- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- 1-167-834/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16705-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- A. V., mažamečio N
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Elena Žilėnienė, Antonas Kviatkovskis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
nukentėjusiojo mažamečio N. V. atstovei pagal įstatymą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agneškai Kovalevskai,
viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo ir perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. R. 2022-05-07 apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. V., o būtent, būnant virtuvėje tyčia sudavė 2 kartus į veido sritį, šiais savo veiksmais padarė dvi poodinės kraujosruvas veide, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. R. 2022-05-07 apie 14.30 val. būnant daugiabučio namo laiptinėje prie buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. V. – o būtent, pastūmė A. V. į krūtinės sritį, dėl ko pastaroji pargriuvo ant žemės, po ko jai atsistojus jis smilkstančią cigaretę užgesino į A. V. krūtines sritį, šiais savo veiksmais padarė odos nudegimą krūtinėje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, A. R. 2022-05-07 apie 17.00 val., būnant daugiabučio namo laiptinėje prie buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš A. V. mažametį sūnų N. V., gim (duomenys neskelbtini), o būtent tebesitęsiant šeimyniniam konfliktui, jis pastūmė A. V. su laikančiu ant rankų mažamečiu sūnumi N. V., dėl ko jie pargriuvo ant grindų, šiais savo veiksmais padarydamas mažamečiui N. V. odos nubrozdinimus veide, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jam fizinį skausmą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo išgėręs. A. grįžo iš darbo, prasidėjo skandalas, jam papriekaištavo, nes buvo išgėręs. Jis (kaltinamasis) A. sudavė į veido sritį du antausius. Pripažįsta, kad sudavė į veido sritį du antausius. Nepripažįsta, kad cigarete nudegino, tai buvo ne nudeginimas, o musės įkandimas, taip pat nepripažįsta, kad mušė vaiką. A. nebuvo pargriuvusi, tik pastūmė ją į šoną, nes jis norėjo išeiti. Kai sudavė antausius, jis (kaltinamasis) apsirengė ir išėjo. Grįžo apie 14 val. atsiimti daiktų, tada vėl susipyko ir jis sudavė dar kartą antausį. Tai nebuvo pastūmimas, kai grįžo antrą kartą, ji nenorėjo jo įleisti. Jis bandė atsidaryti duris ir patraukė stipriai, dėl to taip gavosi, kad pastūmė A. su durimis. A. pritraukė prie savęs su durimis, ir taip gavosi, kad A. pastūmė su durimis. Vaikas tuo metu buvo lauke, ant sūpynių. Nebuvo taip, kad konflikto metu A. laikytų vaiką. Vaikas buvo lauke su A.. Daiktų pasiimti grįžo už valandos po suduoto antausio. Ji buvo lauke ir pamatė, kad jis grįžo, todėl bandė neįleisti. Vaikas užmigo ant sūpynių ten ir buvo. Kai atsitraukė nuo durų vaikas buvo ant sūpynių. Dėl vaiko viską pripasakojo kaimynė, jis neklausė, kodėl ji taip pasakė. A. stovėjo lauke su N., N. pamatė, kad grįžo ir pasakė A.. Su A. gyveno nepilnus metus, anksčiau konfliktų nebuvo. A. nenorėjo jo įsileisti, nes bijojo, kad vėl pradės mušti. Ji užtvėrė kelią ir neįleido. A. pastūmus, ji nepargriuvo. Su vaiku jo paties santykiai normalūs, nemušdavo jo, eidavo į lauką pasivaikščioti. Tuo metu A. dirbo pas ūkininką, pagal tai sprendžia, kad jai įkando musė ir žaizda buvo išdraskyta rankomis.
Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise neduoti parodymų, tačiau sutiko atsakyti į klausimus. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad tik pusę parodymų tvirtina. Nori pasakyti, kad vaikas pats nukrito, o tik ją pastūmė. Vieną kartą sudavė. Ją pastūmė, kai buvo be vaiko. Vaikas pats nukrito nuo laiptų. Pergalvojo parodymus. Šiuo metu kartu gyvena su A. R.. Birželio mėn. galvojo, kad gyvens su kitu žmogumi ir dėl to taip pasakė. Dalinai apšmeižė kaltinamąjį. Kaltinamojo nebijo ir nenori švelninti jo padėties, pretenzijų kaltinamajam neturi. Įvykio dieną buvo blaivi, vaiko laiptinėje nebuvo, kai grįžo A.. Vaikas buvo lauke. Vaikui buvo sunku eiti laiptais ir galimai jis nukrito. Nebuvo jokio nudeginimo, buvo išdraskyta žaizda. Vaiko kaltinamasis nemuša.
