Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2023-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-384-1117/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-08-04
Bylos Nr.
1-384-1117/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26640-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Kaltinamasis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-384-1117/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26640-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 4 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei,kaltinamajai L. P., jos gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,pretenduojančiai tapti laiduotoja J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine virtuvės darbuotoja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2023 m. liepos 17 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, mažiausiai 1,98 promilių neblaivumas.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. P. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad tai įvyko praėjusį pirmadienį, t. y. 2023 m. liepos 17 d. Tą dieną nusipirko malkas, į pagalbą atėjo jos brolis ir kaimynė, kurie padėjo malkas sunešti į daržinę. Norėdama jiems atsidėkoti, pavaišino alumi ir pati gėrė. Galėjo išgerti 1,5 l 6 proc. stiprumo alaus. Alų baigė gerti apie 17 val., jautėsi gerai. Apie 17.30 val. jai paskambino sesuo ir paprašė pagalbos, nes sesers sugyventinis smurtauja, todėl ją reikia nuvežti pas mamą. Seseriai pasakė, jog atvažiuos, nes ne pirmą kartą sesuo prašo pagalbos. Žino, kad negali vairuoti išgėrus alkoholio, vairuoja apie 16 metų. Pakalbėjusi su seserimi, sėdo į savo automobilį VW Passat ir išvažiavo. Išsukusi namų iš kiemo, pavažiavo apie 400 m ir pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Matė, kad stabdo, tai ir sustojo, pareigūnai klausė ar ji yra vartojusi alkoholio. Pateikė dokumentus, pareigūnai nustatinėjo neblaivumo požymius. Iš pradžių netikėjo, kiek parodė alkotesteris. Policijos pareigūnai sakė, kad ji gali per vieną valandą pasidaryti kraujo tyrimus, tačiau neturėjo su kuo nuvykti į Telšius. Buvo nustatytas 1,98 prom. neblaivumas, antrą kartą – 1,99 prom. neblaivumas. Per 16 metų vairavimo, tai buvo pirmas kartas ir savo poelgį vertina blogai. Esant progai išgeria, tačiau tikrai ne kiekvieną dieną. Stengiasi, dirba, pradėjo gauti minimalias pajamas, automobilis gyvenant kaime yra reikalingas. Su savo mama gerai sutaria, kasdien bendrauja, dirba vienoje darbovietėje. Mama, sužinojusi apie įvykį, sureagavo labai blogai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. P. visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo:

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 17 d., apie 17.50 val., dirbami Telšių mieste ir rajone policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja sukėlė įtarimą. Sustabdžius minėtą automobilį, jo vairuotojai L. P. iš burnos ertmės sklido aitrus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai. Atlikus neblaivumo požymių nustatymo testą, nustatyta, kad L. P. tiesia linija pėda po pėdos eiti negali, o atsimerkus bei užsimerkus paliesti nosies galą gali. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0076, metrologinės patikros Nr. 1936266, 17.54 val. L. P. nustatytas 1,98 prom. girtumas, antru pūtimu 18.16 val. – 1,99 prom. girtumas (b. l. 6-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad 2023 m. liepos 17 d. 18.19 val. – 18.26 val. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulas su matomais defektais. Automobilio salone tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Bagažinėje matomi du buteliai degtinės „Radvilų dvaro“ 40 proc. stiprumo, 500 ml talpos, nepažeistomis banderolėmis, atiduoti L. P. Automobilio daiktadėžėje rasta 2023 m. gegužės 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad L. P. pirko automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. N. Automobilis ir jo rakteliai UAB „Tomadas“ nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-23, 25).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. liepos 17 d. 17.52 val. L. P. nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio matuokliu "Alcotest" 7510, Nr. ARRF-0082, patikros sertifikatas Nr. 1936266, pirmu tikrinimu 17.54 val. nustatyta 1,98 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 18.16 val. 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 24).

VĮ Regitra duomenų bazės informacijoje ir EMPREKIS pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas – A. N., vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 1 720 Eur (b. l. 26-27). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi L. P. šį automobilį 2023 m. kovo 10 d. įsigijo iš A. N. (b. l. 21).

Kaltinamosios L. P. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Ji, vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių, mažiausiai 1,98 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais L. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu gautas J. P. prašymas perduoti L. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui be užstato. L. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su mama J. P. sieja glaudus ryšys, mama labai išgyvena sužinojusi, jog ji vairavo išgėrusi. J. P. yra kaltinamosios mama, dirba su dukra toje pačioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. P. nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, psichiškai sveika. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja J. P. paaiškinimus nustatyta, kad ji su savo dukra L. P. sutaria gerai, po skyrybų dukra su vaikais 8 metus gyveno pas ją, kol įsigijo kitą būstą. Nors dabar gyvena atskirai, tačiau nuolat susitinka. Dukra niekada nėra vairavusi neblaivi. Visi labai išgyvena dėl to, kas nutiko, mano, kad gali prižiūrėti ir įtakoti, kad daugiau tai nepasikartotų. Turi nekilnojamojo turto, tačiau santaupų neturi, gauna apie 800 Eur darbo užmokestį, padeda sūnaus šeimai, prisideda prie anūkų išlaikymo, todėl prašo laidavimo be užstato. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad J. P. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai L. P.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K-435/2011).

Kaltinamoji L. P. neteista (b. l. 32-33), jos padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ,3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamoji L. P. neteista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbanti. Duomenų apie kaltinamosios anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu, esant neblaiviai, byloje nėra. L. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 34-39), administraciniai nusižengimai buvo padaryti jai esant neblaiviai. Teisiamojo posėdžio metu L. P. paaiškino, kad šie administraciniai nusižengimai padaryti įtakojant sugyventiniui, tačiau ji padarė išvadas, susitvarkė gyvenimą, susitaupiusi pinigų nusipirko automobilį, stengiasi dėl vaikų ir daugiau tokie atvejai nepasikartos. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima spręsti, kad kaltinamoji yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajai sugebės daryti už ją laiduojanti jos mama J. P. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė, kuri betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nurodė teismui, kad L. P. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad J. P. yra tinkama būti laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, L. P. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios L. P. asmenybę, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamoji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. P. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajai, stengsis daryti jai teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoja, teigiamai vertina jo asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamoji daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamąją bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji L. P. vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas mažiausiai 1,98 prom. neblaivumas. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes: šviesiu paros metu buvo vairuojamas automobilis gyvenvietėje, eismo įvykis nebuvo sukeltas, žala nepadaryta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai L. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 18 d., kuomet L. P. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 54-57).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. P. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kai jai nustatytas mažiausiai 1,98 prom. neblaivumas. Taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Byloje nustatyta, kad automobilis realiai priklauso kaltinamajai, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti, kadangi tai yra šeimos automobilis, reikalingas L. P. ir jos vaikų poreikiams. Visgi, darydama nusikalstamą veiką, kaltinamoji turėjo suprasti, kokias pasekmes jos šeimos gyvenimui, nepilnamečių vaikų poreikiams, darbinei veiklai gali sukelti jos nusikalstami veiksmai, transporto priemonės konfiskavimas yra kaltinamosios atliktų veiksmų rezultatas. Vien teiginiai, jog automobilis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, t. y. jį pardavus, turėtų galimybę nupirkti vaikams reikalingų daiktų, nepagrindžia to, jog automobilis negali būti konfiskuotas. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita L. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas. Neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, L. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 18 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, skirti L. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kol nuosprendis įsiteisės, L. P. paliktini tas pačias kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos raktelius, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitrai.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

L. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė