Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Andriui Gabniui, atsakovės atstovei Indrei Rulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ,,Lošimų strateginė grupė“ skundą dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. N-235 „Dėl krepšinio rungtynių metu transliuoto UAB „Lošimų strateginė grupė“ reklaminio klipo“ panaikinimo atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovė, ir Komisija) 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. N-235 „Dėl krepšinio rungtynių metu transliuoto UAB „Lošimų strateginė grupė“ reklaminio klipo“.

Paaiškina, kad nutarimo 1 punkte konstatuota, kad pareiškėja inicijavo reklaminio klipo, kurio informacija pagal savo turinį yra azartinių lošimų reklama, gamybą ir patalpino jį savo tinklapyje, iš kur vėliau nenustatyti asmenys tą vaizdo klipą paėmė ir perdavė UAB „Lietuvos ryto“ televizijai, o pastaroji šį reklaminį klipą transliavo 2011 05 19 vykusių krepšinio rungtynių tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandų metu. Taip Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuomone, pareiškėja pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą draudimą reklamuoti azartinius lošimus. Mano, kad Azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas nėra absoliutus. Įstatyme yra numatytos išimtys, kai tam tikros reklaminės informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, pateikimas yra leidžiamas, t. y. informacija apie lošimų organizatorių yra leidžiama. Tokioms išimtims priskiriama ir lažybų punktų pavadinimai bei lošimų vietų adresai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinėmis bylomis Nr. N756-47/2010, Nr. N39-43/2009. Paaiškina, kad Bendrovės generalinio direktoriaus 2010 05 10 įsakymu Nr. 64 „Dėl lažybų punktų pavadinimų“ visų pareiškėjui priklausančių lažybų punktų pavadinimas yra „Tonybet>“. Šis lažybų punktų pavadinimas, siekiant apsaugoti bendrovės intelektinę nuosavybę, yra užregistruotas kaip prekės ženklas. Įstatyme nedraudžiama lažybų punktų reklama. Vinjetėje, kurią atsakovė nutarime vadina reklaminiu klipu, kartu su pareiškėjos lažybų punktų pavadinimais ir lošimų vietos adresais nebuvo jokių kitų reklaminių šūkių ir pan., kas skatintų lošti azartinius lošimus. Todėl nesutinka su skundžiamo nutarimo teiginiu, kad tinklalapyje patalpinta vinjetė yra draudžiama reklama.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta išimtis, kai reklama yra leidžiama, tačiau niekur įstatymuose nėra numatyti kokie nors tokios reklamos skleidimo apribojimai.

Remiasi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi. Nesutinka su nutarimu, kad buvo vertinamas informacijos paskleidimo mastas, pateikimo forma ir priemonė, kad tai padaro reklamą draudžiama.

Mano, kad reikia įvertinti ir pirminį vinjetės demonstravimo būdą. Vinjetė buvo patalpinta pareiškėjos interneto svetainėje www.tonybet.lt kontaktų skiltyje, kaip informacija paramos gavėjams, norintiems pareiškėjas pristatyti kaip paramos teikėją. Ši svetainės skiltis buvo skirta informuoti lankytojus apie pareiškėją, jai priklausančius adresus, telefonus ir pan. Mano, kad svetainės lankytojai tikslingai ieško informacijos apie pareiškėją, žino jos lošimų vietų pavadinimą ir tokiems svetainės lankytojams abstraktus pareiškėjos lažybų punktų pavadinimas ir jų adreso nurodymas nesukelia jokio papildomo noro lažintis. Pareiškėjos svetainės lankytojai yra tikslinė vartotojų grupė, jau informuota apie lažybas ir pareiškėją bei jos lažybų punktą. Todėl svetainės kontaktų skiltyje jie ieško informacijos apie pareiškėjos lažybų punktų adresus, o ne informacijos, skatinančios juos lošti azartinius lošimus ar reklamuojančios pareiškėją.

Skundžiamame nutarime atsakovė nurodė, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatą, ir nusprendė, kad už tai atsakingam asmeniui bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ straipsnio pažeidimą. Su tuo pareiškėja nesutinka. Mano, kad net ir tuo atveju, jeigu transliuota vinjetė savo turiniu pažeistų azartinių lošimų reklamos draudimą, inkriminuojamo pažeidimo subjektu negali būti nei pareiškėja nei jos atstovas. Nėra įrodymų, kad pareiškėja ar jos atstovas būtų siekę, kad vinjetė būtų transliuojama per „Lietuvos ryto“ televiziją. Mano, kad nebuvo įrodytas pažeidimo sudėties visų elementų buvimas.

