- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-848-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20468-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Varista“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Trečiasis asmuo
- D. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Varista“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-707-199/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Varista“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. V., išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi ieškinį (t.4, b. l. 7-8) teismo prašė iš atsakovės UAB „Varista“ priteisti 730,39 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumą, 82,02 Eur už sistemų aptarnavimą, 96,86Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Kauno energija“ negyvenamoms patalpoms, esančioms daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Patalpomis naudojasi UAB „Varista“. Už patiektą šilumą atsakovė turi atsiskaityti vadovaujantis 1999 09 29 Atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartimi Nr. 4966000010. Mokesčiai atsakovei skaičiuojami proporcingai jos naudojamam 52,35 m² plotui. Aplinkybę, kad atsakovė naudojasi šiuo plotu patvirtina ir 2002 11 14 Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartis Nr. 489/11 bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kurio 7.2 punkte nurodytas būtent 52,35 m² plotas. Ieškovė prašė priteisti skolą už šilumą patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2010 07 01 iki 2013 11 11 – 730,39 Eur, skolą už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2013 05 01 iki 2013 11 01 – 82,02 Eur, delspinigius už laikotarpį nuo 2013 05 01 iki 2013 11 01 – 96,86 Eur, apskaičiuotus vadovaujantis 1993 10 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 758 ir AB „Kauno energija“ 2002 02 08 nutarimu dėl delspinigių, t. y. 0,06 proc. dydžio.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi reikalaujama priteisti skolą už paslaugas, kurių ieškovė nesuteikė. Nurodė, kad iki 2002 11 14 patalpose adresu (duomenys neskelbtini) šildomas patalpų bendras plotas buvo 14,97 m², kaip ir nurodoma tarp ieškovės ir atsakovo 1999 09 29 sudarytos Atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 4966000010, 11 punkte. Šiluma patalpoms buvo tiekiama dviem radiatoriais, tačiau nuo 2002 11 14 ieškovės pateikiamose sąskaitose šildymo plotas buvo nurodomas jau 3,5 karto didesnis - 52,35 m², nors apšildomas plotas bei radiatorių skaičius patalpose nepasikeitė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 730,39 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumą, 82,02 Eur už sistemų aptarnavimą, 96,86 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (909,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 01 06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,28 Eur žyminio mokesčio ir 0,86 ct už duomenų gavimą. Priteisė iš atsakovės 14,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam namui adresu (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui D. V., patalpomis naudojasi atsakovė. 1999 09 29 šalys sudarė atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 4966000010, kurioje patalpų bendras naudingas plotas nurodytas 14,97 m². 2002 11 11 šalys pasirašė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartį Nr. 489/11. Už teikiamas paslaugas atsakovei už laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. spalio mėn. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo. 2010 10 05 patalpų savininkas D. V. kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti laikinai atsijungti (duomenys neskelbtini) dėl atliekamo remonto darbų, o 2011 07 29 ieškovei raštu paaiškino, kad 2010-2011 metų šildymo sezono metu bute radiatorių nebuvo ir šildymas nebuvo tiekiamas. Kadangi nei atsakovė, nei patalpų savininkas D. V. nepateikė įrodymų, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimas nuo bendros namo šildymo sistemos yra atliktas teisėtai, be to, D. V. teismo posėdyje pripažino, kad iki šiol atsijungimo nuo šildymo sistemos procesas dar nėra baigtas, todėl teismas vertino, kad atsakovė laikotarpiu 2010 07 01 – 2013 11 01 buvo šilumos energijos vartotojas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad mokestis už pateiktą šilumos energiją buvo skaičiuojamas neteisingai remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada, kad šiluma buvo paskirstoma ir kaina apskaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus taikyti metodus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos. Nurodo šiuos skundo argumentus:
Ieškovė neteisingai apskaičiavo ir nurodė šildomų patalpų plotą, todėl reikalavo priteisti skolą už paslaugas, kurių neteikė. Aplinkybę, kad iki 2002 11 14 ginčo patalpose pagal sutartį šildomas patalpų bendras plotas buvo 14,97 m2, patvirtina byloje esantys įrodymai, tačiau nuo 2002 11 14 ieškovės pateikiamose sąskaitose už šildymą bei karštą vandenį, šildymo plotas buvo nurodomas jau 3,5 karto didesnis - 52,35 m2, nors apšildomas plotas bei radiatorių skaičius ginčo patalpose nepasikeitė. Teismas objektyviai bei išsamiai netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad šildomas plotas sudarė 14,97 m2: 2015 09 16 P. K. pranešimo, kuriame nurodyta, kad ,,už 14,97 m2 senoji sutartis buvo teisinga, bet tik ne už 52,35 m2(...), kad ieškovė netgi negalėjo patiekti šilumos 52,35 m2 plotui, kadangi centralizuoto šildymo radiatorių 2 vnt. galia yra 1288,89 W arba 1,289kW, o standartiškai, kai patalpų lubų aukštis 2,5 m., šilumos prietaiso galia yra skaičiuojama 100-120W vienam patalpos kvadratiniam metrui prie 90-70 °C temperatūrinių termofikacinio vandens parametrų. Su M140 markės ketiniais radiatoriais, kurių sekcijų skaičius iš viso 11 vnt., kas, atlikus skaičiavimus, tesudaro 1289 W, tai lygu 1289/100=12,89 m2 apšildomų gyvenamųjų patalpų. Remiantis atliktais skaičiavimais, 52,35 m2 butui apšildyti iki higienos normose keliamų reikalavimų 18-19 °C temperatūros reikalingos 24 sekcijos M140 ketinių radiatorių esant termofikacinio vandens temperatūrai 80-60 °C. Šiuo atveju buvo sumontuota 11 vnt. radiatorių sekcijų, iki reikiamos temperatūros užtikrinimo visam buto naudingam plotui 52,35 m2 buvo reikalinga sumontuoti dar 13 vnt. radiatorių sekcijų, jas paskirsčius visame buto naudingame plote, įvertinant kiekvienai patalpai reikalingą prietaisų išspinduliuojamą šilumos kiekį.Teismas neįvertino aplinkybės, kad šiluma į patalpas iš viso nebuvo teikiama, nes 2011 01 07 šilumos objekto tikrinimo akte Nr. 39692 konstatuotas UAB „Varista“ naudojamų patalpų šildymo sistemos atjungimas nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Ieškovė pripažino, jog šildymo sistema buvo atjungta ir šilumos į ginčo patalpas tiekti negalėjo, o nesutinkant su šildymo sistemos atjungimu, ieškovė privalėjo šiuos nesutarimus su atsakove spręsti ikiteismine tvarka.Teismas pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą. Bylos nagrinėjimo metu buvo reiškiami prašymai atlikti ekspertizę, tikslu atsakyti į proceso šalims kylančius klausimus, susijusius su šildymo metodika bei apskaičiavimu. Šie klausimai buvo itin svarbūs vertinant ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pateiktus prašymus dėl ekspertizės atlikimo šioje civilinėje byloje atmetė. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius atlikti ekspertizę išnagrinėtoje civilinėje byloje, nebuvo išsamiai bei objektyviai ištirti byloje pateikti įrodymai bei liko neatsakyta į esminius klausimus, susijusius su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje keliamų turinio reikalavimų, kadangi jis yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais ir nemotyvuotas, t. y. teismas nepateikė jokių argumentų dėl esminių įrodymų, kuriais rėmėsi proceso šalys, atmetimo, šių įrodymų sprendime net nepaminėjo. Teismo motyvai, kuriais yra grįstas sprendimas, yra neišsamūs, neatsakantys į proceso šalims svarbius klausimus dėl kokių priežasčių yra priimtas vienoks ar kitos sprendimas dalyje dėl klausimų, susijusių su skolos už suvartotą šilumos energiją teisiniais santykiais, šiuo klausimu neišsamiai ištirti dokumentai, nepagrįstai atmesti prašymai skirti ekspertizę.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, kadangi jis priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, o visos bylai reikšmingos aplinkybės išnagrinėtos objektyviai ir visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčydama ieškovės teisę reikalauti sumokėti skolą, apskaičiuotą už 52,35 m2 ploto šildymą, ir teigiant, kad ieškovė iš viso neturi teisės reikalauti skolos, nes laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, patalpų šildymo sistema buvo atjungta nuo centralizuoto šildymo.
