Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-217/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
1-61-217/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27490-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Nukentėjusysis
N. Ž.
Kaltinamasis
D. Š.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius, Aida Lilija Krukonienė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-217/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27490-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; (S) 1.1.10.1; 1.1.9; 1.2.4.6.4; 2.3.6.4.5
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d. Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas,sekretoriaujant A. P.,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,nukentėjusiajai N. Ž. ir jos atstovei advokatei Aida Lilija Krukonienei,kaltinamojo D. Š. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas:

2013-07-08 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 189 str. 1 d. (7 epizodai) – bauda 80 MGL;

2013-09-10 Palangos m. apyl. teismo pagal BK 189 str. 1 d. – galutinė bausmė –16 MGL 2080 Lt bauda (bauda sumokėta),teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 4 p;

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2015 m. gegužės 6 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu kambaryje tyčia du kartus sudavė ranka nėščiai (36 savaitės) nukentėjusiajai N. Ž. į pilvo sritį, tuo padarydamas jai odos nubrozdinimus pilve, po to, to paties buto koridoriuje tyčia du kartus spyrė jai į galvos ir veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nosies pertvaros iškrypimą, nosies kaulų lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. Ž. sveikatą, nes dėl nosies pertvaros iškrypimo ir nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 4 p.

Teisiamajame posėdyje D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-05-06 vakare atėjo pas N. Ž. parsivesti namo sugyventinę Š. Ž.. Bute buvo daug žmonių - N. Ž., jos sugyventinis, jų vaikai, jo sugyventinė. Kambaryje apsižodžiavo ir susistumdė su N. Ž. vyru G. G.; įvyko konfliktas, jį visi puolė, užgriuvo, nugriuvo ant grindų. Į pilvo šoną N. Ž. galėjo suduoti netyčia, kai bandė išsilaisvinti. Būdamas koridoriuje N. Ž. atžvilgiu kaltinime nurodytų smūgių nesudavė, jokio fizinio smurto nenaudojo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l.7-8, 10-11, 14). Nukentėjusiosios N. Ž. duotus parodymus , kad D. Š. koja du kartus spyrė jai į galvą, D. Š. šią aplinkybę neigė, nurodė tiek kojos nepakelia, kad pataikytų iš kojos į galvą N. Ž.. Su turtine ir neturtine žala ir Valstybinės Ligonių kasos ieškiniu nesutiko, nes N. Ž. nemušė.