Skundžiamame nutarime atsakovė bando susieti pareiškėją su vinjetės transliacija per „Lietuvos ryto“ televiziją. Yra nurodomos tik prielaidos, paremtos pareiškėjos ir VšĮ „Krepšinio rytas“ 2010 08 27 sutartimi. Pateikiama šios sutarties 2.6. p. citata, tačiau iki galo neįvertintas šios sutarties nuostatos turinys. Komisija neįvertino tinkamai šio sutarties punkto turinio. Įsipareigojimas buvo dėl rėmėjo pristatymo žiniasklaidai ir visuomenei.

Sankcija, numatyta už ATPK 173¹⁸ straipsnio pažeidimą, yra pinginė bauda nuo 15 iki 25 tūkstančių litų, tokia sankcija viršija ir Baudžiamajame kodekse nustatytą bausmę ir artima piniginės baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkiui. Mano, kad esant tokiai griežtai nuobaudai, jos skyrimas turi būti pagrįstas aiškiais ir neginčijamais kaltės įrodymais. Šioje byloje nėra įrodymų dėl pareiškėjos kaltės transliuojant vinjetę per televiziją, be to vinjetės turinys nėra draudžiama reklama.

Teismo posėdyje atstovas palaikė skundo argumentus ir reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad nutarimas sukelia pasekmes ir Bendrovei, nes Bendrovė buvo priversta pašalinti vinjetę iš savo interneto tinklapio, imtis priemonių, kad vinjetė nebūtų transliuojama per televiziją, tuo tarpu už vinjetės sukūrimą sumokėti pinigai. Paaiškino, kad davė sutikimą vinjetės transliavimui per televiziją krepšinio rungtynių metu.

Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepime į skundą (b. l. 20-27) pasisako, kad su skundu nesutinka.

Paaiškina dėl pareiškėjos veiksmų ir atsakingo pareiškėjos darbuotojo atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). LVAT Administracinių teismų praktikoje Nr. 5 (1.3.4.1. Dėl galimybės ginčyti uždarbio pažymos patikrinimo aktą) pasisakė, kad „<...> šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje“. Tas pats teismas 2004 01 27 nutartyje byloje Nr. A7- 121-2004 nurodė, jog „ <...>į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.“ Taigi įstatymų leidėjas nurodo konkrečius atvejus ginčo (skundo) nagrinėjimui teismine tvarka: asmens pažeistas interesas ar pažeista teisė. ABTĮ nuostatų ir suformuotos teismų praktikos sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nutarimą Nr. N-235 ginčija kaip individualų teisės aktą, t. y. vienkartinį teisės taikymo aktą, kuris neva pažeidžia jos teises ir/ar teisėtus interesus. Tačiau, vertinant nutarimo Nr. N-235 turinį, galima daryti išvadą, kad nutarimas Nr. N-235 nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ prasme, kadangi jis tiesiogiai pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Paaiškina, kad teisės aktai, reglamentuojantys Komisijos veiklą, yra Įstatymas, Komisijos nuostatai ir kiti teisės aktai.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas draudimas organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus. LVAT praktika dėl azartinių lošimų reklamos pripažįsta, kad azartinių lošimų reklama draudžia bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga, o Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai ir suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimų išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad „Komisijos tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga“.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba už lošimo reglamento pažeidimus. ATPK 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto 59 pastraipoje nustatyta, kad Komisijos nariai ir jos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (taip pat ir už azartinių lošimų reklamos skelbimą) bet kokiam fiziniam asmeniui, dėl kurio kaltų veiksmų buvo pažeista azartinių lošimų organizavimo tvarka ar lošimo reglamentas. Šiuo atveju nėra jokios reikšmės, ar asmuo, kuriam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra azartinių lošimų organizatoriaus (Įstatymo 8 straipsnio prasme) darbuotojas, ar ne.

Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 06 19 nutarimu Nr. 739, 20 punkte numatyta, kad Komisija sprendimus visais jos kompetencijos priskirtais klausimais priima posėdžiuose. Komisijos posėdžio sprendimai įforminami nutarimu. Nutarimu gali būti neįformintas svarstomas klausimas tik tuo atveju, kai medžiaga tik informacinė ir nereikia Komisijos sprendimo. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Komisijos darbo reglamente, patvirtintame Komisijos 2004 06 17 nutarimu Nr. N-198 (2008 04 25 nutarimo Nr. N-108 redakcija). Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis Komisija svarsto ir įformina klausimus dėl Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų.

Įvertinusi Įstatymo ir Komisijos nuostatus, daro išvadą, kad Komisija yra kolegiali institucija, kuri jai priskirtas funkcijas vykdo ir savo teises realizuoja, priimdama sprendimus, kurie įforminami nutarimo forma.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra lošimus organizuojanti bendrovė. Pareiškėja skundžia nutarimą Nr. N-235, kaip vieną iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. Todėl ar Komisija nutarime Nr. N-235 pagrįstai konstatavo azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, nustatė apylinkės teismas (šiuo atveju Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas administracinėje byloje Nr.A2.8.-4391-503/2011), nagrinėdamas pareiškėjos atsakingo darbuotojo administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas jam administracinę nuobaudą. Todėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme pareiškėjos darbuotojas (šiuo atveju V. K.), kuriam 2011 09 09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NL-6, turėjo teisę teismui duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, pateikti skunde nurodytas aplinkybės bei motyvus, t. y., ar paskelbta informacija yra azartinių lošimų reklama, ar jis yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, ar jis kaltas dėl teisės pažeidimo padarymo. Administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, reguliuojamoje ATPK (LVAT 2008 06 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nėra išreiškiama Komisijos turimos kompetencijos ribose valia dėl poveikio priemonių pareiškėjos – UAB „Lošimų strateginė grupė“ - atžvilgiu taikymo, o konstatavimas, kad buvo pažeistos Įstatymo nuostatos, savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Šiuo atveju jeigu ir kyla teisinės pasekmės, tai tik konkrečiam pareiškėjos darbuotojui ir tik tokiu atveju, kai teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priima nutarimą, kuriuo nutaria pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą ir skirti administracinę nuobaudą. Tokį sprendimą fizinis asmuo gali ginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Komisijos nutarimas Nr. N-235 neturi prejudicinės galios teismui, nustatant administracinius teisės pažeidimus savo kompetencijos ribose. Nustatydama atitinkamą teisės pažeidimą kiekviena institucija yra įpareigota pati nustatyti visus jo sudėties elementus.

Daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas Nr. N-235 negali būti laikomas pažeidžiančiu pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu apygardos administraciniam teismui. Vien tik nutarimo Nr. N-235 4 punkte esanti nuostata, kad pareiškėja šį nutarimą turi teisę skųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais bei pats skundžiamo dokumento pavadinimas – nutarimas, nekeičia ginčo pobūdžio ir nutarimo Nr. N-235 nedaro individualiu teisės aktu, skundžiamu Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Paaiškina dėl sąvokos „azartinių lošimų reklama“. Įstatymas nustato bendruosius apribojimus ir draudimus organizuojant azartinius lošimus, taip pat (inter alia) draudimą reklamuoti azartinius lošimus.

Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje reklamuoti azartinius lošimus ir pateiktas baigtinis leistinos informacijos apie azartinius lošimus sąrašas (azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, lošimų vietos adresai bei organizuojamų lošimų rūšys, taip pat lošimų įrenginių kiekis, esantis lošimo namuose (kazino), bingo ar automatų salonuose). Tokiu būdu azartinių lošimų reklamos ribojimu siekiama apriboti galimą neigiamą azartinių lošimų poveikį asmeniui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai ir suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. LVAT pasisako, kad pirmosios instancijos teismai be pagrindo teigia, jog nėra pakankamai aiškaus ir nedviprasmiško reglamentavimo. LVAT konstatavo, kad, įvertinus Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, akivaizdu, jog lošimus reglamentuojančiame specialiame įstatyme yra numatytas imperatyvus draudimas reklamuoti azartinius lošimus, o kartu nurodomas išsamus ir baigtinis leidžiamos skelbti informacijos sąrašas. Atsižvelgdama į tai, kad Įstatyme yra griežtai reglamentuojamos azartinių lošimų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygos ir tvarka, daro išvadą, jog Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta leidžiama skelbti informacija yra pakankama siekiant informuoti vartotojus. Todėl, sprendžiant administracinės atsakomybės už su azartiniais lošimais susijusios informacijos paskelbimą vartotojams klausimą, būtina nustatyti, ar paskelbtoji informacija patenka į informacijos, kuriai netaikomas reklamos draudimas, kategoriją.

