Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui L. S., jo atstovui adv. V. M., atsakovei L. S., institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. 2016-03-18 ieškinį atsakovei L. S., dalyvaujant institucijoms teikiančioms išvadas byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tinkamai motyvuotos išvados dėl civ. byloje Nr. 2-824-950/2016 kilusio ginčo, Prienų rajono apylinkės teismui nepateikė. 2016-09-16 prašymu (T. 1, b.l. 138) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, civ. byla Nr. 2-824-950/2016 teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš atsakovės 2016-09-29, 10.00 val., vykusiame teismo posėdyje duotų paaiškinimų (T. 2, b.l. 58-63), taip pat naujausių nagrinėjamoje civ. byloje esančių faktinių duomenų - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto 2016-09-09 Šeimos aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 146-147) matyti, kad: L. S. su nepilnamete dukra E. S. šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini); nurodyta gyvenamoji patalpa priklauso L. S. motinai; gyvenamąją patalpą sudaro du kambariai; L. S. su nepilnamete dukra dalijasi vienu kambariu; E. S. yra skirta atskira lova, stalas, spinta, kiti reikalingi daiktai; namuose tvarkinga, šviesu, švaru; nepilnamečio vaiko poilsiui, laisvalaikiui ir jos ugdymui yra sudarytos tinkamos sąlygos; E. S. lanko greta esančią Kauno V. K. pagrindinę mokyklą; mergaitės medicininė priežiūra vykdoma Stakliškių pirminės sveikatos priežiūros centre; L. S. dirba VšĮ „Senelių rojus“ slauge, gaunamas atlyginimas - 500,00 EUR. M. Š. aplankymo akte nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kiti dokumentai - Išrašas apie asmenį, kuriame nurodyta, jog L. S. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 52); SODRA duomenų bazės išrašas, jog nuo 2016-08-23 L. S. dirba VšĮ „Senelių rojus“ (T. 1, b.l. 104).

Ieškovas L. S. 2016-03-18 ieškiniu (T. 1, b.l. 4-5) prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2002-05-22 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko - dukros E. S. gyvenamąją vietą, nustatant ją kartu su juo (pagrindinis ieškinio reikalavimas), o nustačius nepilnametės dukros gyvenamąją vieta su juo, ieškovas prašė priteisti jai iš atsakovės L. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis (išvestinis ieškinio reikalavimas).

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų - vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (gyvenamosios vietos pakeitimo) klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.). Remiantis kasacinio teismo praktika, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki tokio reikalavimo pareiškimo teisme kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą - nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus - vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

Civ. bylos nagrinėjimo eigoje, nepilnametės E. S. nuomonė su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, raštu buvo užfiksuota du kartus. 2016-04-18 apklausta Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakingo darbuotojo, nepilnametė E. S. nurodė, kad: jai geriau gyventi su mama, nes mama ja rūpinasi ir myli; gyvenat tėčio namuose, tėtis ant jos rėkdavo; su tėčiu bendrauti nenori, nes jis paskambinęs rėkia, klausinėja nesąmonių (T. 1, b.l. 74). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-09 Vaiko nuomonės, norų ir pažiūrų išklausymo akte užfiksuoti E. S. paaiškinimai, jog: su mama sutaria gerai, jos yra draugės; su tėčiu sutaria blogiau, jis dažnai būna Norvegijoje, retai grįžta; leidžia laiką su mama – kalbasi, žaidžia; su tėčius susitinka retai, susitikę jie eina į kiną, kavinę; su giminaičiais matosi retai; po pamokų būna namuose arba eina susitikti su draugėmis; toliau norėtų gyventi su mama; mamai gali viską pasipasakoti, pasakyti paslaptis; nori gyventi tik su mama, nes jai su ja labai gerai; su tėčiu gyventi nenori (T. 1, b.l. 139-143).

