- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2-707-199/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20468-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Šinkarenko
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- UAB „Varista“
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
- 2.5.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.5.2.1Netesybos
Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui, atsakovo UAB „Varista“ atstovei advokato padėjėjai N. Š., trečiajam asmeniui D. V., nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Varista“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. V., išvadą duodanti institucija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Kauno energija“ patikslinęs savo ieškinį, prašo priteisti atsakovo UAB „Varista“ 730,39 EUR įsiskolinimą už patiektą šilumą, 82,02 EUR už sistemų aptarnavimą, 96,86 EUR delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 27,28 EUR žyminį mokestį ir 0,86 EUR už duomenų gavimą.
Ieškovo AB „Kauno energija“ atstovas nurodė, kad AB „Kauno energija“ negyvenamoms patalpoms, esančioms daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini),, tiekia šilumą. Patalpomis naudojasi UAB „Varista“. Už patiektą šilumą atsakovas turi atsiskaityti vadovaujantis 1999-09-29 Atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartimi Nr. 4966000010. Mokesčiai Atsakovui skaičiuojami proporcingai 52,35 m² plotui, nes pagal panaudos sutartį atsakovas naudojasi šiuo plotu, ką patvirtina ir 2002 m. lapkričio 14 d. Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartis Nr. 489/11 bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kurio 7.2 punkte nurodytas būtent 52,35 m² plotas.
2010-10-05 patalpų savininkas D. V. ieškovui pateikė raštišką prašymą, prašydamas leisti laikinai atsijungti šildymą (duomenys neskelbtini), patalpose dėl atliekamo remonto darbų. 2011-01-07 šilumos objekto tikrinimo aktu Nr. 396927 buvo konstatuotas UAB „Varista" naudojamų patalpų savavališkas šildymo sistemos atjungimas. AB „Kauno energija“ neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginiai atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus, nėra pasirašiusi atjungimo akto. Atsakovo naudojamose patalpose radiatoriai nuo bendros daugiabučio namo šildymo tiekimo sistemos buvo atjungti nesilaikant nurodytų norminių aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į išvadą duodančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą, ieškovas AB „Kauno energija“ perskirstė suvartotos šilimos kiekį už laikotarpį nuo 2010 spalio mėn. iki 2013m. lapkričio mėn., atsižvelgdamas į tai, kad 3 butui paliko neskaičiuotus mokesčius už vieną šildymo sezoną. Šildymo sistema name buvo tvarkinga, namo šildymo sistemos įrengimai butuose priklauso savo savininkams. AB „Kauno energija“ už butuose esančius radiatorius neatsako. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą už šilumą patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-11-11 – 730,39 Eur, skolą už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-11-01 – 82,02 Eur, delspinigius už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-11-01 – 96,86 Eur. Delspinigiai buvo skaičiuojami vadovaujantis 1993-10-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 758 ir AB „Kauno energija“ 2002-02-08 nutarimu dėl delspinigių, t.y. po 0,06 proc. dydžio delspinigių. Viso 909,27 Eur skolos, 27,28 Eur žyminį mokestį ir 0,86 Eur už duomenų gavimą.
Atsakovo UAB „Varista“ atstovė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad iki 2002 m. lapkričio 14 d. patalpose adresu (duomenys neskelbtini), šildomas patalpų bendras plotas buvo 14,97 m², kaip ir nurodoma tarp ieškovės ir atsakovo 1999-09-29 sudarytos Atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 4966000010, 11 punkte. Šiluma adresu (duomenys neskelbtini),, buvo tiekiama dviem radiatoriais. Tačiau nuo 2002 m. lapkričio 14 d. „Kauno energijos“ pateikiamos sąskaitose už šildymą bei karštą vandenį, šildymo plotas buvo nurodomas jau 3,5 karto didesnis - 52,35 m², nors apšildomas plotas bei radiatorių skaičius patalpose adresu (duomenys neskelbtini),, nepasikeitė. Dėl šios priežasties ieškovės reikalaujama priteisti suma buvo nepagrįsta, kadangi ieškovė reikalavo priteisti skolą už paslaugas, kurių nesuteikė. Be to, ieškovė netgi negalėjo patiekti tokio šilumos kiekio, už kurį prašomas priteisti įsiskolinimas, t.y. patiekti šilumos 52,35 m² plotui. Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini),, centralizuoto šildymo radiatorių 2 vnt. galia yra 1288,89 W arba 1,289 kW, tuo tarpu (duomenys neskelbtini),, 52,35 m² butui apšildyti iki higienos normose keliamų reikalavimų 18-19 °C temperatūros reikalingos 24 sekcijos. Šiuo atveju buvo sumontuota 11 vnt. radiatorinių sekcijų, iki reikiamos temperatūros užtikrinimo visam buto naudingam šildomam plotui 52,35 m² buvo reikalinga sumontuoti dar 13 vnt. radiatorių sekcijų, jas paskirsčius visame buto naudingame plote, įvertinant kiekvienai patalpai reikalingą prietaisų išspinduliuojamą šilumos kiekį.