Nukentėjusioji N. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. Š. žino tik kaip kaimyną ir Š. Ž. sugyventinį, su juo nebendravo. 2015-05-06 D. Š. savavališkai įėjo į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes durys buvo nerakintos. Bute buvo ji, jos mama I. U., Š. Ž., draugė A, jos vaikas E. B. ir jos sugyventinis G. G.. Š. Ž. yra D. Š. sugyventinė. D. Š. atėjo su savo vaiku. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdusi klyksmus, nuėjo į kambarį ir pamatė, kad D. Š. mušasi su G. G.. D. Š. smaugė G. G., kuris buvo ant viršaus, D. Š. apačioje. D. Š. iš nugaros apglėbė rankomis G, pirmiausia krito D. Š. , ant jo krito G. G.. D. Š. krito ant nugaros, rankom ir kojom smaugė G. G.. G. G. nuo smaugimo jau mėlynavo, pati su mama bandė atitraukti D. Š. rankas nuo G. G. kaklo. Š. Ž. per muštynes pastoviai kišosi tarp G. G. ir D. Š., Š. Ž. gynė D. Š., o N. Ž. – G. G.. Pati traukė D. Š. rankas nuo G. G. kaklo, sunkiai pavyko atitraukti, tuo metu D. Š. jai su rankom du kartus sudavė per pilvą. Kiek apsiraminęs D. Š. vėl pradėjo muštis su G. G., abu nugriuvo ant lovos ir D. Š. laikė, kad nusiramintų. D. Š. nesipriešino, nesimušė ir apsiramino. Kažkaip D. Š. paskambino savo draugams, jo sugyventinė Š. Ž. bėgo prie durų, kad jas atrakintų, o jos mama skambino policijai. D. Š. išgirdęs, kad atvažiuoja policija, bėgo pro duris, o G. G. koridoriuje prie durų jį užlaikė. Į duris kažkas beldėsi, Š. Ž. bėgo atrakinti durų, tačiau G. G. neleido jų atrakinti, nes D. Š. pasiskambino savo draugams. Š. Ž. atrakinus duris, trys ar keturi D. Š. draugai puolė mušti G. G.. Tuo momentu, kai ji gynė G., D. Š. nuo jos koridoriuje stovėjo gal už 0,5 metro. D. Š. draugai sulenkė G. G., ji truputį pasilenkusi norėjo G. G. ištraukti ir D. Š. iš kojos spyrė jai į galvą ir į kaklą. Gavo du smūgius, vieną smūgį iš kojos - į smilkinį, antrą - už ausies. Jai aptemo akyse, buvo atsirėmusi į rūbų kabyklą. Pasirodė policija, greitoji pagalba ir viskas baigėsi. Nosis nukentėjo nuo D. Š. kojos. D. Š. su kojos pėda pataikė į galvą, t.y. į veidą, smilkinį, smūgiai buvo stiprūs. Į pilvą smūgiai buvo silpni. D. Š. mušant G. G. jį gynė, nes jis jos sugyventinis. Įvykio metu ji laukėsi, buvo 36 nėštumo savaitės ir D. Š. tai žinojo. Įvykio metu buvo išgėrusi alaus, tačiau apsvaigusi nesijautė, viską gerai prisimena. Š. Ž. buvo visiškai girta, A nors ir buvo išgėrusi, tačiau įvykio nematė. Mama kvietė policiją. D. Š. kažkam skambino, rėkė: ,,gelbėkit, mane muša“. Po muštynių dar išgėrė. Po įvykio su D. Š. bendravo vieną kartą, nuėjusi pas Š. Ž. į svečius. D. Š. buvo išgėręs, išgėręs atsiprašė. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš D. Š. 4000 eurų neturtinės ir 550 eurų turtinės žalos. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus. Reikėjo vesti vaikus į darželį, eiti pas gydytoją, veidas baisiai atrodė, jautė nepatogumą prieš žmones. Nosies dar neoperavo, bet pertvarą ateityje reikės operuoti. Turtinę žalą sudaro pagalba už advokato paslaugas.

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad su D. Š. yra draugai. Paskambinus D. Š. jis prašė su vaiku nuvežti į kaimą pas tėvus. Jo namuose nerado, susiskambinęs su D. Š. ir nuėjęs į butą, kitoje laiptinėje, ten girdėjosi triukšmas. Tame bute buvo D. Š., matė tame bute daugiau žmonių, kad vyrai stumdėsi, ginčijosi. Kas su kuo stumdėsi buvo neaišku. Paėmęs D. Š. vaiką ant rankų ir D. Š. už sprando išsivedė į lauką, nuėjo iki mašinos važiuoti į kaimą. D. Š. pasakojo, kad konfliktas įvyko dėl moters, jis norėjo sugyventinę namo išsivesti.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. Š. yra geras pažįstamas. A. D. paskambino D. Š., kad atvažiuotų paimti vaiką. D. Š. namie nebuvo. Užlipus į 3 ar 4 aukštą, paskambinus į duris, ten vyko muštynės, buvo smarkiai girtaujama, klykė girtos moterys. Patys į butą užėję nebuvo. A. D. paskambino į duris, paėmė D. Š. vaiką už rankos, išvedė D. Š. iš buto. Nusileidus žemyn ten jau stovėjo policijos pareigūnai. D. Š. vaiką nuvežę pas senelius į (duomenys neskelbtini), o D. Š. nusivežė policija.