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai matyti, kad 2022-05-12 apklausta kaip liudytoja ir nutarimu pripažinta nukentėjusiąja A. V. parodė, kad 2022-05-07 apie 13:00 val. ji su maisto produktais, kurie buvo skirti vaikui, grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo jos sugyventinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų ir maisto. Sugyventinis su dešinės rankos kumščiu sudavė jai du kartus į veido sritį. Tuo metu pribėgo jos mažametis vaikas, t. y. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam jos sugyventinis sudavė vieną smūgį, dėl to vaikas nugriuvo. Tuo metu pasiėmė vaiką ir išbėgo į laiptinę. Tuo metu policija kviesta nebuvo. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu yra išgėrusi, tikslesnę informaciją pateiks, kai išsiblaivys. (1 t., b. l. 7)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-06-23 papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji A. V. parodė, kad lietuvių kalbą moka, supranta, bet parodymus jai geriau duoti rusų kalba. Prieš apklausą jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, išverstos, viską suprato. Pasistengs papasakoti viską, ką prisimina apie įvykusį įvykį. A. R. (toliau – A.) yra jos buvęs sugyventinis, prieš keletą metu buvo sugyventiniais, vedė bendrą ūkį, bet vėliau išsiskyrė. 2021 m. pabaigoje, kažkur tai lapkričio pabaigoje, gruodžio mėnesio pradžioje, kai grįžo iš reabilitacijos, kur gydėsi nuo alkoholio priklausomybės, vėl pradėjo bendrauti su A.. Kadangi jai buvo reikalinga pagalba tiek su mažu sūnumi N. V. (toliau – N.), tiek ūkiniuose darbuose, pasiūlė A. gyventi pas ją. Nuo to laiko A. gyveno pas ją. A. duodavo pinigų maistui, padėdavo ūkiniuose darbuose bei prižiūrėjo mažą sūnų N., kai jai reikėjo kažkur išeiti. Kadangi turi problemų dėl alkoholio ir buvo gydyta, tai ją nuolat tikrina specialistai iš vaikų teisių apsaugos skyriaus. Taip pat V. P. buvo paskirta N. globėja, ji irgi prižiūrėdavo jos mažą sūnų N.. 2022-05-07 ryte ji išvažiavo papildomai uždirbti, nes pinigai visą laiką reikalingi. Sūnus N. pasiliko būti su A.. Iš darbo grįžo kažkur apie 13.00 val., buvo nusipirkusi maisto produktų. Grįžus namo A. su mažu sūnumi N. buvo namuose. Grįžusi pastebėjo, kad A. yra išgėręs. Ji buvo blaivi. Nežino, kas A. užėjo, bet jis pradėjo su ja konfliktuoti. Mano, kad pradėjo konfliktuoti, kadangi buvo išgėręs. Būnant virtuvėje tarp jos ir A. įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu sūnus N. buvo savo kambaryje, žaidė. Žodinio konflikto metu A. priėjo prie jos, tuo metu stovėjo, ir sudavė jai du kartus į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo. Po suduotų smūgių A. išėjo iš jos buto. Po to kartu su sūnumi N. išėjo į lauką žaisti, nes buvo geras oras. Būnant lauke pamatė kaip A. sugrįžo ir nuėjo į jos butą. Tada paprašė savo kaimynės J., pavardės nežino, kad ji pabūtų su jos sūnumi, nes norėjo nueiti pasižiūrėti, kodėl A. sugrįžo. Kai atėjo prie buto, pamatė, kad A. ardo spyną. Tai pamačiusi paklausė A., kam jis taip daro, ir tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Šis konfliktas jau buvo daugiabučio namo laiptinėje prie jos buto. Pradėjo A. stumti nuo durų, kad jis neardytų spynos ir tada A. ją pastūmė į krūtinę, ir ji pargriuvo ant žemes. Jai irgi skaudėjo. Tada atsikėlus vėlgi priėjusi prie A. toliau stūmė nuo savo durų. Tuo metu A. rūkė cigaretę. Po ko A. jai smilkstančią cigaretę užgesino į krūtines sritį, kur buvo nudegimas. A. vis dėlto išėmė spyną ir išėjo. Paskui vaiką paėmė iš lauko ir nuėjo namo. Sutvarkė spyną. Tiksliai valandos pasakyti negali, nes nepamena, jai su sūnumi N. būnant namuose vėl atėjo A.. Tuo metu su N. vėl ruošėsi eiti į lauką. Atidariusi buto duris, laikė N. ant rankų. Iš pradžių A. pradėjo atsiprašinėti, kad ją sumušė. O paskui vėl norėjo išardyti naują spyną, bet ji jam to neleido daryti. Tuo metu buvo išėjusi į laiptinę ir tada laikant mažą sūnų N. ant rankų, A. ją pastūmė ir ji kartu su N. pargriuvo ant žemės. Kai jie pargriuvo ant žemės, N. susimušė kaktą ir pas jį ant kaktos matėsi sumušimas. Kai A. ją pastūmė, kai laikė N. ant rankų, matė senyvo amžiaus kaimynė J., kurį gyvena priešais jos butą. Daugiau A. nebuvo atėjęs pas ją į butą. Savo daiktus A. dar prieš tai buvo pasiėmęs. Nori patikslinti, kad A. nėra jo sūnaus N. tėvas. Galimai todėl, kad N. nėra A. sūnus, jis jo nemylėjo ir negražiai elgėsi. Iš pradžių lygtais A. gražiai elgėsi su N., bet paskui matė, kad elgesys pasikeitė ir net ne kartą buvo davusi jam pastabą. Nori dar pasakyti, kad N. yra aktyvus vaikas, greitas, būna, kad ir pats griūna ir susižaloja. Iki šio įvykio nebuvo pastebėjusi, kad A. muštų N.. Jos akivaizdoje to nebuvo. Šiuo metu Vaikų teisės apsaugos specialistai iš jos atėmė sūnų N. ir jis yra vaikų namuose. Daugiau nieko paaiškinti neturi, ką prisiminė tą ir papasakojo. (1 t., b. l. 56–59)