Įstatyme nėra apibrėžta azartinių lošimų reklamos sąvoka, todėl šiuo atveju taikytinas Reklamos įstatymas (įstatymo analogija), kuriame nustatytas reklamos sąvokos apibrėžimas. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta: reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Minėti reklamos sąvokos turinio elementai iš esmės sutampa su bendrinėje kalboje vartojamos reklamos sąvokos turinio elementais („reklama – 1. žinių skleidimas norint išgarsinti, patraukti, sudominti; 2. skelbimas, plakatas, rodymas, pranešimas per radiją, televiziją ir kitos priemonės tam tikslui siekti“).

LVAT praktika dėl azartinių lošimų reklamos pripažįsta, kad azartinių lošimų reklama draudžiama bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Teismo pripažinta, kad Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai ir suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimų išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Be to, teismas pripažino, kad yra nepagrįstas teiginys, jog būtinos pasekmės tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį. Šio straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad „draudžiama reklamuoti azartinius lošimus“. Tuo tarpu Reklamos įstatyme nurodomas skatinimas nereiškia, kad asmuo turi būtinai pasinaudoti siūloma paslauga. Pakanka asmens, naudojančio reklamą, siekimo skatinti (LVAT 2005 06 16 nutartis byloje Nr. N10 -1062-05, 2006 05 11 nutartis byloje Nr. N16-559-06, 2006 06 09 nutartis byloje Nr. N16 - 651/ 06, 2006 06 29 nutartis byloje Nr. N16 - 765/06, 2006 09 29 nutartis byloje Nr. N2 -1178/2006, 2006 10 19 nutartis byloje Nr. N3 -1503/06, 2007 01 26 nutartis byloje Nr. N -1-108/2007, 2007 04 20 nutartis byloje Nr. N5 -786/2007).

Daro išvadą, kad azartinių lošimų reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine – ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti lošti azartinius lošimus. Nurodomas skatinimas nereiškia, kad asmuo turi būtinai pasinaudoti siūloma azartinių lošimų paslauga. Pakanka asmens, naudojančio reklamą, siekimo skatinti. Be to, reklamuoti azartinius lošimus – patarti, anonsuoti, paskelbti, publikuoti, padaryti žinomu, informuoti, pranešti apie azartinius lošimus. Siekti atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus bet kokiomis priemonėmis. Bet koks žodinis, rašytinis ar grafinis pareiškimas, padarytas asmens bet kokiu būdu siekiant skatinti azartinių lošimų verslą ir apimantis, neribojant sąrašo, bet kokius pareiškimus ar atvaizdus laikraštyje ar kitame leidinyje, per radiją ar televiziją, ar įtraukus į bet kokį skelbimą, afišą, ženklą, katalogą ar pranešimą, arba atspausdintą ant (kažko), arba įtrauktą į bet kokią etiketę ar ženklą, patvirtintą ar lydintį azartinių lošimų paslaugą. Azartinių lošimų reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti naudoti azartinių lošimų paslaugas, paveikti viešąją nuomonę, pasiekti kokius nors tikslus ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą. Atskiriant nuo kitų pranešimo formų, reklamuoti azartinius lošimus – reiškia siekti atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus.

Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies esmė – drausti azartinių lošimų reklamą, minėto straipsnio pažeidimas būtų ir tuomet, jei būtų pateikiama Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje leistina informacija, t. y. azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, lošimų vietos adresai bei organizuojamų lošimų rūšys, taip pat lošimų įrenginių kiekis, esantis lošimo namuose (kazino), bingo ar automatų salonuose, tačiau šį leistina informacija būtų pateikiama tokiomis priemonės ir būdais, kurie skatintų asmenis tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis azartinių lošimų paslauga. Priešingai aiškinant Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas ir leidžiant reklamuoti, pvz., azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, organizuojamų azartinių lošimų rūšis, gautųsi, kad galima skleisti informaciją, skatinančią naudoti azartinių lošimų paslaugas, o tai prieštarautų Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatos – drausti azartinių lošimų reklamą – esmei.