2009 m. pradėjus namo remonto darbus D. V. ir V. C. pateikė prašymą dėl laikino šildymo atjungimo, tačiau prašymas nepriimtas, dėl kaimynų sutikimo nebuvimo. Gavus kaimynų sutikimą pakartotinis prašymas pateiktas 2010-12-31. Be to, šiluma į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), iš viso nebuvo tiekiama. 2011-01-07 šilumos objekto tikrinimo aktu Nr. 396927 buvo konstatuotas UAB „Varista“ naudojamų patalpų savavališkas šildymo sistemos atjungimas. Tokiu būdu ieškovė pripažino, jog šildymo sistema buvo atjungta ir ieškovė šilumos į patalpas adresu (duomenys neskelbtini),, tiekti negalėjo.
Todėl atsakovo atstovė prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. V. nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad jis yra vienintelis ginčo patalpų savininkas. Iki 2013 panaudos sutarties pagrindu patalpomis naudojosi atsakovas UAB „Varista“ . Atsakovas naudojosi visomis patalpomis, kurios yra 52,35 m² ploto. Šildymo sistema name įrengta prieš daug metų, jo bute buvo įrengtos tik dvi radiatorių sekcijos ir su Kauno energija buvo pasirašyta sutartis dėl 14,97 m² šildymo. D. V. ne kartą kreipėsi į ieškovą, kad bute jam leistų pastatyti papildomus radiatorius, kad būtų galima apšildyti visą buto plotą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad su šiuo įvadu, kuris dabar yra bendras, slėgio didinti ar mažinti negalima. Todėl jam buvo siūloma daryti naują projektą ir naują įvadą arba visiškai atsijungti. Atsijungimo nuo šildymo sistemos procedūra yra pradėta, tačiau iki šiol nebaigta. Su ieškiniu nesutinka dėl to, kad mokesčiai už šilumos energiją buvo skaičiuojami ne už tą plotą, kuris buvo realiai šildomas.
Išvadą duodančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją daugiabučiam namui adresu Benediktinių g. 5, Kaunas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. V. (1 tomas, b.l. 12-20), tačiau patalpomis naudojasi atsakovas UAB „Varista“. 1999-09-29 ieškovas AB „Kauno energija“ su atsakovu UAB „Varista“ sudarė atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 4966000010. Šioje sutartyje nurodyta, kad mokėtojo patalpų bendras naudingas plotas 14,97 m². Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu namo įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas – mokama LR Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis kainomis už suvartotos šilumos energijos 1kWh. Mokesčio dydį už ataskaitinį laikotarpį mokėtojui paskaičiuoja tiekėjas, šilumos apskaitos prietaiso parodymus paskirstydamas kiekvienam namo mokėtojui, vadovaujantis galiojančia metodika (1 tomas, b.l. 8-9). 2002-11-11 ieškovas AB „Kauno energija“ ir atsakovas UAB „Varista“, atstovaujamas direktorės V. C., pasirašė šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartį Nr. 489/11 (1 tomas, b.l. 10-11). Už teikiamas paslaugas atsakovui už laikotarpį nuo 2010m. liepos mėn. iki 2013m. spalio mėn. buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros (mokėtojo kodas 4966000), kurių atsakovas neapmokėjo (1 tomas, b.l. 21-60). 2010-10-05 Patalpų savininkas D. V. kreipėsi į ieškovą su prašymu leisti laikinai atsijungti šildymą (duomenys neskelbtini), dėl atliekamo remonto darbų (1 tomas, b.l. 68). 2011-07-29 trečiasis asmuo D. V. parašė paaiškinimą ieškovui, kuriame nurodė, jog buvo parašęs prašymą dėl atsijungimo nuo šildymo sistemos, tačiau kaimynų sutikimus gavo daug vėliau, bet 2010-2011 metų šildymo sezono metu bute radiatorių nebuvo ir šildymas nebuvo tiekiamas (1 tomas, b.l. 69).