Kaip jau minėta anksčiau, ginčo šalių santuoka buvo nutraukta dar 2012-05-22 (T. 1, b.l. 13-15). Nutraukiant L. S. ir L. S. santuoką jų dukros E. S., kuri tuo metu buvo 7 m. amžiaus, gyvenamoji vieta tėvų susitarimu buvo nustatyta kartu su atsakove. Ginčo šalių teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai liudija, kad E. S. visą laiką gyveno kartu su motina L. S., išskyrus 2-3 mėn. laikotarpį, kurį ji gyveno kartu su tėvu L. S.. Iš nagrinėjamoje civ. byloje surinktų ir anksčiau nurodytų faktinių duomenų viseto matyti, kad L. S. turi tinkamą gyvenamąją patalpą, dirba, gauna pastovias pajamas, išlaikymą nepilnameti dukrai reguliariai moka ir atsakovas L. S.. Duomenų liudijančių, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, nagrinėjamoje civ. byloje nėra, narkologo ar psichiatro įskaitoje ji neįrašyta (T. 1, b.l. 125). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, L. S. administracine tvarka dėl vaiko nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų nėra bausta. Tai liudija ir Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK 2016-05-11 raštas Nr. 52-S-23614 (T. 1, b.l. 81). Tarp motinos - atsakovės L. S. ir dukros - E. S. yra susiformavęs artimas ir glaudus ryšys, kaip nurodė pati E. S. 2016-09-09 Vaiko nuomonės, norų ir pažiūrų išklausymo akte - su mama jos yra draugės, kartu leidžia laiką, ji gali jai viską pasipasakoti, pasakyti paslaptis (T. 1, b.l. 139-143). Visa tai liudija, jog atsakovė L. S. tinkamai rūpinasi ir auklėja nepilnametę dukrą E. S., užtikrina jai tinkamas bei saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civ. byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad laikotarpiu kai atsakovė L. S. gyveno kartu su sugyventiniu T. A., adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros gyvenimo sąlygos galimai nebuvo visiškai tinkamos – T. A. naudojo smurtą L. S. atžvilgiu (T. 1, b.l. 120-122), tuometinės atsakovės gyvenamosios vietos adresu tris kartus buvo kviesti policijos pareigūnai (T. 1, b.l. 85), dėl galimo E. S. tvirkinimo Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38043-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. 1 d. (T. 1, b.l. 137). Kurį laiką E. S. gyveno su tėvu L. S., su motina L. S. bendravo mažai (T. 1, b.l. 66-73). Tačiau gauti naujausi faktiniai duomenys liudija, jog atsakovės L. S. gyvenimo sąlygos šiuo metu iš esmės yra pasikeitusios, t.y. kaip jau buvo minėta anksčiau, ji su nepilnamete dukra E. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini); nurodyta gyvenamoji patalpa priklauso L. S. motinai; nurodytoje gyvenamojoje patalpoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečio vaiko poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui; E. S. lanko Kauno V. K. pagrindinę mokyklą; L. S. dirba VšĮ „Senelių rojus“ slauge; jos gaunamas atlyginimas siekia 500,00 EUR (T. 1, b.l. 52, 104-105, 139-143, 146-147). Teismo posėdžio, vykusio 2016-09-29, 10.00 val., metu atsakovė L. S. aiškiai nurodė, kad su T. A. jokių santykių nebepalaiko, vėl gyventi kartu su juo neketina, E. S. jis tikrai netvirkino, ji visa tai išsigalvojo (T. 2, b.l. 58-63). Jau po teismo posėdžio (vykusio 2016-09-29, 10.00 val.) gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2016-10-17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, liudija tai, jog jokia nusikalstama veika E. S. atžvilgiu nebuvo įvykdyta (T. 2, b.l. 64-69).

Pažymėtina, kad ieškovas L. S. taip pat charakterizuotinas tik teigiamai - jis turi tinkamą gyvenamąją vietą, dirba ir gauna pastovias pajamas, reguliariai ir savalaikiai moka išlaikymą nepilnametei dukrai, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra baustas administracine tvarka dėl vaiko nepriežiūros ar vaiko teisių pažeidimų. Tačiau nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra glaudaus abipusio ryšio, dukra E. S. net du kartus (2016-04-18 ir 2016-09-09) aiškiai raštu išreiškė norą gyventi ne su juo, o su motina - atsakove L. S.. Teismas neturi jokio pagrindo nesiremti raštu išdėstyta vaiko nuomone. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d), tačiau nagrinėjamoje civ. byloje tokių prieštaravimų nėra nustatyta. UAB „Saulės langai“ ieškovui mokamas darbo užmokestis yra ganėtinai mažas, pats L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuolat užsidirbti vyksta į užsienį (Norvegija), UAB „Saulės langai“ mokamo darbo užmokesčio pragyvenimui neužtektų. Šios aplinkybės leidžia abejoti ieškovo galimybę nuolat ir nepertraukiamai rūpintis nepilnamete dukra, kuriai, atsižvelgiant į jos amžių (11 m.), vis dar yra būtina nuolatinė ir tiesioginė priežiūra bei pastovus rūpinimasis.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, teismas konstatuoja, kad: (1) nepilnamečio vaiko E. S. motina - atsakovė L. S. turi visas galimybes užtikrinti dukros teisę gauti visapusišką išsilavinimą ir ugdymą, užtikrinti saugias ir tinkamas jos gyvenimo sąlygas, ir tai ji daro tinkamai; (2) tarp nepilnamečio vaiko E. S. ir motinos - atsakovės L. S. yra glaudus ir artimas tarpusavio ryšys; (3) nepilnametis vaikas E. S. du kartus (2016-04-18 ir 2016-09-09) aiškiai raštu išreiškė norą gyventi su motina - atsakove L. S.. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą. Nenustačius pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, išlaikymo E. S. priteisimo iš atsakovės L. S. klausimas nesvarstytinas. Remiantis tuo, ieškovo L. S. 2016-03-18 pateiktas ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė 24,20 EUR dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Atmestus ieškovo ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš L. S. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2016-03-18 ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 24,24 EUR (dvidešimt keturis eurus ir 24 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.