Dėl patalpų ploto, už kurio šildymą ieškovė apskaičiavo skolą, dydžio
Atsakovė skunde teigia, kad iki 2002 11 14 ginčo patalpose pagal sutartį šildomas patalpų bendras plotas buvo 14,97 m2, tačiau nuo 2002 11 14 ieškovės pateikiamose sąskaitose šildymo plotas buvo nurodomas 52,35 m2, nors apšildomas plotas bei radiatorių skaičius ginčo patalpose nepasikeitė. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė nuo 2002 11 14 nepagrįstai už teikiamas paslaugas skaičiuoja mokestį už 52,35 m2. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje kilęs ginčas yra dėl skolos už patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2010 07 01 iki 2013 11 11 ir už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą laikotarpiu 2013 05 01 iki 2013 11 01. Atsakovė teigia, kad šildomų patalpų plotas nepasikeitė. 2002 11 14 šalys sudarė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartį Nr. 489/11, kurioje patalpų bendras naudingas plotas nurodytas 52,35 m2 (t. 1, b. l. 10-11). Atsakovė, teigdama, kad mokestis už patalpų šildymą nepagrįstai nuo šios sutarties sudarymo skaičiuojamas 52,35 m2 plotui, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė nuo šios sutarties sudarymo iki 2010 07 01, t. y. iki įsiskolinimo pradžios, būtų kreipusis į ieškovę dėl neteisingai skaičiuojamo patalpų šildymo mokesčio, t. y. kad mokestis buvo skaičiuojamas už nešildomas patalpas, ar kitaip nesutikusi su šioje sutartyje nurodytu patalpų 52,35 m2 plotu. Aplinkybę, kad atsakovė naudojosi būtent tokio ploto patalpomis, pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta remdamasis ne tik 2002 11 14 sutartimi, bet ir VĮ Registrų centro duomenimis, bei atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, kad atsakovė faktiškai naudojasi 52,35 m2 dydžio patalpomis. Atsakovė skunde laikosi pozicijos, kad mokestis už šildymą turėjo būti skaičiuojamas už 14,97 m2, nes radiatorių skaičius ginčo patalpose nepasikeitė, tačiau šis argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovė mokestį už tiekiamą šilumą skaičiuodama nuo atsakovės faktiškai naudojamo ploto dydžio, jį apskaičiavo teisingai. Šių išvadų taip pat nepaneigia ir 2015 09 16 eksperto P. K. pranešimas, kuriame nurodyta, kad, jo nuomone, ,, 14,97 m2 senoji sutartis buvo teisinga, bet tik ne už 52,35 m2(...) bei argumentai, kad ieškovė negalėjo pateikti 52,35 m2 plotui reikiamo šilumos kiekio dėl reikiamo radiatorių sekcijų skaičiaus trūkumo (CPK 185 str.).
Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove savavališkai atjungus patalpų šildymo sistemą nuo centralizuotų šilumos tinklų
Atsakovė nesutinka mokėti už suteiktas paslaugas, nurodydama, kad ieškovė laikotarpiu 2010 07 01 – 2013 11 01 ginčo patalpoms neteikė šilumos energijos, kadangi patalpų šildymo sistema tuo metu buvo atjungta nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatęs, kad iki šiol patalpų šildymo sistemos atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procesas dar nėra baigtas, pagrįstai atsakovę laikė šilumos energijos vartotoja. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo vertinimu sutinka, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad patalpų šildymo įrenginiai atsijunti LR šilumos ūkio įstatymo, Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010 10 25 įsakymu Nr. 1-297, nustatyta tvarka. Šių taisyklių 108 punkte nustatyta, kokius veiksmus turi atlikti ir kokius dokumentus privalo pateikti, savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, taisyklėse nurodytoms institucijoms. Taisyklėse taip pat nurodyta, kokius būtina atlikti darbus atjungiant daugiabučio namo butą. Baigęs Taisyklių 117 punkte nurodytus darbus, atsijungimo iniciatorius, pastato savininkas arba valdytojas ir šilumos tiekėjo įgaliotas atstovas surašo šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinantį aktą (Taisyklių 121 p.). Daugiabučio namo buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 122 p.). Taigi, pareiga atsakovei atsiskaityti pagal sutartį su ieškove išlieka iki šių taisyklių nustatyta tvarka atsijungimo nuo šilumos tinklų fakto įforminimo.
