- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2-18723-945/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13461-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- AB „Kauno dujotiekio statyba“
- Advokatai
- Vygintas Viktoras Jukna
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovui V. Z., jo atstovui advokatui Vygintui Viktorui Juknai, atsakovės AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovei Aušrai Starkutei- Šyvokienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei AB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-6), prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo 2015 m. gegužės 5 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu, priteisti ieškovui iš atsakovės išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad tarp šalių 2005 m. kovo 9 d. buvo sudaryta darbo sutartis (b.l. 8-9, 45-46), pagal kurią ieškovas dirbo vairuotoju. 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu (b.l. 7) ieškovui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda už tai, jog ieškovas 2015 m. balandžio 10 d. ir 15 d. pylė kurą ne tik į jam priskirto automobilio baką, bet ir į plastikinę talpą, šią aplinkybę darbdaviui įvertinus kaip vagystę. Ieškovas kuro nevogė, pirmą kartą kuras netilpo į automobilio baką, tuo tartu antrąjį kartą ieškovui reikėjo kuro autovežiui nuvalyti (b.l. 10). Atsakovė raštu nepareikalavo, kad ieškovas pateiktų rašytinį paaiškinimą, neįvardijo konkretaus ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. birželio 5 d. sirgo (b.l. 13), todėl drausminė nuobauda jam negalėjo būti taikoma. Be to, 2015 m. birželio 5 d. ieškovas teikė prašymą darbdaviui nutraukti darbo sutartį paties prašymu 2015 m. birželio 8 d., tačiau šią dieną atvykęs į darbą ieškovas sužinojo apie tai, jog darbo sutartis su juo nutraukta pritaikius drausminę atsakomybę. Ieškovui 2015 m. birželio 9 d. pareikalavus, kad darbdavys pateiktų paaiškinimą (b.l. 11, 44), 2015 m. birželio 25 d. ieškovas gavo atsakovės 2015 m. birželio 16 d. raštą (b.l. 12), kuriame nurodoma, jog ieškovo prašymas atmestas. Per 10 darbo metų ieškovui niekada netaikyta drausminė atsakomybė. Drausminę nuobaudą darbdavys ieškovui skyrė už atsisakymą vykdyti nepagrįstus organizacinius nurodymus- atsisakymą vežti stambaus gabarito sunkiasvorius krovinius neturint leidimo ir tam nepritaikytais keliais. Dėl įtemptų darbo santykių pablogėjo ieškovo sveikata (b.l. 66).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 26-30) atsakovė prašo ieškinį atmesti ir nurodo, jog 2015 m. balandžio 23 d. transporto eksploatacijos vadybininkas pateikė atsakovės generaliniam direktoriui tarnybinį pranešimą dėl ieškovo veiksmų (b.l. 132), kuriame nurodė, jog atlikus paskutinių dviejų mėnesių kelionės maršrutų ir kuro pylimų analizę pastebėta automobilio MB, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja ieškovas, degalų perviršis. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad 2015 m. balandžio 10 d. ir 15 d. Telšiuose esančioje degalinėje ieškovas kurą pylė į plastikinę talpą, kurią bandė slėpti maiše (b.l. 31, 33-34, 38-40). Tokiu elgesiu pažeista bendrovėje nustatyta degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarka, su kuria ieškovas supažindintas pasirašytinai (b.l. 35-37), atsakovei padaryta 43,20 Eur žala. Ieškovui 2015 m. gegužės 4 d. atvykus į darbą iš jo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, konkrečiai nurodant darbdavio nustatytas aplinkybes. Darbdavys taip pat kreipėsi į policiją, kad būtų ištirtos vagystės aplinkybes (b.l. 41-42). Nurodytas aplinkybes darbdavys įvertino kaip pagrindą taikyti darbuotojui griežčiausią drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Darbuotojas klaidingai nurodo aplinkybes, susijusias su reikalavimu pateikti pasiaiškinimą- 2015 m. gegužės 4 d. atvykęs į darbą ieškovas sveikata nesiskundė, o nedarbingumo pažymėjimą gavo po to, kai sužinojo apie darbdavio ketinimą taikyti jam drausminę atsakomybę. Drausminė atsakomybė ieškovui pritaikyta 2015 m. gegužės 5 d. įsakymu, tačiau atleidimo data tapo pirmoji diena po to, kai baigėsi ieškovo nedarbingumas- 2015 m. birželio 8 d. Nors ieškovas 2015 m. birželio 5 d. ir teikė prašymą atleisti jį iš darbo paties prašymu (b.l. 43), tuo metu jau buvo priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš darbo taikant drausminę nuobaudą. Dėl svetimo turto vagystės ieškovui iškelta administracinio teisės pažeidimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo.
Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali būti taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. DK 234 straipsnyje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu DK 228 straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Remiantis DK 93 straipsnio 1 dalimi, 61, 94, 230, 232 straipsniais, darbuotojo pareigos nustatomos darbo ir kolektyvinėje sutartyse, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidiniuose įmonės dokumentuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia šiuos drausminės atsakomybės taikymo pagrindus: pirma, asmuo, kurio atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė, turi būti atsakomybę taikančio subjekto darbuotoju; antra, teisės aktuose arba darbdavio vidiniuose dokumentuose turi būti nustatyta konkreti darbuotojo pareiga, kurios darbuotojas privalo laikytis; trečia, ši pareiga darbuotojui turi būti žinoma, t.y. už įmonės vidiniame dokumente numatytos pareigos nevykdymą darbuotojui drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu; ketvirta, darbuotojas savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais turi pažeisti jam nustatytą pareigą. Visų šių sąlygų egzistavimą kilus teisminiam ginčui privalo įrodyti darbdavys. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose laikymasis- nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo (bet ne vėliau kaip per 6 mėn. po pažeidimo padarymo), darbuotojui turi būti sudaroma galimybė pateikti pasiaiškinimą, parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbą.
