- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1-881-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52886-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- I. Ž.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamoji I. Ž. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
2016-11-10, apie 22 val., bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, sugriebė sutuoktiniui V. Ž. už lytinių organų, traukė už jų, laikė ir spaudė sėklides, tuo sukeldama nukentėjusiajam V. Ž. fizinį skausmą, paveikdama nagais trimis trauminiais poveikiais padarė nubrozdinimus dešiniajame kapšelyje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
I. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimus supranta, tačiau tyčios sužaloti vyrą ji neturėjo. Šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Nagrinėjamo įvykio metu, vakare, kartu su vyru gulėjo lovoje ir tikrai nesistengė trukdyti jam miegoti. Buvo užsiklojusi, rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Vyras nuplėšė nuo jos „kaldrą“ (antklodę) ir išnešė į kitą kambarį. Liko gulėti nuoga, todėl nuėjo į kambarį, paėmė patalynę ir sugrąžino atgal į lovą. Tuomet vyras griebė jos telefoną, bandė jį „atrakinti“ bei naršyti, tikrinti, ką ji ten veikia - siekė sužinoti telefono turinį. Norėjo atgauti tik savo telefoną, tyčios žaloti vyrą neturėjo. Kadangi nukentėjusysis stovėjo su telefonu rankoje, o ji gulėjo, kaire ranka sugriebė jam už kelnaičių, konkrečiau - suėmė, galimai daugiau negu už kelnaičių, t.y. palietė ir jo lytinius organus. Telefono vyro rankoje ji nebūtų pasiekusi, nors ir bandė. Buvo tamsu, tačiau telefonas matėsi. Jai sugriebus, vyras vis tiek neatidavė telefono. Nukentėjusysis savo ranka suspaudė jos ranką, traukė ir taip susižalojo. Tik tada ji suvokė, kad sugriebė jam už sėklidžių. Negali pasakyti, kaip kontaktavo jos nagai. Kontroliuoti situacijos negalėjo, buvo šoke nuo vyro veiksmų, tyčia pati nieko nedarė. Sužaloti jo nenorėjo. Tokių savo veiksmų neplanavo, viskas gavosi netyčia. Gailisi dėl įvykio bei pasekmių. Pati skambino Bendrajam pagalbos centrui, tačiau ką pasakė operatorei, dabar jau neatsimena.
Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad problemiški santykiai su žmona prasidėjo senai, gal prieš metus, o nesutarimai šeimoje vyksta jau keletas metų. Bandė kalbėtis su sutuoktine, aiškintis, kur yra problema. Šeimyninės problemos prasidėjo dėl kaltinamosios elgesio, nes, kaip žmona, ji neatlikinėjo pareigų tiek virtuvėje, tiek lovoje. Siūlė skyrybas užbaigti bendru sutarimu, pateikė tris pasiūlymus, kurie žmonai netiko. Galiausiai pateikė teismui ieškinį. Namuose prasidėjo konfliktai, buvo juntama didelė įtampa. Tą vakarą miegojo vienoje lovoje, bet prasidėjo įdomūs dalykai, trukdymas jam miegoti. Žmona pradėjo susirašinėti su kažkuo, telefonas keletą kartų buvo jai nukritęs, girdėjo ateinančias SMS žinutes. Mano, kad tai buvo savotiškas psichologinis spaudimas jam. Parodė sutuoktinei, kad negali užmigti. Atkėlė antklodę, pasakė, jog jeigu nori susirašinėti su žmogumi, turi eiti į kitą kambarį. Paėmė jos patalynę ir nunešė į svetainę. Grįžo į miegamąjį, atsigulė, užsiklojo. Reikėjo anksti keltis dėl darbo reikalų. Kaltinamoji su patalyne ir telefonu rankoje atbėgo atgal. Pradėjo jį įžeidinėti, stumdyti, metė patalus. Stebėjo, kas vyksta. Kadangi jos telefonas nukrito, pakėlė jį ir pasakė, jog pažiūrės, kam ji skambinėja. Tada kaltinamoji puolė prie jo, stvėrė už sėklidžių ir laikė. Skausmas buvo nežmoniškas, kelis kartus prašė jos paleisti, aiškino jai, kad iškvies policiją. Kaltinamoji demonstratyviai dar tris kartus suspaudė. Savo ranka prilaikydamas jos ranką atsitraukė atgal ir taip išsilaisvino. Nubėgo į vonią ir iš ten skambino policijai. Tada nukentėjusioji taip pat demonstratyviai paskambino į policiją. Atvykus policijai, kaltinamoji aiškino, kad parašys ant jo pareiškimą. Buvo atvykę du pareigūnai, kurie matė jo sužeidimus, surašė protokolą. Atidavė jiems žmonos telefoną. Vėliau gydytojai konstatavo jo sužalojimus. Žmonos smurtas, griebimas už sėklidžių buvo ne pirmą kartą. Jos pasakymas buvo: „paliksiu be ... ir ta kalė liks be vaikų“. Jo telefonas žmonos buvo nuolat peržiūrimas, visą laiką ji skaitė jo turinį. Jie augina mažametę dukrą. Susitaikymui su kaltininke neprieštarautų.