Liudytojas A. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad su D. Š. yra seni pažįstami. 2015 m. gegužės mėn. važiavo su A. D. ir R. M.. D. Š. pasiskambino A. D. ir šis paprašė nuvežti iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Nuvažiavus A. D. su R. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą, o pats liko mašinoje. A. D., R. M. ir D. Š. grįžo gal po 10-15 min., tada atvažiavo policija. D. Š. vaiką nuvežę į (duomenys neskelbtini).

Liudytojas G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. Š. yra namo kaimynas (duomenys neskelbtini) name, jis gyvena su N. Ž., augina du vaikus. 2015-05-06 grįžo apie 16.30 val. Namuose buvo jis, N. Ž., jos mama, D. Š. sugyventinė Š. Ž., dar N. Ž. draugė ir keturi jų vaikai. Žiūrėjo visi televizorių. Šalia jo sėdėjo Š. Ž. su vaiku. Į kambarį įsiveržė D. Š. ir iš karto su koja spyrė į veidą Š. Ž., paskui puolė jį. Gynęsis, susimušė su D. Š., atbėgusi N. Ž. puolė ginti. Pirmiausia susimušė kambario viduryje, ten stovi televizorius, lova. Buvo nukritę ant grindų, D. Š. jį smaugė, atbėgo N. Ž. atitraukė nuo D. Š.. Išeinant iš kambario, D. Š. vėl puolė, vėl susigrūmė. Pats nustūmė D. Š. palei lovą, D. Š. išsitraukė telefoną, pasakė, kad skambins draugams, kad atvažiuotų draugai. D. Š. jau norėjo bėgti iš buto pro duris, nutaręs jas užrakinti, kad nepabėgtų, nes uošvienė jau buvo iškvietusi D. Š. policiją. Stumdantis su D. Š. koridoriuje, N. Ž. vėl pradėjo skirti, tuo metu D. Š. spyrė N. Ž. į veidą, N. Ž. stovėjo prie durų, D. Š. ėjo link jų, bet N. Ž. nenorėjo jo išleisti, tada spyręs iš kojos N. Ž. į veidą ir pataikė į nosį. Paskui D. Š. sugyventinė Š. Ž. atrakino duris, pasirodė D. Š. draugai ir D. Š. išėjo.

Liudytoja Š. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendraudavo su kaimyne N. Ž., nors jos vyras D. Š. pykdavo, buvo nepatenkintas. 2015-05-06 vakarop apsilankė pas N. Ž., namuose buvo jos mama, sugyventinis G, vaikai ir draugė A. V.. N. Ž. jau buvo pagėrusi, sėdėjo ir vartojo alkoholį, vaišinosi alumi. Paskui atėjo Š. Ž. vyras D. Š., jis buvo nepatenkintas, kad pati lankosi pas N. Ž.. Prašė eiti namo. Tada G. G. šoko ant jos vyro D. Š., G. G. buvo girtas, smogė D. Š., susistumdė ir prasidėjo muštynės, N. Ž. bandė skirti. Kad N. Ž. būtų suduoti smūgiai ar jos vyras D. Š. būtų uždavęs N. Ž., nematė. Atėjus pas N. Ž. , N. Ž. buvo sveika, „mėlynių“ nesimatė. Kai išvedė iš šio buto vaiką ir grįžo atgal į butą, N. Ž. pasakė, kad jai yra ,,mėlynė“. Išsikvietė greitąją, ligoninėje pradėjo sakyti, kad jai uždavė D. Š..