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šilumos paskirstymas pastate, esančiame Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokesčių už suvartotą šilumos energiją apskaičiavimas tiek Atsakovo, tiek viso Pastato bendrasavininkų atžvilgiu, yra tiesiogiai susijęs su negyvenamųjų patalpų, esančių Pastate atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo klausimu. Tuo atveju, kai vartotojo butas ar patalpa yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, vartotojas už buto ar patalpos šildymo paslaugas nemoka, tačiau jam kyla pareiga apmokėti už šiam vartotojui priskirtą šilumos kiekio dalį, tenkančią pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tuo atveju, kai vartotojo butas ar patalpa nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtas neteisėtai, kaip jau buvo minėta, buto ar kitų patalpų savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos vartotoju ir privalo mokėti mokesčius tiek už buto ar kitų patalpų šildymą, tiek už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.); vartotojo pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją įtvirtinta CK 6.385 str., Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių bei Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų nuostatose.
Ieškovas AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją butui adresu Benediktinių g. 5-2, Kaunas, o atsakovas naudojosi teikiamomis paslaugomis ir turėjo atsiskaityti pagal pateikiamas sąskaitas. Pagal LR CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais
Atsakovas nesutinka mokėti už suteiktas paslaugas, nurodydamas, kad ieškovas neteikė jam šilumos energijos, kadangi nuo šildymo sistemos butas buvo atjungtas. Tačiau nei atsakovas UAB „Varista“, nei patalpų savininkas D. V. nepateikė įrodymų, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini),, šilumos įrenginių atjungimas nuo bendros namo šildymo sistemos yra atliktas teisėtai, sutinkamai su tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. D. V. teismo posėdyje pripažino, kad iki šiol atsijungimo nuo šildymo sistemos procesas dar nėra baigtas. Todėl atsakovas UAB „Varista“ laikotarpiu 2010-07-01-2013-11-01 buvo šilumos energijos vartotojas.
Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad mokestis už pateiktą šilimos energiją jam buvo skaičiuojama neteisingai, nes visi butai gaudavo panašias sąskaitas, nors butuose buvo skirtingas skaičius radiatorių. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo pateiktoje išvadoje nurodė, kad Komisijos vertinimu, atsižvelgiant į Pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus, patikrinus šilumos paskirstymą matyti, kad šiluma buvo paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotus taikyti metodus.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus, perskirstė suvartotos šilimos kiekį už laikotarpį nuo 2010 spalio mėn. iki 2013m. lapkričio mėn., atsižvelgdamas į tai, kad 3 butui paliko neskaičiuotus mokesčius už vieną šildymo sezoną. Tokiu būdu, laikytina, kad ieškovas AB „Kauno energija“ mokesčius atsakovui už tiekiamą šilumos energiją skaičiavo laikydamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, todėl atsakovas privalo sumokėti už jo naudojamoms patalpoms pateiktą šilumos energiją patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad šalių sudarytoje sutartyje šildomas patalpų bendras plotas nurodytas 14,97 m², o ieškovo „Kauno energijos“ pateikiamose sąskaitose už šildymą bei karštą vandenį, šildymo plotas jau nurodytas 52,35 m², nors apšildomas plotas bei radiatorių skaičius patalpose adresu (duomenys neskelbtini),, nepasikeitė.
Nors šalių sudarytoje atsiskaitymo už negyvenamų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartyje Nr. 4966000010 nurodyta, kad mokėtojo patalpų bendras naudingas plotas 14,97 m2, tačiau 2002-11-14 sudarytoje šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartyje Nr. 489/11 patalpų bendras naudingas plotas yra nurodytas 52,35 m². Kad atsakovas UAB „Varista“ naudojasi būtent tokiu plotu pagal panaudos sutartį, patvirtina ir minėta sutartis, ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kurio 7.2 punkte nurodytas būtent 52,35 m² plotas. Atsakovas pripažino, kad naudojasi tokio dydžio patalpomis, kokios nurodytos Nekilnojamojo turto registro duomenyse, todėl laikytina, kad ieškovas AB „Kauno energija“ teisingai paskaičiavo šildomų patalpų plotą.
Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad ieškovas negalėjo pateikti šilumos 52,35 m² plotui, kadangi bute esančių centralizuoto šildymo radiatorių 2 vnt. galia yra 1288,89 W arba 1,289 kW, todėl techniškai neįmanoma su dviem radiatoriais apšildyti tokio ploto. Šilumos ūkio įstatymo 11 str. 1d. numato, kad Šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Šio straipsnio 2d. numato, kad šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais.
Tokiu būdu ieškovas neturi nei teisės, nei pareigos atsakovo bute įrenginėti papildomus radiatorius. Ieškovas AB „Kauno energija“ pateikė šilumos energiją į atsakovo patalpas, o šilumą skleidžiančiais įrenginiais privalėjo pasirūpinti atsakovas arba patalpų savininkas. Tai, kad atsakovo naudojamose patalpose buvo įrengta tik 11 sekcijų radiatorių, kurie nepajėgė apšildyti 52,35 m2 ploto ginčo patalpų, nėra pagrindas atsakovui nemokėti už tiekiamą šilumos energiją.
Kadangi UAB „Varista“ buvo šilumos energijos vartotojas, todėl jam kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumą. Iš pateiktų buto žiniaraščių, patikslintų reikalavimų, su patikslintais reikalavimais pateiktų žiniaraščių matyti, kad atsakovo skola už šilumą patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2013-11-11 sudaro 730,39 Eur, skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-11-01 sudaro 82,02 Eur.
Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatyme, ar sutartyje numatytus atvejus (LR CK 6.59 str.).
Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas yra nesumokėjęs skolos ieškovui už tiekiamą šilumos energiją, atsakovo skola ieškovo naudai priteistina (CPK 178 str. CK 1.71 str., 6.38 str., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 96,86 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-11-01. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad Sutarties 8 str. šalys yra aptarusios, kad delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šalys taip pat yra aptarusios jų dengimo tvarką. Taip pat ir 2002-11-14 šalių sudarytoje Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartyje Nr. 489/11, sutarties 3.1.3 punktu šalys susitarė, kad nuo laiku nesumokėtos mokesčių sumos bus skaičiuojami 0,06 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną.
Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria, remiantis Civilinio kodekso 6.70 str., gali būti užtikrinamas prievolių įvykdymas. Tiek Civilinio kodekso 6.70 str. 1 d., tiek 6.71 str. 1 d. įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (CK 6.72 str.) arba kai tokią netesybų formą konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali būti priteisiami. Kadangi dėl delspinigių mokėjimo yra sutarta tarp šalių sudarytose atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartyje ir Šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo sutartyje, ieškovo prašomi paskaičiuoti delspinigiai 96,86 Eur, priteistini iš atsakovo ieškovui.
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1,2d., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Ieškovas šioje byloje yra sumokėjęs 48,95 Eur žyminio mokesčio. Tačiau patikslinęs savo ieškinio reikalavimus, ieškovas ieškinio sumą sumažino iki 909,27 Eur, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis - 21,66 Eur grąžintina ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 p., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.). Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).
Kadangi byloje buvo siunčiami procesiniai dokumentai, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 - 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Varista“, į.k. 34671046, buveinė Benediktinių g. 5-2, Kaunas, ieškovui AB „Kauno energija”, į.k. 235014830, buveinė Raudondvario pl.84, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 730,39 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų ir 39 ct) įsiskolinimą už patiektą šilumą, 82,02 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 02 ct) už sistemų aptarnavimą, 96,86 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir 86 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (909,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,28 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 28 ct) žyminio mokesčio ir 0,86 ct (nulį eurų ir 86 ct) už duomenų gavimą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Varista“, į.k. 34671046, buveinė Benediktinių g. 5-2, Kaunas, 14,45 Eur (keturiolika eurų ir 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovui AB „Kauno energija”, į.k. 235014830, buveinė Raudondvario pl.84, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 21,66 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 66 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-12-04 mokėjimo nurodymu Nr. 4860 „Swedbank“, AB.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.