Liudytojas V. M., policijos pareigūnas parodė, jog nukentėjusįjį ir kaltinamąją teko sutikti tarnybos metu. Buvo vakaras, gavo pranešimą, kad žmona smurtauja prieš vyrą. Su kolega atvyko į įvykio vietą. Buto duris atidarė vyras ir pasakė, kad žmona paėmė jį už sėklidžių ir taip sužalojo. Paskui išėjo žmona, pranešė, kad šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Patvirtino jiems, kad buvo paėmusi vyrą už sėklidžių. Nurodė, kad vyras buvo paėmęs jos telefoną, todėl norėdama atgauti telefoną, suėmė jį už sėklidžių. Buvo filmuojama, tačiau vaizdo įrašas neišliko, nes buvo saugomas tiktai 30 dienų. Kiek atsimena, buvo pasakyta, jog kaltinamoji lovoje turėjo telefoną, kas nepatiko nukentėjusiajam. Todėl vyras paėmė jos telefoną, o kaltinamoji sureagavo aukščiau nurodytu būdu. Apžiūrėjo nukentėjusįjį, matė pas jį įdrėskimus. Dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje iš karto surašė tarnybinį pranešimą.
Iš 2016-11-10 22.35 val. pareigūno V. M. tarnybinio rašytinio pranešimo matyti, kad vyko adresu (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, kad žmona konfliktuoja, apdraskė, sužalojo. Nurodyta, kad fizinį smurtą patyrė V. Ž., nes žmona griebė jį už lytinių organų (sėklidžių). Matėsi įdrėskimai, paraudonavimas. Taip pat pareigūnas nurodo, kad smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino: „norėdama atsiimti mobilaus ryšio telefoną, griebė vyrui už lytinių organų, nes kitaip vyras neatiduodavo telefono“ (b.l. 11-12).
Liudytoja L. V., policijos tyrėja parodė, kad įtariamoji (I. Ž.) buvo atvežta iš areštinės įtarimui pareikšti ir apklausai atlikti. Veiksmai fiksuoti per IBPS sistemą. Surašomi parodymai, po ko asmuo perskaito parodymus kompiuterio ekrane. Tada automatiškai iššoka kitas lapas. Žmogus dar kartą perskaito ir specialiajame priede pasirašo. Teisės dėl gynėjo dalyvavimo įtariamajai buvo išaiškintos. Parodymai ir jų perskaitymas fiksuotas kompiuteryje, ten gi nurodomas laikas. Dabar visų aplinkybių jau neatsimena, tačiau visi veiksmai ir įtariamosios parašai yra dokumente arba atlikto tyrimo veiksmo priede.
Iš pridėtų prie bylos garso įrašų matyti, kad 2016-11-10 22.30.36 val. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą kalba moteris, prisistačiusi kaip žmona, prašo policijos atvykti į (duomenys neskelbtini), aiškina, kad ji užpuolė vyrą ir apdraskė, kadangi jis atėmė jos telefoną.
2016-11-10 22.32.38 val. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą kalba vyras, prisistato V. Ž., kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini), aiškina, kad žmona užpuolė, apdraskė (b.l.24-25).
Medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3435/2016(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. Ž. padaryti tiesialinijiniai odos nubrozdinimai dešiniajame kapšelyje, paveikus aštriabriauniais daiktais ar įrankiais (galimai-nagais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-11-10. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių, galimai apdraskant kapšelį (b.l.19).
Prie bylos medžiagos yra prijungta kaltinamosios gynybos pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr.0056/17. Tyrimą nuo 2017-04-07 iki 2017-04-10 atliko ekspertas P. P. ir jo tyrimo objektu buvo specialisto išvada Nr.G 3435/2016(01) dėl V. Ž. padarytų sužalojimų vertinimo. Ekspertas padarė išvadą, kad: 1) V. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai negalėjo būti padaryti dėvint apatines vyriškas kelnaites, nes tokiu būdu nebūtų susiformavęs odos nubrozdinimas - įbrėžimas, kadangi jie padaromi trauminiam poveikiui veikiant odą kampu; 2) jam padaryti kūno sužalojimai - trys odos nubrozdinimai – įbrėžimai, galėjo būti padaryti trimis atskirais pirštais galimai vieno suspaudimo metu; 3) V. Ž. padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti I. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, nes tokiu atveju sėklidėms išsitraukiant iš sugniaužtų pirštų, jų oda gali būti pažeidžiama pirštų nagais; 4) V. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai negalėjo būti padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis: a) tris kartus suspausta - būtų didesnis įdrėskimų skaičius; b) jeigu stipriai suspaudus laikytų, o nukentėjusysis bandytų bėgti, tai galimi įplėšimai sėklidės odos, o šiuo atveju to nėra konstatuota; 5) konstatuoti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, tačiau galėjo būti padaryti ir pačiam įsibrėžus su pirštų nagais (b.l. 173-177).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
I. Ž. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sukrikdė šeimos nario sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, kai konflikto metu sugriebė V. Ž. už lytinių organų, traukė už jų, nagais trimis trauminiais poveikiais padarė nubrozdinimus dešiniajame kapšelyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, laikė ir spaudė sėklides ir taip sukėlė jam fizinį skausmą (b.l. 75-77).
Teisminio nagrinėjimo metu valstybinis kaltintojas pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą ir kaltina I. Ž. tuo, kad ji sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, kai konflikto metu sugriebė jam už lytinių organų, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą (b.l. 161).
Šioje vietoje teismas pažymi, kad vadovaujasi BPK 256 str. 1 d. nuostata, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji I. Ž. teisiamajame posėdyje neigė tyčia padariusi nukentėjusiajam, šeimos nariui (vyrui) kūno sužalojimus, dėl kurių nežymiai buvo sutrikdyta jo sveikata, bei aiškina, jog tyčiniais veiksmais ji nesukėlė jam fizinio skausmo. Ji parodė, jog tikslu atgauti paimtą iš jos telefoną kaire ranka sugriebė vyrui už kelnaičių, galimai tuo metu ir palietė jo lytinius organus, tačiau pati jų nespaudė, nagais nedraskė – pats nukentėjusysis savo ranka suspaudė jos ranką, traukė ir taip susižalojo.
Teismas, įvertinęs ir kaltinamosios poziciją teismo proceso metu - tyčinių veiksmų ir vyro sužalojimo bei fizinio skausmo tyčia jam sukėlimo neigimą, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji I. Ž. 2016-11-10, apie 22 val., konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, kuomet ranka sugriebė V. Ž. už lytinių organų, traukė už jų, nagais trimis trauminiais poveikiais padarė nubrozdinimus dešiniajame kapšelyje, laikė ir spaudė sėklides, sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. Ž. parodymų patikimumu, kadangi jis nuo pat skambučio Bendrajam pagalbos centrui iki apklausos teismo proceso metu nuosekliai aiškina įvykio aplinkybes, nurodo, kad žmona, norėdama atimti savo telefoną, griebė jį už lytinių organų, spausdama ir draskydama reikalavo telefono ir taip sužalojo jam lytinius organus. Būtent taip jis nupasakojo kaltinamosios veiksmus skambindamas Bendrajam pagalbos centrui (b.l. 24 -25), pasakodamas atvykusiems į butą pareigūnams (b.l. 11-12), dėstydamas pareiškime policijai (b.l.13), duodamas parodymus teisme.
Nukentėjusiojo parodymus apie žmonos pavartoto smurto aplinkybes patvirtina policijos pareigūno V. M. tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kuomet pareigūnai konstatavo, kad V. Ž. patyrė žmonos smurtą, kuomet ji griebė už lytinių organų. Pranešime nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti įdrėskimai, kad matosi paraudonavimas. Smurto naudojimu įtariama I. Ž., kaip teigiama pranešime, pati pripažino pareigūnams, jog norėdama atsiimti telefoną, griebė vyrui už lytinių organų, nes kitaip jis neatiduodavo telefono (b.l. 11-12). Šias nustatytas įvykio vietoje aplinkybes patvirtino savo parodymuose teisme liudytojas V. M..