Tarp šalių nėra ginčo dėl juos siejusių darbo teisinių santykių, taip pat dėl to, jog aplinkybės, su kuriomis siejamas pažeidimas, įvyko ieškovui atliekant darbines funkcijas. Neteisėtu darbuotojo veiksmu darbdavys įvardijo kuro vagystę. Ši aplinkybė konstatuota Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-892-187/2015 pripažinus ieškovą padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir paskyrus jam už tai nuobaudą bei įpareigojus atlyginti darbdavio patirtą žalą- 43,20 Eur. Nutarimas įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-491-354/2015 atmetus ieškovo apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusiu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (ieškovas buvo nurodytos bylos dalyvis), priimtu procesiniu sprendimu konstatuotos aplinkybės negali būti pakartotinai vertinamos kitoje civilinėje byloje. Ieškovo atstovo nurodytas faktas, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas vėliau, nei ieškovui pritaikyta ginčijama nuobauda, nelaikytinas reikšmingu, kadangi, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu, tam, kad konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nėra būtina, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje ar darbuotojui nepalankus procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, darbdaviui pakanka konstatuoti, kad buvo atliktas veiksmas, turintis vagystės požymių. Šiuo atveju administracinės atsakomybės ieškovui taikymas tik sustiprina darbdavio pozicijos pagrįstumą, paneigia būtinybę papildomai vertinti pažeidimo aplinkybes. Kartu pabrėžtina, jog darbo santykių prasme ieškovo veiksmų neteisėtumą atskleidžia ir faktas, jog ieškovas pažeidė atsakovės generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-14-2 patvirtintos Degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarkos 9 punkto nuostatas, griežtai draudžiančias naudojantis kortele degalus pilti ne į transporto priemonę, kuriai priskirta kortelė. Su šia tvarka ieškovas supažindintas pasirašytinai (b.l. 35-37). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį buvo pagrindas jo atžvilgiu taikyti drausminę atsakomybę. Akcentuotina ir tai, jog ieškovo darbinių funkcijų vykdymas yra tiesiogiai susijęs ne tik su jam patikėtu turtu (transporto priemone), bet ir su teise naudoti bendrovės lėšas pilant kurą. Konstatavus pasikartojančios vagystės, kuria darbdaviui padaryta konkreti turtinė žala, faktą, akivaizdu, jog ieškovas nebeteko darbdavio pasitikėjimo, kas papildomai pagrindžia griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui parinkimą.
Nesutiktina ir su ieškovo atstovo pozicija, jog drausminė nuobauda turėtų būti panaikinta dėl darbdavio padarytų procedūrinių pažeidimų.
Nors darbdavys ir nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo įteiktas rašytinis darbdavio reikalavimas pasiaiškinti, kaip tai numatyta DK 240 straipsnio 1 dalyje, kaip matyti iš ieškovo pateikto pasiaiškinimo turinio (b.l. 10), kuriame ieškovas pats įvardijo pažeidimus, kuriais yra kaltinamas ir nurodė savo veiksmų priežastis, jam buvo aišku, kokiais pažeidimais jis kaltinamas, reikalavimo pateikti pasiaiškinimą tikslas buvo pasiektas. Pabrėžtina, jog formalumų nesilaikymas nagrinėjamu atveju neužkirto kelio ieškovui tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir nagrinėjant jo paties inicijuotą civilinę bylą, t.y. turint visus reikšmingus duomenis ir žinant darbdavio poziciją, pateikti papildomus paaiškinimus.
Be to, ieškovas neįrodė ir jo nurodytos aplinkybės, jog paaiškinimo buvo pareikalauta ieškovo ligos metu. Nors ieškovas paaiškinimą pateikė 2015 m. gegužės 4 d., kurią jam buvo fiksuotas nedarbingumas, kaip matyti iš Sodros teismui pateiktų duomenų (b.l. 79-84), nedarbingumo faktas įregistruotas nurodytos dienos popietę (14 val.), ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog reikalavimas pasiaiškinti jam buvo pateiktas ir pasiaiškinimą jis darbdaviui įteikė po apsilankymo pas gydytojus.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir darbuotojo argumentas, jog drausminę atsakomybę darbdavys jam pritaikė ligos metu, pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją. 2015 m. gegužės 5 d. (b.l. 7) įsakymu darbdavys tenusprendė taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, tačiau konkrečios atleidimo iš darbo datos nenurodė, atleidimo iš darbo neįformino. Ieškovas iš darbo atleistas pirmąją dieną po to, kai jam nustojo galioti įstatyminė garantija, darbdaviui ant ieškovo pateikto prašymo užrašius atitinkamą rezoliuciją (b.l. 43), atlikus įrašą darbo sutartyje (b.l. 45-46), pateikus pranešimą Sodrai (b.l. 94-97). Pabrėžtina, jog net ir tuo atveju, jeigu darbdavys ieškovą iš darbo būtų atleidęs 2015 m. gegužės 5 d., ieškovas savo teises galėtų ginti reikšdamas reikalavimą dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo į 2015 m. birželio 8 d., t.y. DK 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija negali būti vertinama kaip paneigianti darbdavio veiksmų teisėtumą tokia apimtimi, jog darbuotojo teisės turėtų būti ginamos ne perkeliant atleidimo iš darbo datą, bet pripažįstant atleidimą neteisėtu ir taikant DK 300 straipsnio nuostatas.
Kadangi ligos laikotarpis, vadovaujantis DK 241 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomas į terminą drausminei nuobaudai skirti, pripažintina, jog šis terminas nebuvo praleistas.
Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.