Būtent tokia Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyto draudimo reikšmė parodo tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus, patvirtintus travaux préparatoires (įstatymo rengimo medžiaga) – „azartiniai lošimai – tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla. Todėl ši veikla turi būti ne tik licencijuojama, bet ir griežtai reglamentuojama.“ Azartiniai lošimai priklauso tokių paslaugų grupėms, kurias naudojant neabejotinai kenkiama žmonių sveikatai. Remdamasis Konstitucijos 25 straipsnio trečiąja dalimi, Lietuvos įstatymų leidėjas galėjo riboti informaciją apie azartinius lošimus. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis iš esmės nustato komercinės informacijos apie azartinius lošimus ribojimą.

Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje iš esmės draudžiama naudoti leistiną informaciją tik reklamos tikslais, todėl teisingai ne kartą LVAT konstatavo, kad, leidžiama ne „reklamuoti“, o „nurodyti“ Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje leistiną informaciją (<...> leidžiama nurodyti tik azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose, ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis<...>“).

Įstatyme nėra normų, tiesiogiai draudžiančių naudotis prekės ženklais, tačiau Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad galima naudoti prekės ženklus. Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad Įstatymas nustato azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje iš esmės draudžiama naudoti leistiną informaciją tik reklamos tikslais. Daro išvadą, kad teisiniuose santykiuose, susijusiuose su azartinių lošimų organizavimo tvarka Lietuvos Respublikoje, vyrauja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“, todėl naudoti reklamos tikslais lošimus organizuojančių bendrovių prekinius ženklus Lietuvos Respublikoje draudžiama, nes tokios galimybės Įstatymas nenumato.

LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog prekių ženklas – „bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai“. Toks ženklas, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, negali būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu. LVAT patvirtino, kad prekės (paslaugos) ženklas vienu metu atlieka prekės (paslaugos) kilmės nustatymo, prekės (paslaugos) kokybės nurodymo, investavimo ir reklamos funkcijas, nepriklausomai nuo jį naudojančio asmens valios ir tikslų. Reklaminė prekės (paslaugų) ženklo funkcija pasireiškia tuo, kad juo siekiama sudominti asmenis, atkreipti jų dėmesį, skatinti įsigyti prekę (paslaugą), taigi prekės ženklas kuriamas toks, kad būtų patrauklus potencialių vartotojų ratui savo išvaizda, forma, spalva ir kitais ypatumais. Todėl prekės ženklo pavaizdavimas tam tikroje, daugeliui žmonių matomoje vietoje, teismo nuomone, atkreipia žmonių dėmesį, skatina domėtis teikiamomis paslaugomis ir jomis naudotis.

LVAT praktikoje pripažįstama, jog draudžiama, naudojant reklamą, bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Todėl prekės ženklas, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, taip pat negali būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu (LVAT 2008 12 31 nutartis byloje Nr. N146-1629/2008).

Informacija visais atvejais vertintina kaip visuma, o ne izoliuotai, be to, greta kitų požymių esminės reikšmės azartinių lošimų reklamos kvalifikavimui turi išraiškinga informacijos pateikimo forma, priemonės ir būdas, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus, skatinti azartinių lošimų verslą, daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais.

Mano, kad priimdama nutarimą Nr. N-235 Komisija tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas ir pagrįstai konstatavo pareiškėjos pažeidimą dėl draudžiamos azartinių lošimų reklamos. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Ginčijamas yra Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 09 01 nutarimas Nr. N-235 „Dėl krepšinio rungtynių metu transliuoto UAB „Lošimų strateginė grupė“ reklaminio klipo“ (toliau – Nutarimas, b. l. 5-6, 28-29).

Komisijos nutarimo preambulėje nurodoma, kad Komisija vadovaujasi Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio 10 dalimi, 28 straipsnio 5 punktu, 29 straipsnio 2 punktu, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 06 19 nutarimo Nr. 739, 4.1., 5.5., 6.2. punktais, Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001 06 19 nutarimu Nr. 740, 24 punktu, taip pat nurodoma, kad Komisija Nutarimą priėmė, susipažinusi su Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011 08 29 išvada „Dėl krepšinio rungtynių metu transliuoto UAB „Lošimų strateginė grupė“ reklaminio klipo“ Nr. 51.

Nutarimo nusprendžiamojoje dalyje yra 5 punktai. Komisija pirmame punkte konstatavo, kad UAB „Lošimų strateginė grupė“ pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką (Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį), nes inicijavo reklaminio klipo gamybą ir patalpino reklaminį klipą paramos gavėjams prieinamoje vietoje, interneto svetainės skiltyje http://www.tonybet.lt/kontaktai/ informacija-paramos-gavėjams, dėl ko paramos gavėjas VšĮ „Krepšinio rytas“, kuriam, kaip 2010/2011 m. LKL čempionato dalyviui, LKL yra suteikusi reklaminį laiką paramos davėjo reklamos transliacijai per oficialaus LKL transliuotojo televiziją, vykdydamas įsipareigojimus paramos davėjui UAB „Lošimų strateginė grupė“, reklaminį klipą perdavė UAB „Lietuvos ryto“ televizijai, kuri, vykdydama sutarties tarp LKL ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija įsipareigojimus, 2011 05 19 per „Lietuvos ryto“ televizijos transliuotų krepšinio rungtynių tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandų metu transliavo reklaminį klipą. Šiame punkte daroma išvada, kad tokia informacija, kuri buvo transliuojama, pagal savo turinį ir pateikimo būdą atitinka azartinių lošimų reklamą, t. y., vertinant informacijos paskleidimo mastą, pateikimo formą ir priemonę, ši informacija yra nukreipta plačiam potencialių azartinių paslaugų vartotojų ratui, atkreipia jų dėmesį, sukelia jų susidomėjimą ir skatina juos naudotis azartinių lošimų paslaugomis, teikiamomis UAB „Lošimų strateginė grupė“ priklausančiuose „Tonybet“ lažybų punktuose, pabrėžia lošimus organizuojančios UAB „Lošimų strateginė grupė“ išskirtinumą, o tai pagal Įstatymo 10 straipsnio 9 dalį yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos skleidimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.

Antrame punkte Komisija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad 1 punkte nurodytas pažeidimas nebevykdomas, netaikys UAB „Lošimų strateginė grupė“ atžvilgiu licencijavimo taisyklėse nurodytų poveikio priemonių.

Trečiame punkte UAB „Lošimų strateginė grupė“ informuojama, kad dėl 1-me punkte nustatyto pažeidimo atsakingam asmeniui bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 178¹⁸ straipsnio pažeidimą.

Ketvirtame punkte pateikiama informacija dėl nutarimo apskundimo tvarkos.

Šiuo nutarimu pareiškėjai netaikytos jokios poveikio priemonės. Iš nutarimo turinio matyti, kad pareiškėja tyrimo metu nutraukė nurodytos informacijos skleidimą, dėl to bendrovei nutarta netaikyti poveikio priemonių. Tik nutarimo trečiame punkte yra numatyta, kad dėl nutarimo pirmame punkte nurodyto pažeidimo atsakingam asmeniui bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2011 09 09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. NL-6 (b. l. 127-129), kuriame išdėstyta ta pati pažeidimo esmė, kaip ir skundžiamame nutarime. Protokolas surašytas bendrovės vykdomajam direktoriui, jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja skunde nesutinka su protokolo surašymu, su administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimu, remiasi tuo, kad ATPK straipsnyje yra numatyta per griežta sankcija. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 10 21 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-4391-503/2011 pripažino V. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam baudą. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad šis nutarimas bus skundžiamas. Iš nutarimo turinio matyti, kad juo nagrinėtos visos tos aplinkybės, kurias nurodo pareiškėja skunde, t. y. tai, ar visas pažeidimas, kuris aprašytas ir šioje byloje skundžiamame nutarime, yra Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje esančio draudimo pažeidimas.