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022-09-08 papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji A. V. parodė, kad į tyrėjos užduotus klausimus nori pasakyti, kad kaip minėjo pirmuose apklausose 2022-05-07 d. konfliktas tarp jos ir A. R. (toliau – A.) prasidėjo apie 13.00 val., kuriuo metu jis jai du kartus sudavė į veido sritį bei išėjo iš buto. Paskui, kaip minėjo, su vaiku išėjo į kiemą, o pamačius, kad A. sugrįžo ir nuėjo į jos butą, palikusi vaiką su kaimynę nuėjo pasižiūrėti. Tiksliai nurodyti kokia tada buvo valanda negali, nes nežiūrėjo į laikrodį, bet apytiksliai buvo apie 14.30 val. Po to kaip minėjo A. vėl atėjo prie buto, kai ji ruošėsi vėl eiti su vaiku į kiemą, kai konfliktas įvyko laiptinėje, tai buvo link vakaro. Vėlgi nelabai gali nurodyti valandos, bet maždaug galėjo būti apie 17.00 val. Nori pasakyti, kad civilinio ieškinio neteiks. (1 t., b. l. 62–64)
Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jai būnant darbe, paskambino iš vaikų teisų ir paprašė atvykti, nes buvo kažkokia situacija. Pasiėmė mažametį N. pas save namo. A. pasakė, kad A. pastūmė vaiką, o kaimynė sakė, kad vaikas nukrito pats. A. sakė tą pačią ar kitą dieną. Kai ji pati atvažiavo, jau buvo atvykusios vaikų teisės, policija ir greitoji. Ji paėmė vaiko drabužius ir išvažiavo į ligoninę, nes A. buvo girta. Gegužės 7 d. nematė A. su vaiku. Iki įvykio kelias dienas jų nematė, nes su jais nebendrauja. Paskutinį kartą vaiką matė iki įvykio pro langą. Jei išeidavo į lauką pasivaikščioti matydavo. Vaiko sužalojimo nematė. Jai sakė, kad A. pastūmė vaiką. A. turėjo mėlynę prie akies. Tai ne pirmas kartas, kai jie kartu geria. Kai nebeturi pinigų alkoholiui jų keliai išsiskiria. Apie A. nudeginimą nieko nežino. Ne pirmą kartą vaikas su mėlynėmis, nes jis labai aktyvus. Kai A. susiėjo su A. jos pačios bendravimas su A. tapo minimalus. Po grįžimo iš reabilitacijos A. kurį laiką nebendravo su A., paskui jis vėl ateidavo ir pradėjo kartu gyventi. Po įvykio kurį laiką A. negyveno su A.. Po dviejų – trijų savaičių vėl pradėjo gyventi. Kai negeria taikiai gyvena, kai išgeria, girdisi riksmai ir garsi muzika. Nežino, ar A. bijo A., žmonės sakė, kad jeigu A. pasodins, ji negalės ramiai gyventi.
Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusiajai prieš išaiškinant jos teises ir pareigas, buvo paklausta ar ji moka lietuvių kalbą. Ji pasakė, kad moka, bet geriau kalbėti rusiškai, todėl dalyvavo vertėja. Parodymus davė rusų kalba, vertėja pastoviai dalyvavo, klausė ar viską suprato. Parodymus davė savanoriškai, buvo paklausta 3 kartus dėl vaiko, ar buvo smurtas prieš vaiką. A. pasakė, kad taip. Ji minėjo, kad tarp jos ir A. R. įvyko konfliktas ir jis išėjo iš namų. Pirmoje apklausoje ji neminėjo apie cigaretę, o kai buvo specialisto išvada, ji viską papasakojo apie nudeginimą cigarete. Kad būtų neblaivi, tokių įtarimų nebuvo, nes nesijautė kvapo. Ji ( liudytoja) klausė ar buvo smurtas prieš vaiką, ji tvirtai teigė, kad A. R. smurtavo.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1517/2022 (01) matyti, kad N. V. padaryti odos nubrozdinimai veide, dviem trauminiais poveikiais, galimai vieno griuvimo metu, kietu buku neribotu paviršiumi, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo mamos patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2022-05-07). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. N. V. padaryti odos nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti tiek užduotyje nurodytomis ir jo mamos patikslintomis aplinkybėmis, tiek jam pačiam nugriuvus. N. V. sužalojimus padariusi objektą nėra galimybės. (1 t., b. l. 90–91)
Iš byloje esančio specialisto išvados Nr. G 1518/2022 (01) matyti, kad A. V. nustatyti sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos veide padarytos dviem trauminiais poveikiais kietu buku daiktu (kietais bukais daiktais), kurie galėjo būti smūgių sudavimai kumščiu (kumščiais), odos nudegimas krūtinėje padarytas aukštos temperatūros poveikyje vienu trauminiu poveikiu, galimai smilkstančia cigarete. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2022-05-07). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Mažai tikėtina, bet neatmetama galimybė, kad tokius sužalojimus asmuo gali pasidaryti ir pats sau. Identifikuoti daiktą, kuriuo buvo padaryti A. V. nustatyti sužalojimai negalima (1 t., b. l. 50–51).