Liudytoja I. U. parodė, kad N. Ž. - jos dukra. 2015-05-06 atėjo pas dukrą aplankyti anūkų. Pas ją virtuvėje buvo dukros draugė iš Ruklos, jos gėrė alų. Paskui atėjo visiškai girta Š. Ž.. Ji išėjo į kambarį kalbėjo su anūkais, piešė. Paskui nuėjo į virtuvę, išgėrė vaistus, tuo metu į butą įsiveržė D. Š.. Durys buvo nerakintos, D. Š. įėjo laisvai, buvo su vaiku. D. Š. paklausė kur sugyventinė, stumtelėjo kambario duris ir pamatė, kad jo sugyventinė Š sėdi kambaryje. Jis dešine koja Š. Ž. spyrė į smakrą, ji nukrito ir liko gulėti ant lovos, šalia sėdėjo G. G.. Tada D. Š. stūmė G. G., užsilipo jam ant kelių ir pradėjo smaugti. Priėjusi nutraukė D. Š. nuo G. G., G. G. nukrito ant grindų, G. G. atsistojo, D. Š. irgi atsistojo ir prasidėjo muštynės. Ji pradėjo skambinti į policiją. D. Š. užmetė ant savęs G. G. ir pradėjo jį smaugti. Aiškino policijai kas vyksta, pamatė, kad G. G. lūpos mėlynuoja, padėjo telefoną ir su dukra N. Ž. traukė G. G. iš D. Š. rankų. Pakėlė G. G., D. Š. liko gulėti. Vėl skambino policijai. D. Š. pasivijo ir dar kartą užpuolė G. G. tame pačiame kambaryje, bet jau prie durų. Jie pradėjo stumdytis, stiprių smūgių nebuvo, jie vėl su D. Š. parkrito tarp sienos ir lovos, D. Š. vėl dusino G. D. Š. buvo su kapišonu, tai jos prispaudė D. Š. kapišoną, kad D. Š. nepakiltų ir ištraukė G. Tada D. Š. pradėjo skambinti draugams, kad jį muša, kad atvažiuotų į pagalbą. D. Š. vijosi G, N. Ž. pasimaišė D. Š., tai jis sudavė N. Ž. su kumščiu tiesiai į nosį prie jos akių. Kambaryje prie lovos D. Š. vieną kartą iš kojos spyrė N. Ž., kai neleido jam pakilti. Gulintis jis spardė bet kur, jos dukrą. Ištrūkęs skambino draugams, kad jį muša. Koridoriuje D. Š. su kumščiu sudavė į nosį N. Ž., kaip buvo suduotas smūgis jai į pilvą, nematė. Atvažiavo policija, iškvietė Greitąją ir visus išvežė į ligoninę. Dukra sakė, kad D. Š. jai spyrė į pilvą, kad skaudėjo šoną, ant šono buvo paraudimas, visa nosis, visi paakiai buvo mėlyni.

Liudytojas N. J. teisiamajame posėdyje pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad 2015-05-06 19.54 val., dirbant su kolega S. T. vyko pagal iškvietimą dėl muštynių adresu (duomenys neskelbtini). Pakeliui gavo papildomą informaciją, kad muštynėse dalyvavę asmenys bando pasišalinti iš buto ir sėda į baltos spalvos automobilį VW Passat. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė nurodytą automobilį, jame sėdėjo A. T., A. D. ir D. Š. ir jo sūnus. Matėsi, kad D. Š. yra neblaivus. Netrukus prie automobilio priėjo ir mergina, prisistačiusi Š. Ž., kuri pasakė, kad bute buvo muštynės, kad viskas gerai, pretenzijų niekas neturės. Aplinkybių išsiaiškinimui jis su S. T. nuėjo iki buto adresu (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ir kambaryje ant grindų buvo kraujo. Bute buvęs G. G. pasakė, kad D. Š. sumušė G. G. ir N. Ž.. G. G. kaktoje matėsi gumbas, buvo kruvina nosis. N. Ž. veidas buvo patinęs, tačiau kraujosruvų ant veido nesimatė. D. Š. pristatė į policijos komisariatą (1 t., b.l.118).

Liudytojas S. T. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė analogiškai N. J. (1 t., b.l.116), juos pagarsinus patvirtino, kad parodymai teisingi.

