Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-1529-196/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
e2-1529-196/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00386-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
M. A.
Civilinė byla Nr. e2-1529-196/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00386-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-483-440/2015).

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė Šiaulių miesto automobilių sporto klubui ,,Slikas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras”.

Šalies argumentai

Bankrutuojančio Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ bankroto administratorius UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti bankrutuojančios įmonės vadovui prezidentui M. A. 2 896 Eur baudą bei apriboti įmonės vadovui teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodė, kad nors M. A. yra tinkamai informuotas apie bankroto bylos iškėlimą jo vadovaujamai įmonei, tačiau tyčia trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, bankroto administratoriui neperdavė nei dokumentų, nei turto patikėjimo teise valdomų nekilnojamojo turto objektų, nei keturių transporto priemonių. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, skyrė buvusiam įmonės vadovui M. A. 600 EUR baudą, 50 procentų iš šios baudos – 300 Eur skiriant bankrutuojančiam Šiaulių miesto automobilių sporto klubui ,,Slikas“.

2015 m. birželio 16 d. prašymu pareiškėjas M. A. prašė panaikinti paskirtą baudą, kadangi jo finansinė padėtis sunki, dokumentų bankroto administratoriui laiku neperdavė, kadangi jie buvo pas jo advokatą. Dėl techninių galimybių nebuvimo jų negalėjo laiku perduoti. 2015 m. birželio 29 d. pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus – 2015 m. birželio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, bei nurodė, jog reikalaujamus dokumentus perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui, todėl laiku nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas.

Bankroto administratorius ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ su prašymu dėl paskirtos baudos panaikinimo nesutiko, nurodė, kad buvęs įmonės vadovas nė karto nesikreipė į bankroto administratorių, nėra perdavęs jokių įmonės dokumentų ar turto. Neaišku, kodėl dokumentai buvo perduoti advokatui, o ne bankroto administratoriui. Nepateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo sunkią finansinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo M. A. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi paskirtos baudos sumažinimo netenkintas.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl techninės galimybės perduoti dokumentus administratoriui nebuvimo, kadangi jie perduoti advokatui, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, bankroto procedūrai keliamiems tikslams bei suteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais kliudo vykdyti bankroto procedūras, tyčia be jokių pateisinamų priežasčių vilkina dokumentų ir turto perdavimą teisėtam įmonės bankroto administratoriui.

Pareiškėjo 2015 m. birželio 29 d. pateikti duomenys apie tai, kad dokumentai jo iniciatyva buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui nepatvirtina, jog egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas iki šiol neturėjo galimybės perduoti dokumentus bankroto administratoriui, bet priešingai – paneigia jo anksčiau išsakytus argumentus, kad dokumentai buvo advokato dispozicijoje.

Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam dokumentus perduoti bankroto administratoriui, teismui nėra pagrindo spręsti, kad dokumentai nebuvo perduoti dėl techninių kliūčių. Todėl nėra pagrindo sumažinti ar panaikinti teismo paskirtą baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas M. A. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi paskirtą baudą. Skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog

pareiškėjas neturėjo galimybės įvykdyti teismo įpareigojimą perduoti įmonės dokumentus įmonės bankroto administratoriui. Kadangi laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl galimai įvykdytos nuskalstamos veikos bei pareikalauti bankrutuojančio Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ dokumentai, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės reikalaujamus dokumentus perdavė ikiteisminį tyrimą vykdantiems pareigūnams. Dėl nurodytų objektyvių priežasčių negalėjo vykdyti teismo įpareigojimų.

Šiaulių apygardos teismo nustatyta pareiga yra neįmanoma įvykdyti, tokios pareigos

nustatymas prieštarauja tiek teismų praktikai, tiek teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.