Tai reiškia, kad skundžiamu nutarimu teisinės pasekmės sukeliamos tik bendrovės darbuotojui, nes jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui joje, pareiškėjai paaiškės, ar ji gali, ar negali skelbti viešai tos informacijos, kuri aptarta ir skundžiamame nutarime, ir protokole, ir teismo nutarime. Taigi tos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas turės įtakos tolimesnei pareiškėjos ūkinei-komercinei veiklai, galimybei skleisti reklamą apie lažybų punktus.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Jeigu teismas nustato, kad administraciniu aktu nėra pažeistos to asmens, kuris kreipėsi į teismą, teisės ar teisėti interesai, skundas atmetamas.

Ginčijamu nutarimu atsakovė konstatavo Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą, informavo pareiškėją, kad bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakingam už pažeidimo padarymą asmeniui. Todėl vienintelė reali ir konkreti šio nutarimo teisinė pasekmė yra tai, kad buvo nuspręsta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Tokiu nutarimu tiesioginis poveikis pareiškėjos teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams nebuvo padarytas. Minėta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, reguliuojamoje ATPK. Šio kodekso normos nustato reikalavimus bylų procesui, taip pat užtikrina mechanizmą procese dalyvaujančių asmenų teisių apsaugai ir realizavimui. Kitos teisenos tvarka revizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą ar jo inicijavimą būtų paneigta įstatymų leidėjo sumanymo dėl administracinių teisės pažeidimų nustatymo ir teisinio įvertinimo prasmė, tai prieštarautų teisės principams bei įstatymo normoms. Tik pažeidimo bylos išnagrinėjimu bus nustatyta, ar pažeidimas buvo padarytas, ir tuomet pareiškėjai bus žinoma, kaip ji gali toliau elgtis su bendrovėje už tai atsakingų darbuotojų parengta ir platinama informacija.

Pareiškėja iš esmės nenurodo, kokios kitos pasekmės tokiu nutarimu sukeltos pareiškėjai kaip ūkio subjektui. Argumentai dėl negalėjimo toliau platinti, pareiškėjos manymu, leidžiamą reklamą, nėra pakankami, nes pareiškėjai nebuvo uždrausta platinti informaciją, be to, tai, ar galima skleisti tokią reklamą, paaiškės galutinai išsprendus administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas, vertindamas skundžiamo nutarimo teisinę prigimtį, vadovaujasi LVAT 2008 06 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-884/2008. Be to, iš kitų LVAT nutarčių administracinių teisės pažeidimų bylose matyti, kad būtent tose bylose yra sprendžiama, ar yra Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies pažeidimas lošimų bendrovių veikloje: LVAT 2007 01 26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-108/2007, kurioje bendrovės vadovei surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra pateiktas Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies aiškinimas panašioje situacijoje, kaip nagrinėjama, tik toje byloje buvo paskelbtas ne lažybų punkto pavadinimas, analogiškai Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatų aiškinimas pateiktas LVAT 2006 05 11 nutartyje administracinėje byloje Nr. N16-559/06. Taip pat įstatymo nuostatos aiškinamos LVAT 2010 02 05 nutartyje administracinėje byloje Nr. N756-47/2010, kurioje buvo nustatyta, kad reklamos tekstas atitiko bendrovės pavadinimą, kas nėra draudžiama, taip pat 2009 02 21 nutartyje administracinėje byloje Nr. N39-434/2009 padaryta išvada, kad bendrovės pavadinimo eksponavimas nėra draudžiama reklama. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 10 21 nutarimo matyti, kad teismas vadovavosi LVAT suformuota teismų praktika. Nurodytomis LVAT bylomis rėmėsi ir pareiškėja, ir atsakovė, tačiau jose nebuvo sprendžiama dėl lažybų punkto pavadinimo skelbimo. Bet kuriuo atveju, esminis, pareiškėjai svarbus klausimas, ar yra įstatymo pažeidimas, turi būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo byloje. Taip pat toje byloje turi būti sprendžiama ir dėl pareiškėjos atstovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad Komisija de facto leido transliuoti per televiziją tą pačią vinjetę 2010 06 11 – 2011 07 11 transliuojant futbolo varžybas. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti įvertintas ir vaizdo klipo pobūdis, perteikimo būdas ir kiti klausimai, kuriuos pareiškėja kelia, ginčydama nutarimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog atsakovės 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. N-235 „Dėl krepšinio rungtynių metu transliuoto UAB “Lošimų strateginė grupė” reklaminio klipo” nepažeidė pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, šiuo nutarimu tik pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Lošimų strateginė grupė“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.