Liudytoja A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su N. Ž. pažįstama, su D. Š. daug metų nebendrauja. 2015-05-06 buvo atvažiavusi pas savo pas savo draugę N. Ž., baliavojo. Bute buvo jos vyras G, vaikai, jos (A. V.) pusseserė Š. Ž.. Buvo per daug išgėrusi ir nelabai pamena. Pas N buvo jau antrą ar trečią dieną, vartojo alkoholį, ji buvo labai girta. Su N. Ž. ir Š. Ž. rūkė virtuvėje, kai į duris pabeldė D. Š.. N. Ž. ir Š. Ž. nuėjo atidaryti durų, kuri atidarė duris, nepamena. Įėjęs D. Š. garsiai kalbėjo su sugyventine Š. Ž.. Ji pasiėmė vaikus ir nuėjo į kitą kambarį. Kai išėjo iš to kito kambario, bute jau nieko nebuvo. Buvo kažkoks konfliktas, jie pykosi dėl kažko. Apie įvykį nelabai kalbėjosi, tik žino, kad jos pusseserė Š. Ž. su jais pykosi. Kitą dieną išvažiavo namo, po to nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai surinkti byloje:

2015-05-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), daiktų ir pėdsakų tinkamų identifikacijai nerasta, įvykio vietoje fotografuota (1 t., b. l. 1-7).

2015-05-28 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2015-05-06 I. U. pranešimas apie muštynes (duomenys neskelbtini), skambinta keturis kartus (1 t., b. l. 20-24).

2015-11-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis G. G. atpažino A. D. kaip asmenį, kuris 2015-05-06, Š. Ž. atrakinus duris, stovėdamas buto tarpduryje sudavė jam kumščiu į nosį (1 t., b. l. 83-84).

2015-11-04 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatoje liudytoja Š. Ž. ir nukentėjusioji N. Ž. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (1 t., b. l. 106-107).

2015-11-04 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatoje liudytojai Š. Ž. ir G. G. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (1 t., b. l. 108-109).

2015-11-04 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatoje liudytojos Š. Ž. ir I. U. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus (1 t., b. l. 110-111).

2015-11-06 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatoje įtariamasis D. Š. ir nukentėjusioji N. Ž. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus, N. Ž. parodė , kad D. Š. naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu (2 t., b. l. 16-17).

2015-11-06 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatoje įtariamasis D. Š. ir nukentėjusysis G. G. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus , G. G. parodė, kad atėjęs į butą D. Š. pradėjo vartoti fizinį smurtą nieko nesakęs savo sugyventinės atžvilgiu, po to G. G. atžvilgiu; D. Š. parodė sugyventinė Š eitų iš tos lindynės, G įsiutęs, kad butą pavadinęs lindyne, pirmas puolė muštis G, su G apsistumdęs (2 t., b. l. 19-20).

2015-11-06 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatoje įtariamasis D. Š. ir liudytoja I. U. patvirtino apklausų metu duotus savo parodymus , U parodė mačiusi, kaip bute, koridoriuje D. Š. vieną kartą kumščiu sudavė N. Ž. į nosį, D. Š. su parodymais nesutiko, parodė N. Ž. atžvilgiu fizinio smurto nevartojęs(2 t., b. l. 22-25).

Asmens blaivumo testu D. Š. 2015-05-06 20.27 val. nustatytas 1,26 promilių girtumas (1 t. b.l. 128).

Alkotesterio duomenimis N. Ž. 20.36 val. nustatytas 2.39 promilių girtumas (1 t.b.l.58).

Alkotesterio duomenimis G. G. 20.39 val. nustatytas 1,42 promilių girtumas (1 t.b.l.93).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. DG 1346/15 (02) nustatyta, kad N. Ž. kreipėsi į teismo medicinos tarnybą ir nurodė, kad N. Ž. bute (duomenys neskelbtini) kaimynas D. Š. sudavė du kartus į dešinį pilvo šoną ir du kartus spyrė į veidą ir į galvos sritį. GMP buvo nuvežta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, paaiškino, kad 2015-05-06 apie 19 val. savo namuose kaimynas D. Š., būdamas neblaivus, kumščiu sudavė į pilvą (nėštumas 8 mėnesiai), stovinčiai įspyrė į galvą sprandą. Be sąmonės nebuvo. Buvo aptemę akyse. GMP buvo nuvežta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Objektyvaus tyrimo duomenys: kairės akies apatiniame voke 2*1 cm melsvai gelsva poodine kraujosruva. Policijai pranešta pristatyti med.dokumentus iš Jonavos ligoninės priėmime skyriaus.