Atsiliepimas

Bankrutuojančio Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ bankroto administratorius UAB ,,Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui skirta bauda yra minimali, jis iki šiol nėra įvykdęs nė vieno teismo įpareigojimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų įrodančių jo pareigą dokumentus ir turtą perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, bet ne bankroto administratoriui. Apeliantas buvo įpareigotas ne tik perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus, bet ir turtą, balansą, duomenis apie kreditorius ir debitorius. Tačiau įpareigojimų nevykdo, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja. Teikiami atskirieji skundai yra nepagrįsti, tokiu būdu siekiama vilkinti bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam baudą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-691/2009). Atkreiptinas dėmesys, jog ĮBĮ nereglamentuoja baudos už minėtos pareigos nevykdymą skyrimo procedūros, dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju turi būti taikomos bendrosios CPK įtvirtintos proceso teisės normos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1655/2013; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1784/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė Šiaulių miesto automobilių sporto klubui ,,Slikas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, įpareigojo Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ vadovą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (I t., el. b. l. 41-45). Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ vadovui M. A. neįvykdžius minėta nutartimi nustatytų įpareigojimų bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos vadovui skyrimo (I t., el. b. l. 110-111). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymas patenkintas iš dalies, buvusiam Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ vadovui M. A. skirta 202 Eur bauda, pusę sumos skiriant bankrutuojančiai įmonei (I t., el. b. l. 147-150). 2015 m. vasario 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl paskirtos baudos sumažinimo (II t., el. b. l. 14-16). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis palikta nepakeista (II t., el. b. l. 99-102). Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi išnagrinėjo pakartotinį bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui M. A. ir prašymą patenkino iš dalies, skyrė buvusiam vadovui 600 Eur baudą, pusę sumos skiriant bankrutuojančiai įmonei (II t., el. b. l. 113-116).

2015 m. birželio 16 d. apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti jam paskirtą 600 Eur baudą, prašymo pagrindą nurodė 2015 m. birželio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Bei nurodė, jog iš minėto dokumento turinio matyti, kad 2015 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikti bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (II t., el. b. l. 123-124, 131-133). Pirmosios instancijos prašymo netenkino ir nurodė, kad faktas, jog dokumentus pareiškėjas perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams tik įrodo aplinkybę, jog dokumentus jis turėjo, tačiau jų neperdavė bankroto administratoriui.

Pareiga perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus pareiškėjui atsirado 2014 m. lapkričio 18 d., t. y. praėjus 15 dienų nuo nutarties iškleti bankroto bylą įsiteisėjimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų pareiškėjas nustatytu terminu neįvykdė, nors jam kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti įpareigojimai privalomi ir turi būti įvykdyti (CPK 18 str.). Pabrėžtina, kad pats apeliantas tiek 2015 m. birželio 16 d. prašyme panaikinti teismo paskirtą baudą (II t., el. b. l. 123-124), tiek atskirajame skunde dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties (II t., el. b. l. 138-139) pripažįsta, jog Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdė, tačiau laikosi pozicijos, kad bauda jam paskirta nepagrįstai, kadangi pirmiausia reikalaujami dokumentai buvo perduoti jo advokatui, vėliau – ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pareiškėjas beveik metus nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus, turto balansą, pirmos instancijos teismas jau kartą skyrė pareiškėjui baudą už minėtų įsipareigojimų nevykdymą. M. A. turėjo būti žinoma ir suprantama, jog nevykdant įpareigojimų teismas gali taikyti nuobaudą. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų matyti, jog jis negalėjo laiku įvykdyti teismo įpareigojimo. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2015 m. birželio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (II t., el. b. l. 132-133) tik patvirtina pirmos instancijos teismo konstatuotą faktą, jog reikalaujamus dokumentus pareiškėjas turėjo, tačiau juos nusprendė perduoti ne įmonės bankroto administratoriui, o ikiteisminį tyrimą vykdantiems pareigūnams. Minėti dokumentai buvo pas pareiškėją ir tik po 2015 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo, kuria pareiškėjui paskirta bauda, perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog neįmanoma įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą. Pareiškėjas, pateikdamas 2015 m. birželio 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, patvirtino aplinkybė, jog jis turėjo bankrutuojančio Šiaulių miesto automobilių sporto klubo ,,Slikas“ dokumentus. Tai reiškia, jog turėjo realią galimybę juos perduoti įmonės bankroto administratoriui. Pareiškėjas buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti ne tik įmonės dokumentaciją, bet ir įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams perduota tik dalis dokumentacijos, tačiau ne įmonės turtas. Pareiškėjas nenurodo, kodėl bankroto administratoriui nėra perduota nei likusi įmonės dokumentacija, nei turtas. Apeliantas nepateikei teismui įrodymų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus bandant įvykdyti teismo įpareigojimą. CPK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Taip pat pažymėtina, jog ĮBĮ aiškiai nustatyta, kas atsitinka su įmone, kokius veiksmus įmonės vadovas privalo atlikti įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, jame nėra nustatyta jokių sąlygų ir pagrindų, kuriems esant vadovo neveikimas pripažįstamas pateisinamu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog buvęs įmonės vadovas neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku pateikti teismo reikalaujamus dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino paskirtos 600 Eur baudos.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokių faktinių bei teisinių prielaidų, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasKonstantinas Gurinas