Kaltinamoji I. Ž. teigia neturėjusi tyčios sužaloti nukentėjusįjį ir sukelti savo veiksmais jam fizinį skausmą. Ši jos pozicija yra paneigiama bylos įrodymų visetu: nukentėjusysis nurodo, kad kaltinamoji stvėrė už sėklidžių ir laikė. Skaudėjo, todėl kelis kartus prašė jos paleisti, aiškino jai, kad iškvies policiją. Kaltinamoji demonstratyviai dar suspaudė. Būtent po to, jis, prilaikydamas ranka jos ranką, atsitraukė atgal ir taip išsilaisvino. Taigi, darytina išvada, kad tai buvo tyčinis kaltinamosios veiksmas, kuris nebuvo momentinis, tai nebuvo paprastas prisilietimas, nes nukentėjusysis jautė skausmus, prašėsi būti paleidžiamas, įspėjo apie policijos kvietimą. Tikslu išsilaisvinti nuo skausmo jis ranka atitraukė jos ranką. Būtent kaltinamosios tyčinių veiksmų pasekoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jos veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo sveikatai sukeltomis pasekmėmis, kai buvo padaryti nubrozdinimai dešiniame kaušelyje.
Pažymėtina, kad skambindami Bendrajam pagalbos centrui ne tik nukentėjusysis, tačiau ir pati kaltinamoji praneša, jog reikalinga policija, kad vyras buvo apdraskytas. Yra užfiksuoti kaltinamosios žodžiai apie tai, kad „gal jam ir reikalinga greitoji...“, jos klausimas nukentėjusiajam: „nu parodyk, kur aš tau ...“ ( b.l.24). Ikiteisminio tyrimo metu I. Ž. parodymuose nurodė, kad sugriebė už kelnaičių, tuo pačiu sugriebdama už jo lytinių organų ir traukė. Tikėjosi, kad jis sureaguos ir atiduos telefoną. Taigi, tyrimo metu ji pripažino veikusi tyčia, jos parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad ji griebė už lytinių organų ir traukė, kad tai buvo ne momentinis veiksmas, nes, kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo eigoje, „vyras pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Tada aš jį paleidau.“ (b.l. 34).
Kaltinamosios veiksmų tyčią patvirtina ir tai, kad ji sąmoningai sugriebė, spaudė ir traukė nukentėjusiojo lytinius organus, suvokdama, kad tai sukelia jam skausmą, nepaleisdama tuomet, kai jis prašėsi būti paleidžiamas, aiškino, kad kvies policiją. Veikė taip tikslu, kad jis atiduotų jai paimtą telefoną. Jos elgesys pats savaime įrodo, kad kaltininkė suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, galimas pasekmes jo sveikatai ir norėjo būtent taip elgtis.
Medicinos specialisto išvada Nr.G 3435/2016(01) patvirtino kad nukentėjusiajam V. Ž. padaryti tiesialinijiniai odos nubrozdinimai dešiniajame kapšelyje, paveikus aštriabriauniais daiktais ar įrankiais (galimai-nagais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2016-11-10. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių, galimai apdraskant kapšelį (b.l.19).
Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas Egidijus Burzdikas paaiškino, kad medicinos tyrimui nebuvo pateikta duomenų apie nukentėjusiojo dėvimas kelnaites sužalojimo metu, tačiau tai visiškai nepaneigia atliko tyrimo išvados rezultatų. Savo ruožtu ekspertas nepritaria konsultacinės išvados Nr.0056/17 pozicijai, kad dėvint kelnaites konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiajam negalėjo būti padaryti. Kelnaitės gali būti skirtingos, jeigu jos laisvo pobūdžio (neaptempiančios), pirštas galėjo pakliūti tiesiogiai prie odos. Ekspertas patikslina išvadą, kad vienas iš nubrozdinimų galėjo būti ir per medžiagą padarytas ir betarpiškai kontaktuojant su oda, kiti du - tiesioginio kontakto su kūnu metu. Poveikiai buvo bet kokiu atveju trys, tačiau ar jie buvo veikiant vieną kartą, traukiant ir sužalojant trimis nagais ar trimis veiksmais, pasakyti negalima. Jeigu nukentėjusysis bandė traukti kaltinamosios ranką, bandė išsivaduoti, turėjo būti judesys, kad atsirastų tokie nubrozdinimai.
