kukurūzų pasėliui grūdams pareiškėjui E. S. apskaičiuoti turint minėtuose punktuose nurodytą informaciją, t. y. žinant einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto pasėlio vidutinį derlingumą bei Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamą einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų suvestinėje ataskaitoje nurodytą vidutinę kainą eurais už toną. Skundžiamu Komisijos 2022-04-29 sprendimu „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo“ nuspręsta nustatyti medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytos žalos bendrame 9,2 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidimas nustatytas 2,11 ha ploto kukurūzų grūdams pasėlyje, sunaikinta 22,9 proc. arba 2,11 ha pasėlių ir patvirtinti E. S. žemės ūkio pasėliams (kukurūzams grūdams) medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytos žalos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dydį pinigine išraiška 5390,20 Eur.

Pareiškėjas Komisijos 2022-04-29 sprendimą ginčija tuo pagrindu, kad jame neapskaičiuota žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) medžiojamų gyvūnų (šernų) padaryta žala likusiuose 2021-10-11 prašyme nurodytuose žemės plotuose (toliau ir - ginčo žemės plotai).

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Metodikos, reglamentuojančios dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą, 2 punkte numatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių atstovės pozicija, jog 7 kalendorinių dienų terminas yra skirtas tik apžiūrai organizuoti, o ne jai atlikti, nes Metodikos 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje. Darytina išvada, kad atlikus medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūrą vietoje tik 2021-10-26, t. y. 15 kalendorinę dieną nuo pareiškėjo E. S. 2021-10-11 prašymo pateikimo, buvo pažeistas Metodikoje įtvirtintas 7 kalendorinių dienų terminas padarytai žalai įvertinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog matydama, kad pareiškėjas prie prašymo nepridėjo visų reikalingų dokumentų, Komisija juos pateikti paprašė tik 7 kalendorinę dieną po pareiškėjo prašymo pateikimo (2021-10-19), o paprašytų dokumentų negavusi 2021-10-26 organizavo apžiūrą vietoje, kas leidžia spręsti, jog minėtų dokumentų nebuvimas nebuvo pakankama priežastis praleisti Metodikoje įtvirtintą 7 kalendorinių dienų terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra pagrindas atliktiems veiksmams ar priimtiems sprendimams pripažinti neteisėtais, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-690-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-492/2018 ir kt.). Šiuo atveju, net ir nustačius, jog Komisija pažeidė Metodikoje įtvirtintą terminą, vertintina, kad ne šis pažeidimas, o paties pareiškėjo E. S. veiksmai lėmė, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala kukurūzams, kurių bendras plotas 5,87 ha, bendras plotas 1,46 ha, bendras plotas 20 ha, bei kukurūzams 9,54 ha (duomenys neskelbtini), nebuvo skaičiuojama.

Pagal Metodikos 2 punkto nuostatas, jei dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms, ji gali būti vertinama ir vėliau, tačiau laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti. Rašytiniai bylos įrodymai ir ginčo šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog pareiškėjas E. S. dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos jo kukurūzų pasėliams kreipėsi 2021-10-11, o praėjus vos dviem dienoms – 2021-10-13, pradėjo nuiminėti kukurūzų derlių prašyme nurodytuose žemės plotuose. Pats pareiškėjas neginčija, jog kukurūzų derlius ginčo žemės plotuose buvo nuimtas nuo 2021-10-13 iki 2021-10-18, t. y. net nepraėjus Metodikoje įtvirtintam 7 kalendorinių dienų terminui nuo prašymo pateikimo. Nors E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokiu būdu siekė išvengti šernų daromos dar didesnės žalos, tačiau remiantis aukščiau nurodytomis Metodikos nuostatomis būtent savivaldybės komisija pasirenka laikotarpį, kada vertinti žalą. Pareiškėjas pripažino, jog su Komisija derliaus nuėmimo laiko nederino, o kad tokiu būdu (nuėmus derlių) Komisijos nariams bus dar lengviau įvertinti žalą nusprendė pats. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo veiksmai – derliaus nuėmimas nesulaukus Metodikoje įtvirtinto 7 kalendorinių dienų termino, nustatyto žalai įvertinti, žalos įvertinimo būdo (nuėmus derlių) parinkimas, šio klausimo nesuderinus su Komisijos nariais, lėmė, jog ginčo žemės plotams žala nebuvo skaičiuojama.

Pareiškėjas skunde akcentavo Metodikos 9 punktą, kuriame iner alia reglamentuota, jog žala visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėlius sunaikino medžiojamieji gyvūnai laiku nenuėmus derliaus (už kukurūzus − po lapkričio 1 d.). Tai reiškia, jog jei kukurūzų pasėlius medžiojamieji gyvūnai sunaikina po lapkričio 1 d., žala už juos nėra skaičiuojama. Šiuo atveju pareiškėjas į Komisiją prašymu kreipėsi likus beveik mėnesiui iki Metodikos 9 punkte nurodytos datos ir ginčo dėl to, kad jis šią nuostatą būtų pažeidęs, nėra. Pažymėtina, kad Metodikos 9 punktas neprieštarauja to paties teisės akto 8 punkte numatytai Komisijos teisei pasirinkti žalos vertinimo laikotarpį ir nepaneigia teisėjų kolegijos aukščiau padarytų išvadų.

Taip pat pažymėtina, kad nors ginčijamame 2022-04-29 Komisijos sprendime dėl ginčo žemės plotų nėra pasisakoma, tačiau 2021-10-26 Apžiūros akte buvo konstatuota, kad medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padaryta žala dalyje pareiškėjo prašyme nurodytų žemės sklypų nebus skaičiuojama, kadangi tuose plotuose pasėliai jau yra nuimti.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Zarasų rajone apskaičiuoti komisijos 2022-04-29 sprendimo „Dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo E. S. skundas dalyje dėl jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos 8011,97 Eur turtinę žalą.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Viešoji atsakomybė atsiranda pareiškėjui įrodžius tris būtinąsias atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, o nenustačius neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas nebeturi teisinės reikšmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2091-1062/2019).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad paties pareiškėjo, o ne Komisijos veiksmai lėmė, jog ginčo žemės plotams žala nebuvo skaičiuojama. Todėl spręstina, kad ne dėl Komisijos veiksmų pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo iš medžioklės plotų naudotojų. Nenustačius būtinų sąlygų Zarasų rajono savivaldybės administracijos civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, pareiškėjo argumentai dėl žalos, jos apskaičiavimo ir dydžio, nenagrinėtini, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą atmetus, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus BaziulisGiedrė KairienėIrena Varžinskienė