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti , kad ikiteisminio tyrimo metu 2022-10-19 apklausta kaip liudytoja J. P. parodė, kad žino dėl ko bus apklausta. A. V. pažįsta, ji yra jos kaimynė. Dėl 2022-05-07 įvykusio įvykio nieko pasakyti negali, nieko tikrai nematė ir nežino. Kodėl kaimynė A. nurodė, kad ji kažką matė, negali pasakyti. Su kaimyne A. ir A. R. jokių reikalų neturi. Yra sergantis žmogus, todėl prašo jos daugiau netrukdyti, kadangi tikrai nieko nematė ir nežino. (1 t., b. l. 133)
Iš byloje esančio 2022-05-18 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos apie A. V. šeimą, matyti, kad 2022-05-12 Skyrius gavo pranešimą apie galimą N. V., gimusio (duomenys neskelbtini), teisių ir geriausių interesų pažeidimą. Nustatyta, jog mažamečio vaiko motina A. V. yra neblaivi ir negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, todėl priimtas sprendimas jį laikinai apgyvendinti pas giminaitę. Skyrius, pagal savo kompetenciją, toliau nagrinėjo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei ėmėsi veiksmų, užtikrinančių vaiko teisės ir geriausius interesus. Pažymi, jog minėta šeima skyriui yra žinoma, jai taikomas atvejo vadybos procesas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre. Siunčia pranešimo nagrinėjimo metu surinkta informacija ir užpildytus dokumentus. 2022-05-15 A. B. elektroniniame laiške išsiųstame Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad ji informuoja, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sūnui N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), taikoma atvejo vadyba Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre nuo 2020-05-12. 2022-05-12 atvykus socialinei darbuotojai su vizitu pas šeimą, ji iškart pastebėjo mėlynes ant A. veido, užėjusi į namus pamatė, kad A. yra neblaivi, vaikas taip pat turi sužalojimus. A. kalbėjo nerišliai, padrikai, painiojosi pasakodama apie įvykių seką, pasakė, kad ja sumušė A., tačiau neigė, kad vaikas nukentėjo nuo jo, taip pat negebėjo įvardinti kada įvyko smurtas ir kiek laiko ji vartoja alkoholį. Iš A. pasakojimo socialinė darbuotoja suprato, kad A. nesikreipė į policiją. A. kalbėjo labai nerišliai, svyravo, keletą kartų N. vos neiškrito iš A. rankų, ji pradėjo verkti ir prašyti neatimti iš jos vaiko. Socialinė darbuotoja paklausė ar A. giminaičiai galėtų prižiūrėti N., nes su ja tokios būsenos vaikas negali likti. Paprašyta socialinės darbuotojos, A. dėl neblaivumo nesugebėjo net paskambinti pusseserei. Socialinė darbuotoja nuėjo pas A. giminaičius, blaivi teta atėjo pas A., paėmė jos sūnų priežiūrai. Socialinė darbuotoja iškvietė policiją ir informavo VTAS apie įvykį. Atvykus policijai, A. nustatytas sunkus girtumas 2,74. Socialinė darbuotoja informavo pareigūnus, kad A. ir jos sūnus N. turi smurto žymių ant kūno. Policininkai apklausė A. ir apžiūrėjo vaiką, paėmė iš jos parodymus. Atvykus VTAS specialistėms vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas giminaičius. Socialinės darbuotojos žiniomis 2022-05-13 A. ir N. policijos buvo nuvežti abdukcijai atlikti. A. informuota, kad vaikas laikinai yra prižiūrimas giminaičių, būdama blaivi ji gali nueiti pas vaiką, tačiau negali jo pasiimti su savimi. A. rekomenduota susisiekti su priklausomybės konsultantu, suteikti specializuotos pagalbos centro kontaktai gauti pagalbai nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje, moteris motyvuota nebevartoti alkoholio, pasiruošti bendradarbiavimui su specialistais ir vykdyti rekomendacijas (1 t., b. l. 94–109).
Iš byloje esančio 2022-05-15 kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Apžiūros protokole užfiksuota, garso įraše girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris prisistačiusi A. B., kuri praneša, kad ji yra socialinė darbuotoja ir atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), aplankymo metu rado motiną A. V. neblaivią su mažamečiu sūnumi N. V., kuriam dar nėra dviejų metukų, todėl nori, kad pareigūnai atvyktų užfiksuoti A. V. girtumą (1 t., b.l.136 –138).