Taigi, įvertinus tiek teismo medicinos išvadą ir eksperto paaiškinimus, tiek gynybos pateiktą medicinos eksperto išvadą, matyti, kad trys odos nubrozdinimai (įbrėžimai) galėjo būti padaryti trimis pirštais (nagais) ir vienu metu, tačiau bet kokiu atveju tai buvo trys poveikiai. Dėl to abi išvados sutampa, kaip ir sutampa jos dėl to, kad kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Kas dėl kaltinamosios pozicijos, jog nukentėjusysis savo ranka atitraukinėjo jos ranką, kuria ji laikė lytinius organus, tai visiškai nepašalina jos veikoje nusikalstamos veikos, t.y. fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Kadangi akivaizdus priežastinis ryšis tarp jos veikos ir pasekmių, kai ji laikė suspaudusi nukentėjusiojo lytinius organus, traukė, nukentėjusysis jautė skausmus, prašėsi būti paleidžiamas, savo ranka atitraukinėjo jos ranką, jo kūnas galėjo judėti. Tokiu būdu, tyčiniais veiksmais ji sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, tačiau nagais padarė odos nubrozdinimus dešiniajame kapšelyje.
Kaltinamoji bei nukentėjusysis yra sutuoktiniai, gyvena viename bute. Nusikalstama veika buvo įvykdyta konflikto tarp sutuoktinių metu.
Tokiu būdu, kaltinamosios I. Ž. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas
Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusysis V. Ž. pasisakė, kad jis susitaikymui neprieštarautų.
Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad pagrindo tam vis dėl to nėra.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji teisiama yra pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors kaltinamoji pirmame teismo posėdyje pareiškė, kad sutinka susitaikyti, kaltės neneigia, tačiau iš esmės, duodama parodymus, faktiškai ji nepripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vertinant tokį galimą prisipažinimą BK 38 straipsnio kontekste įstatymas nedetalizuoja, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, analogiškomis aplinkybėmis apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus ir teisme. Todėl teisiamojo posėdžio metu kaltinamajai buvo paaiškintos BK 38 straipsnio nuostatos, buvo daroma pertrauka galimai konsultacijai su gynėja būtent šiuo klausimu, tačiau pozicijos dėl savo veiksmų ir jų vertinimo kaltinamoji nepakeitė, aiškindama, kad tyčia sužalojimų nepadarė, fizinio skausmo nesukėlė, kad ranka ji tik prisilietė prie jo lytinių organų, V. Ž. galėjo susižaloti veikdamas pats - atitraukdamas jos ranką nuo lytinių organų, taip iš esmės neigdama savo nusikalstamus veiksmus.
Todėl pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra.
Dėl veikos mažareikšmiškumo
Lietuvos BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K—321/2011, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).
I. Ž. padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajai taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tokią išvadą taikyti BK 37 straipsnio nuostatas I. Ž. teismas grindžia šiomis svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio situacija tarp sutuoktinių buvo itin konfliktiška. Vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalinimo. Kaltinamosios I. Ž. veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam V. Ž. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo išprovokuoti pastarojo elgesio, kai jis, nenorėdamas, kad žmona vienoje lovoje su juo naršytų savo telefone, pradžioje nunešė į kitą kambarį jos patalynę, o kai žmona sugrąžino patalynę į lovą, paėmė jos telefoną ir nereagavo į jos prašymus sugrąžinti jai šį aparatą. Nukentėjusysis, žinodamas apie jų įtemptus santykius, veikė pakankami provokuojančiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis yra fiziškai stipresnis už žmoną. Kaltinamoji smurto veiksmus atliko tikslu atgauti savo telefoną. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam padarytas sužalojimas pasireiškė odos nubrozdinimais dešiniajame kapšelyje, dėl kurių jam medicinos pagalbos neprireikė. Be abejo, šios pasekmės sveikatai yra reikšmingos ir svarbios, tačiau šios žalos atsiradimą didele dalimi lėmė ir jo paties netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis neprieštaravo bylos nutraukimui pagal kitą kaltininkės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą – dėl susitaikymo. Po įvykdytos veikos vieną parą kaltinamoji buvo sulaikyta. Ji dirba, teigiamai charakterizuojama. Iki šio įvykio administracinių nuobaudų, teistumo neturėjo. Sutuoktiniai augina mažametę dukrą.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad I. Ž. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302, 303 str. 4 d., 304-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
I. Ž. dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 37 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleisti.
Kardomąją priemonę I. Ž. (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.