N. Ž. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai pilve. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2015-05-06. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo N. Ž. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42-43).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodyta D. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK138 str. 2 d. 4 p., apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu kambaryje tyčia du kartus sudavus ranka nėščiai (36 savaitės) nukentėjusiajai N. Ž. į pilvo sritį, tuo padarant jai odos nubrozdinimus pilve, po to, to paties buto koridoriuje tyčia du kartus spyrė jai į galvos ir veido sritį; veika kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 4 p. teisingai, tai įrodyta nukentėjusiosios N. Ž. nuosekliais parodymais, liudytojų G. G., dalinai liudytojos I. U. parodymais, bei specialisto išvada, kurie patvirtina, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus.

D. Š. parodymais jį patį G. G. užgriuvo ir laikė, o jis bandė ištrūkti. Nukentėjusioji šias aplinkybes patvirtina ir nurodo, kad ginant sugyventinį G. G. ir traukiant D. Š. rankas nuo jo kaklo, kas sunkiai pavyko, D. Š. rankomis sudavė jai du kartus per pilvą, šias aplinkybes nuosekliai tvirtino N. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, D. Š. pripažino, kad įvykio metu žinojo N. Ž. esant nėščiai. Laikant prispaustą D. Š. prie grindų jo atžvilgiu smurto niekas nenaudojo, buvo galima konfliktą baigti taikiai, gi D. Š. rankomis spaudė G. G. už kaklo, pagrindo sudavinėti smūgius N. Ž., kuri gynė G. G. nuo D. Š., nebuvo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki įvykio N. Ž. veide sumušimo žymių nebuvo. Nukentėjusiosios parodymais D. Š. spyrė jai du kartus - į smilkinį ir už ausies. Netrukus pasirodė policija. Tai matė ir G. G., pirminiuose parodymuose parodė, kad matė kaip D. Š. spyrė jo sugyventinei. Šią aplinkybę, kad prieš N. Ž. buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtino liudytoja I. U.. Iš karto po įvykio visi buvo pristatyti į medicinos įstaigą, kur N. Ž. konstatuoti sužalojimai, tame tarpe – veido sumušimas ir nosies kaulų lūžis. Duomenų, kad ši trauma buvo patirta anksčiau nėra.

Taigi surinktų įrodymų visuma, nustatyta įvykių seka ir loginė jų analizė patvirtina, kad nukentėjusiąją sužalojo būtent kaltinamasis D. Š. kaltinime nurodytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 6 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.30 val.

N. Ž. sveikatos sutrikdymo mąstą patvirtina specialisto išvada – kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai padaryti sužalojimai - poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas, odos nubrozdinimai pilve. Nosies pertvaros iškrypimas, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl liudytojų nurodytų skirtingų aplinkybių dėl smūgių sudavimo N. Ž. teismas vertina dalinį jų parodymų neatitikimą tuo, kad dauguma įvykio dalyvių buvo neblaivūs, įvykis vyko buto kambaryje, koridoriuje, esant priešiškam nusistatymui, grumiantis ir skiriant besigrumiančius asmenis, ir bute buvę asmenys ne visus kaltinamojo veiksmus galėjo pastebėti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia - suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kaltinamasis tyčiniais veiksmais, galėdamas ir turėdamas numatyti savo veiksmų pasekmes (suduodamas smūgius kumščiais bei spirdamas koja į galvą), padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kai jis padaromas prieš nėščią moterį. BK 138 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - nėščia moteris - reiškia, kad kaltininkas žinojo, matė ir suvokė, kad nukentėjusioji N. Ž. yra nėščia. Kaltinamasis D. Š. veikė tiesiogine tyčia, neabejotinai žinodamas, kad kaltinamoji yra nėščia (nukentėjusioji buvo 8-ą mėnesį nėščia, kaltinamasis pripažino žinojęs apie jos nėštumą), todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 4 p. teisingai.