Iš byloje esančio 2022-06-06/2022-06-07 kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros protokole nustatyta:
1. Vaizdo įraše ,,2022_0512_164638_008'', kurio data 2022-05-12, trukmė 5 min. pavadinimas, data ir laikas „VLN_PR_619800 2022/05/12 16:46:38“ užfiksuota, atvykusius pareigūnus į įvykio vietą, juos pasitinka jauna moteris ir kartu įeina į daugiabutį gyvenamąjį namą. Užeina į butą, kur juos pasitinka moteris, kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tai A. V. (toliau visur bus rašoma A. V.). A. V. kartu su pareigūnais eina į virtuvę, kur pareigūnai tikrina jos blaivumą ir A. V. nustatytas 2.74 promilių girtumas. Vaizdo įraše užfiksuota kaip jauna moteris sako pareigūnams, kad ji (A. V.) sumušta dar, sugyventinis pasistengė ir vaikas gavo. Pareigūnai klausia jaunos moters kada tai buvo. Jauna moteris atsako, kad nežino, bet pasako, kad ne šiandien. Girdime kaip pareigūnas klausia A. V. kas pas ją su akimi, bet A. V. nieko neatsako.
2. Vaizdo įraše ,,2022_0512_165139_009'', kurio data 2022-05-12, trukmė 4 min. 59 sek., pavadinimas, data ir laikas „VLN_PR_619800 2022/05/12 16:51:38“ užfiksuota, kad pareigūnas užduodamas klausimus A. V. nustatinėja kada ir kas prieš ją smurtavo. A. V. į pareigūno užduotus klausimus atsakė, kad ji ir jos sūnus nukentėjo. Pareigūnas klausia, kas Jus muša. Į tai A. V. atsako, kad sugyventinis A. R.. Pareigūnas klausia, ar jie gyvena kartu. Į tai A. V. atsako, kad jau negyvena, išvarė jį šeštadienį. Pareigūnas klausia, kada jis paskutinį kartą ją mušė. Į tai A. V. atsako, kad ji šeštadienį grįžo iš darbo 13.15 val., buvo blaivi. Jis girtas buvo. Pradėjo muštis. Pareigūnas prašo A. V. sakyti kaip yra. Į tai A. V. atsako, kad „bijau jo, suprantate ar ne“. Pareigūnas klausia, kaip ir kuo mušė. Į tai A. V. atsako, kad rankomis. Pareigūnas tikslina kokia ranka sudavė. Į tai A. V. atsako, kad iš dešinės rankos, sudavė ne iš karto. A. V. pasakoja: Jie užėjo į virtuvę kartu. Vaikas atėjo ir jis pradėjo vaiką mušti. Pareigūnas klausia už ką. A. V. atsako, kad kadangi vaikas užverkė. Pareigūnas tikslina kas per mažas. Girdime moteriškas balsas atsako, kad sūnus (duomenys neskelbtini) metukų, N.. Pareigūnas tikslina, ar čia ne jo vaikas. Į tai A. V. atsako, kad čia ne jo sūnus. Pareigūnas klausia kaip jis jį (vaiką) mušė. Į tai A. V. atsako: jis ją mušė tenai ir nori išeiti. Pareigūnas tikslina kaip ir kuo sudavė vaikui. A. V. atsako, kad vaikui sudavė delnu du kartus per veidą. Pareigūnas klausia, ką ji toliau darė. A. V. atsako, kad pradėjo ginti vaiką, paėmė ant rankų ir nubėgau iki laiptinės kartu su vaiku. O mano kaimynė teta J. matė ir rėkė, kad iškvies policiją, bet ji neiškvietė. Pareigūnas tikslina kada ją mušė. A. V. atsako, kad jis mušė ją virtuvėje, vaiką paėmė nuo šitos kėdės ir nubėgo.
3. Vaizdo įraše ,,2022_0512_165638_010'', kurio data 2022-05-12, trukmė 3 min. 40 sek. , pavadinimas, data ir laikas "VLN_PR_619800 2022/05/12 16:56:39" užfiksuota, kad pareigūnas tikslina už ką sudavė. A. V. atsako, kad tiesiog sudavė, jis jai va čia sudavė (A. V. atsistojo ir nori išeiti iš virtuvės). A. V. eina į koridorių, kur parodo ir pasako, kad jis ją čia pastūmė ir ji ten atsitrenkė, ir pargriuvo. Pareigūnas patikslina, ar tai viskas įvyko iki tol, kai jis vaikui sudavė. Į tai A. V. atsako, kad vaikas čia buvo, kur žaislai, ir rodo ant vaiko kambario. Toliau pareigūnas tikslina, ar kai vaikas išbėgo jis tada jam sudavė. A. V. atsako, kad vaikas išbėgo ją gelbėti, ir vaikui sudavė. Pareigūnas tikslina kada jis vaikui virtuvėje sudavė. A. V. atsiprašo ir nurodo, kad virtuvėje ne, va čia. Pareigūnas klausia kur jis buvo, kai ji (A. V.) atėjo. A. V. parodo ir pasako, kad jis čia buvo (galima suprasti, kad priešais ją), priėjo ir jai sudavė ir ji staigiai pargriuvo. Pareigūnas klausia kur šiuo metu yra vaikas. Į tai A. V. atsako, kad pas kaimynę. Pareigūnas klausia ar pas vaiką yra kažkokios mėlynės. Į tai A. V. atsako, kad yra, ir yra nubrozdinimai. Paskui pareigūnas klausia kas čia pas ją (A. V.) ant krūtinės. Į tai A. V. atsako, kad tai nudegimas, bet negali nurodyti kuo tai padarė. Pareigūnas klausia ar pajuto fizinį skausmą, ar skaudėjo. Į tai A. V. atsako, kad taip.