Nėra pagrindo spręsti, kad buvo neteisingai skaičiuojamas mokestis, kadangi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patikrinusi šilumos paskirstymą ir įvertinusi pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus, pateikė išvadą, jog šiluma buvo paskirstoma ir mokestis skaičiuojamas laikantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti metodų.
Apeliantė nepagrįstai skunde teigia, kad ieškovė, nesutikdama su šildymo sistemos atjungimu, privalėjo šiuos nesutarimus su atsakove spręsti ikiteismine tvarka. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo (LR Energetikos įstatymo 34 str. 2 d.). Šioje byloje kilo ginčas dėl sutartinių prievolių nevykdymo, kurio išsprendimui ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovei nėra privaloma.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo byloje neskyrus ekspertizės
Atsakovė skunde teigia, kad teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą, kadangi teismas netenkino prašymų skirti ekspertizę, tikslu atsakyti į proceso šalims kylančius klausimus, susijusius su šildymo metodika bei pateiktos šilumos apskaičiavimu. CPK 212 straipsnio nuostatos suteikia teisę teismui skirti teismo ekspertizę, jei reikalinga išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo atsisakymas šioje byloje skirti ekspertizę atsakovės teisių nesuvaržė ir nepažeidė (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pateikdamas tiek ieškovės, tiek atsakovės klausimus dėl ieškovės apskaičiavimo už atsakovės naudojamoms patalpoms ir vandens ruošimui tiekiamą šilumos energiją, pagrįstumo, dėl ieškovės veiksmų, skirstant šilumą ginčo name, atitikimo komisijos patvirtinam metodui (t. 3, b. l .118). Komisija pateikė išvadą, kad šiluma buvo paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus taikyti metodus. Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad daugiabučiame name suvartota šiluma negali būti paskirstyta jokiais kitais nei komisijos rekomenduojamais ar su ja suderintais principais, nurodytais šilumos paskirstymo metoduose, tai draudžia LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Todėl eksperto veiksmai, atliekant ekspertizę, iš esmės turėtų apsiriboti šilumos paskirstymo metodo taikymo pagrįstumo vertinimu, kas pagal teisės aktų reikalavimus yra priskirta komisijos kompetencijai, kaip šilumos sektoriaus priežiūrą atliekančiai institucijai. Pirmosios instancijos teismui yra pateikta komisijos išvada atsakant į šalims kilusius klausimus, teismas išvadą įvertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus byloje pateiktus įrodymus ir kad neatsakyta į esminius klausimus (CPK 176 str. 178 str. 185 str.). Pažymėtina, jog atsakovė neprašo apeliacinės instancijos skirti ekspertizę, todėl sprendžiama, jog šio prašymo atsakovė atsisakė.
Dėl CPK 270 straipsnio pažeidimo
Atsakovė nepagrįstai skunde teigia, kad teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnyje keliamų turinio reikalavimų dėl sprendimo motyvavimo. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo pareiga motyvuoti jo priimamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo turinį bei bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esmines, nagrinėjamai bylai išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl yra pakankamai aišku, kokiais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį ir nėra teisinio pagrindo spręsti, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant reikalavimą motyvuoti procesinį sprendimą. Aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka atsakovės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus negaliojimo pagrindo, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skola iš atsakovės priteista pagrįstai, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.