Skiriant bausmę D. Š. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajai bei Valstybinei ligonių kasai neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis D. Š. anksčiau teistas (t. 1, b. l. 139-142), nedirbantis (t. 1, b. l. 132-133), Jonavos r. PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (1 t., b. l. 130-131), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 134-138).

Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 4 p. sankcija numato vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki penkerių metų. Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, kaltinamasis anksčiau teistas, jam buvo taikytos baudos, baudos sumokėtos, todėl atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, manytina, kad nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d., 75 str. 1 d.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 96). Žalą sudaro nukentėjusiosios N. Ž. ambulatorinės ortopedo traumatologo, akušerio ginekologo bei otorinolaringologo konsultacijos VšĮ Jonavos ligoninėje, už kurias ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėjo 79,11 Eur, kurias patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 96-99).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jei sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į žalą padariusį asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustatyta, kad žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo D. Š. veiksmais, nukentėjusiosios gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, civilinis ieškinys pagrįstas, lėšos, sumokėtos už nukentėjusiosios N. Ž. gydymą ir išieškotinos iš kaltinamojo D. Š..

Civilinis ieškinys likusioje dalyje - dėl G. G. gydymo išlaidų paliktinas nenagrinėtas, kadangi baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas ar kaltas D. Š. , ar jis padarė nusikalstamą veiką kaltės N. Ž. atžvilgiu, tuo pačiu ir dėl padarytos žalos atlyginimo, susijusios su inkriminuojama nusikalstama veika.

Nukentėjusioji N. Ž. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur turtinės žalos - teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti (2 t., b. l. 91-92).

Civiliniame ieškinyje dalyje dėl turtinės žalos N. Ž. nurodo, kad buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, už teisinę konsultaciją ir atstovavimą teisme advokatei sumokėjo 550 Eur (2 t., b.l. 91). Pagal BPK 103-106 str. civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012) yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad nukentėjusioji sumokėjo advokatei A. K. 2016-01-14 - 50 Eur už konsultaciją ir 2016-04-12 - 500 Eur, kaip nurodyta ieškinyje – už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (2 t., b.l.92). N. Ž. sumokėtų 550 Eur dydžio dalyvavimo procese atstovės išlaidos pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotinos iš D. Š. N. Ž. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų išliko liekamieji reiškiniai – nosies trauma, dėl to jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtas buvo panaudotas prieš nėščią moterį, nukentėjusioji patyrė tiek fizinės sveikatos neigiamų padarinių, tiek nevienadienių dvasinių išgyvenimų, žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė veikdamas neapibrėžta tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į kaltinamojo amžių, į tai, kad šiuo metu nedirba, pajamų neturi, o taip pat ir į nukentėjusiosios elgesį įvykio metu (tai, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, pasak liudytojos Š. Ž. – agresyvi, būdama nėščia puolė skirti besigrumiančius vyrus), pirminis jos pareikštas civilinis ieškinys buvo 1000 Eur dydžio (1 t., b.l.39). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, kad N. Ž. prašoma priteisti 4000 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nustatytinas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, atitinkantis teismų praktikos vidurkiui bylose dėl kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr.2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-360/2011, 2K-182/2011).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinės plokštelės su garso įrašais, gautais iš bendrojo pagalbos centro ir N. Ž. rentgeno nuotraukomis, gautomis iš VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 4 p. ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

D. Š. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;nebendrauti su nukentėjusiąja N. Ž..

Išaiškinti nuteistajam, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti iš D. Š. g. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos gavėjui Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, naudai 79,11 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 11 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiajai N. Ž. suteiktas ambulatorines gydytojų konsultacijas.

Priteisti N. Ž. g.(duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo D. Š. g. 1980-06-23 asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiosios N. Ž. g.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš D. Š., g.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų atstovo teisinei pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje N. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, palikti saugoti byloje visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Romaldas Šuliokas