4. Vaizdo įraše ,,2022_0512_171032_012'', kurio data 2022-05-12, trukmė 1 min. 29 sek., pavadinimas, data ir laikas "VLN_PR_619800 2022/05/12 17:10:32", užfiksuota, kad pareigūnas užėjo į butą ir informuoja, kad bus daromas vaizdo ir garso įrašas bei prašo parodyti vaiką. Jauna moteris apsirengusi chalatu paima vaiką ant rankų ir apsuka į pareigūną. Matosi, kad ant vaiko kaktos yra sumušimas. Girdisi kaip jauna moteris sako, kad jis mėgsta pabėgiot. Pareigūnas sako, kad A. V. nurodė, kad sugyventinis vaiką mušė. Jauna moteris kažką atsako, bet suprasti labai sunku ką ji pasakė. Girdisi dar kitos moters balsas, kuri klausia ar dar yra kažkokių tai mėlynių. Jauna moteris pradeda nurenginėti vaiką su tikslu pažiūrėti ar yra kažkokių dar sužalojimų. Pareigūnas klausia, kur tas sugyventinis gyvena. Tada jauna moteris kartu su pareigūnu eina į kitą kambarį ir pro langą rodo, kur jis gyvena.
5. Vaizdo įraše ,,2022_0512_172711_013'', kurio data 2022-05-12, trukmė 5 min. 01 sek. , pavadinimas, data ir laikas "VLN_PR_619800 2022/05/12 17:27:10", užfiksuota pareigūnas tikslina kada sugyventinis ją mušė. Į tai A. V. atsako, kad tai buvo šeštadienis. Pareigūnas tikslina, tai 27 dieną buvo. A. V. nurodo, kad taip. Pareigūnas klausia kelintą valandą buvo. Į tai A. V. atsako, kad tai buvo apie 13.00 val. Taip pat A. V. sako, kad 08.00 val. ji išvažiavo, o paskui grįžo, o vėliau jai kaimynai sakė, kad konfliktai buvo, kad girdėjo kaip ant vaiko rėkė. Kai grįžo matė, kad visur betvarkė, ankščiau tokio nebuvo. Kai ji grįžo jis (sugyventinis) į maišą pradėjo lįsti ir žiūrėti ką ji nupirko, o ji nupirko maisto. A. V. nurodo, kad jai iš karto sudavė jis ir parodo ant veido prie akies kur mėlynė (nurodo, kad jau mėlynė praeina). Pareigūnas tikslina kur sudavė. A. V. nurodo, kad koridoriuje. Pareigūnas klausia iš kur pas vaiką įvairus žaizdos ir iš kur jie. A. V. atsako, kad žaizdos tai jis susitrenkė laiptinėje, o čia va ir rodo ant veido apatinės dalies (skruostikaulio) žaizda ne nuo. Pareigūnas tikslina ar tai jis ten vaikui sudavė. Į tai A. V. nurodo, kad taip. Pareigūnas klausia kaip ji jai sudavė kumščiu ar delnu. A. V. atsako, kad kumščiu, du kartus sudavė.
6. Vaizdo įraše ,,2022_0512_173211_014'', kurio data 2022-05-12, trukmė 29 sek. , pavadinimas, data ir laikas "VLN_PR_619800 2022/05/12 17:32:11" užfikuota, jog A. V. pasakoja, jog šalia laiptinės stovėjo ir dar teta J. kaimynė stovėjo, kuri pasakė, jog policija iškvies, bet ji jai pasakė, kad nereikia policijos kviesti. Toliau nurodo, kad jis ja jau stūmė su vaiku ir ji pargriuvo su vaiku.
7. Vaizdo įraše ,,2022_0512_185244_016'', kurio data 2022-05-12, trukmė 5 min. , pavadinimas, data ir laikas "VLN_PR_619800 2022/05/12 18:52:44" užfiksuota, jog pareigūnai priėjo prie gyvenamojo namo, kur duryse stovi vyras, kai vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta A. R.. Pareigūnai įspėja, kad bus daromas garso ir vaizdo įrašas. Pareigūnai informuoja A. R., kad jis bus sulaikytas už smurtą artimoje aplinkoje, dėl to, kad sumušė A. savo sugyventinę. Pareigūnas klausia ar pripažįsta savo kaltę. Į tai A. R. atsako, kad taip. Pareigūnas A. R. prašo paimti dokumentą, apsirengti ir kad važiuos. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo ir garso įraše ikiteisminiam tyrimui nėra. (1 t., b. l. 141–146)
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. R. kaltė, jog jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. V. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. V. (du epizodai) bei nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. V., įrodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino iš dalies tik dėl to, kad 2022-05-07 sudavė 2 kartus į veido sritį. Tačiau kitų faktinių bylos aplinkybių jis nepripažino, paaiškindamas, kad cigarete nedegino, žymė yra nuo musės įkandimo ir vaiko nemušė. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo paaiškinimus, kadangi juos paneigia kita teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nors nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu pasinaudojo teise neduoti parodymų, tačiau sutiko atsakyti į klausimus, kur iš dalies paneigė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigdama, jog ikiteisminio tyrimo metu ne viską gerai suprato, ir kaltinamąjį apkalbėjo. Tačiau teismas kritiškai vertina tokius nukentėjusiosios paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kadangi byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog nukentėjusioji bijo kaltinamojo. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams nurodė, kad bijo (1 t. b. l. 141–146). Teisiamojo posėdžio metu nedrąsus nukentėjusiosios pasakymas, jog nebijo, teismui sudarė priešingą nuomonę, ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nukentėjusioji kaltinamojo bijo. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, jog žmonės sakė, kad jeigu A. pasodins, ji negalės ramiai gyventi. Todėl teismas tiki ir vadovaujasi nukentėjusios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl nukentėjusiosios nudeginimo krūtinėje cigarete, teismas sprendžia, jog kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta. Nors kaltinamasis teigia, jog žymė nukentėjusios krūtinėje atsirado nuo musės įkandimo. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu sutikdama atsakyti į klausimus nurodė ir pati nukentėjusioji, tačiau kaip minėta teismas tiki ir vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais 2022-06-23, kur nurodė, jog A. jai smilkstančią cigaretę užgesino į krūtinės sritį. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialistas išvadoje Nr. G1518/2022(01), jog odos nudegimas krūtinėje padarytas aukštos temperatūros poveikyje vienu trauminiu poveikiu, galimai smilkstančia cigarete (1t., b. l. 50–51). Taigi, nagrinėjamu atveju yra paneigiami kaltinamojo paaiškinimai, jog žymė nukentėjusios krūtinėje yra nuo musės įkandimo. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto, turinčio ekspertinio darbo stažą nuo 1998 metų pateikta išvada. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja, atlikusi nukentėjusios apklausą patvirtino, jog nukentėjusioji buvo apklausiama dalyvaujant vertėjai, vertėja paklausdavo, ar nukentėjusioji viską suprato. Todėl teismas daro išvadą, jog pilnai įrodyta, kad būtent kaltinamasis savo veiksmais padarė odos nudeginimą nukentėjusiajai krūtinės srityje.
Dėl mažamečio N. V. sužalojimo. Kaltinamasis A. R. kaltės, jog nežymiai surikdė ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. V. nepripažino, teigdamas, jog vaiko nelietė. Tačiau ištirtų įrodymų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajam mažamečiui N. V. nustatyti sužalojimai, pasireiškę odos nubrozdinimais veide, atsirado dėl kaltinamojo A. R. veiksmų, būtent, kai jis tęsiantis konfliktui pastūmė A. V. su laikančia ant rankų mažamečiu sūnumi, dėl ko abu pargriuvo. Nors kaltinamasis teigė, jog tuo metu, kai stūmė nukentėjusiąją, jo pateikta versija, traukė dūris ir taip pastūmė, N. V. buvo lauke. Šias aplinkybes sutikdama atsakyti į klausimus teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pati A. V.. Tačiau teismas tiki ir vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nors atvykusiai socialinei darbuotojai nurodė, jog vaikas nukentėjo ne nuo A. R. veiksmų. Tačiau atvykusiems pareigūnams nurodė, kad vaikas nukentėjo būtent nuo A. R. veiksmų, kas užfiksuota ir vaizdo įraše, jog nukentėjusioji pareigūnams nurodė, kad vaiko sužalojimai nuo A. R. veiksmų. Nors pareigūnams nurodė, jog A. R. sudavė vaikui, tuo metu nukentėjusioji nurodydama aplinkybes buvo neblaivi, tačiau apklausiama pas tyrėją parodymus davė būdama blaivi, dalyvaujant vertėjai ir nurodė visas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu 2022-06-23 apklausiama nukentėjusioji nurodė, jog A. R. ją stūmė ir ji būdama su vaiku ant rankų griuvo. Kai jie pargriuvo N. susimušė kaktą (1 t., b. l. 56–59). Specialistas savo išvadoje nurodė, jog mažamečiui N. V. užfiksuoti odos nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti ir mamos nurodytomis aplinkybėmis. Nors iš teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog mažametis yra judrus ir gali pargriūti pats, ką nurodė ir specialistas savo išvadoje, jog tokie sužalojimai gali atsirasti pačiam griūnant. Tačiau įrodymų visuma, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur sužalojimo mechanizmą patvirtino ir specialistas savo išvadoje, leidžia teismui daryti išvadą, jog N. V. nubrozdinimai veide padaryti kaltinamojo A. R. veiksmais, jam pastūmus A. V. su vaiku ant rankų. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai N. V. atžvilgiu pasireiškė netiesiogine tyčios forma, A. R. galėjo ir privalėjo suvokti, jog nukentėjusiajai nuo jo pastūmimo griūnat su vaiku ant rankų, mažametis gali būti sužalotas.
BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018). Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Byloje nekyla abejonių dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų ir kurių padarymas sukėlė fizinį skausmą. Jie užfiksuoti specialisto išvadose. Kaip minėta nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu sutikdama atsakyti į klausimus nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo kaltinamąjį, tačiau teismas tokius paaiškinimus vertina kritiškai. Iš paaiškinimų nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji vėl gyvena kartu, todėl teismui yra pakankamas pagrindas išvadai, jog šios aplinkybės sąlygojo, kad nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra visiškai teisingi. Be kita ko pastebėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji sutikdama atsakyti į klausimus, paaiškino būtent kaltinamojo nurodytą versiją. Todėl kritiškai vertintini nukentėjusios paaiškinimai, kad ikiteisminio tyrimo metu dalinai apkalbėjo kaltinamąjį. Nukentėjusios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu atitinka kitas objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, specialisto išvadose, apžiūros protokoluose užfiksuotos vaizdo įrašuose aplinkybes.
Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. R. kaltę dėl trijų nusikalstamos veikos epizodų patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. 2022 m. gegužės 7 d. 2 kartus nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai savo sugyventinei A. V., pasireiškusį 2 smūgių sudavimu į veidą bei cigaretės užgesinimu į V. krūtinės sritį, taip nudeginant krūtinės sritį. Bylos duomenys (nukentėjusios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo 2022-06-23metu ir liudytojos V. P. parodymai) leidžia daryti išvadą, jog tuo metu nukentėjusioji A. V. gyveno kartu su A. R., vedė bendrą ūkį. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, byloje nustatyta, jog A. R. savo veiksmais pasireiškusiais A. V. pastūmimu, kai ji rankose laikė mažametį N. V., dėl ko jie pargriuvo, nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. V. , pasireiškusį odos nubrozdinimais veide. A. R. veiksmai taip pat tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
A. R. padarė 3 (tris) nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). A. R. administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 8–15), tačiau pažymėtina, jog visi administraciniai nusižengimai susiję su Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių reikalavimo pažeidimais. Nors praeityje yra teistas (1 t., b. l. 16–17) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, tačiau 2018-12-27 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas yra išnykęs, todėl laikomas neteistu. Registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, daro išvadą, jog kaltinamajam A. R. skirtina arešto bausmė. Nors yra laikomas neteistu, tačiau visgi pažymėtina, jog praeityje yra buvęs teistas už analogišką nusikaltimą, jam skirta laisvės apribojimo bausmė bausmės tikslų nepasiekė, jis vėl padarė nusikalstamas veikas numatytas baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, kur saugomas gėris yra žmogaus sveikata. Todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus arešto bausmę.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Teismas spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo atsižvelgia į tai, jog A. R. teistumas yra išnykęs, todėl laikomas neteistu. Anksčiau jam nėra buvusi skirta arešto bausmė. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, jog A. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. R. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią trumpalaikę arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam skirtinos bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus įpareigojimus, kurie leistų kaltinamajam įrodyti, jog gali gyventi nenusikalstamai ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių bei parenkant ir paskiriant įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvą.
Pagal kasacinio teismo praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai ( LAT 2023-03-21 nutartis Nr.2K-97-697/2023). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis praeityje yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teistumas yra išnykęs, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant draudimus ir įpareigojimus be intensyvios priežiūros.
Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. R. buvo sulaikytas nuo 2022-05-12 19.00 val. iki 2022-05-13 12.18 val. (1 t., b. l.149 – 152, 171 – 173). LR BPK 140 str. tvarka.
V. Civilinis ieškinys
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 113–113), kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 92,50 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 116). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo A. R. veiksmų nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų 2022-05-12 buvo suteiktos medicininės paslaugos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Suteikta radiologo ir skubiosios medicinos gydytojo paslauga. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. R. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.
VI. Kiti klausimai
A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (1 t., b.l.167-170), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su BPC garso įrašu ir „Body“ kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo mažamečio N. V. LR BPK 55 str. pagrindu, įgaliotu atstovu buvo paskirtas advokatas Ramūnas Vanagas. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam mažamečiui paskirta advokatė Elena Žilėnienė. Byloje gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 550 Eur (2 t., b. l. 187–194). LR BPK 55 str. 4 d. nustato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Šiuo atveju nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam mažamečiui N. V., patyrė išlaidų, tačiau, įvertinus tai, kad įgalioti atstovai byloje dalyvavo siekiant, kad nukentėjusiojo mažamečio interesai būtų tinkamai ginami, taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad atstovo advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kaip matyti pačiam kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr.(8.1 Mr.) TP-23-T-04146, advokato orderis ( 2 t., b. l. 138, 159), taip pat į tai, jog iš kaltinamajam yra pareikštas civilinis ieškinys, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti:
- pagal BK 140 str. 2 d. (2022-05-07 13 val. epizodas) – 30 parų arešto bausme.
- pagal BK 140 str. 2 d. (2022-05-07 14 val. 30 min. epizodas) – 30 parų arešto bausme.
- pagal BK 140 str. 3 d. – ( 2022-05-07 17 val. epizodas) – 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. R. paskirti subendrintą – 70 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BPK 140 str. 13 d. į A. R. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. R. buvo sulaikytas nuo 2022-05-12 19.00 val. iki 2022-05-13 12.18 val.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1,4 dalimis 5 dalies 6, 8 punktais paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. R. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su BPC garso įrašu ir „Body“ kamerų įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. R. 92,50 EUR (devyniasdešimt du eurus 50 euro centus) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.