Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. Z. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 str., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 174 Eur administracinė bauda, bei, pritaikius ATPK 37 str., jis įpareigotas per du mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos atlyginti 43,20 Eur padarytą nuostolį AB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 10 d. 10.01 val. ir 2015 m. balandžio 15 d. 11.12 val. (duomenys neskelbtini), degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ į plastikines talpas per du kartus savo reikmėms prisipylė 40 litrų dyzelinio kuro, kurio rinkos vertė 43,20 Eur, ir atsiskaitė už kurą įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele, tai yra pavogė įmonei priklausantį dyzelinį kurą, kurio vertė 43,20 Eur, ir tuo padarė turtinę žalą. Šia veika V. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

Skunde nurodoma, kad akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nei policijai, nei teismui nepateikė reikiamos medžiagos (konkrečių buhalterinių paskaičiavimų) dėl padarytos žalos dydžio. Apeliantas pažymi, kad bendrovė policijai pateikė tik 2015 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtintą (nepasirašytą) nekonkretų pranešimą dėl kuro užpylimo į transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Apelianto manymu, teismas negalėjo remtis liudytojo M. G. parodymais, nes jis nėra specialistas duoti išvadą dėl degalų užpilto kiekio ir tų degalų panaudojimo. Apeliantas pabrėžia, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ Degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarkos taisyklių 12 punkto nuostatų nesilaikė pati AB „(duomenys neskelbtini)“.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pabrėžia, kad transporto priemonės vairuotojo pareiga yra tinkamai prižiūrėti transporto priemonę, tačiau nėra reikalavimo transporto priemonę plauti dyzeliniu kuru ir valyti skudurais, siekiant paruošti transporto priemonę techninei apžiūrai. Taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, jog V. Z. argumentas, kad 2015 m. balandžio 16 d. ir 21 d. jis valė transporto priemonę dyzeliniu kuru ant žvyrkelio ties (duomenys neskelbtini) keliu, neatitinka tikrovės, kadangi bendrovėje naudojama automobilių stebėjimo sistema, fiksuojanti transporto priemonių maršrutus, užfiksavo, kad 2015 m. balandžio 16 d. kelyje (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. Z., nebuvo sustojęs tiek važiuodamas į priekį (8:00–8:25 val.) tiek atgal (10:40–10:45 val.). Automobilis nuo 8:25 val. iki 10:32 val. stovėjo ant kelio (Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia čiaupų aikštelės, kur buvo vykdomi darbai. 2015 m. balandžio 21 d. V. Z. su transporto priemone buvo (duomenys neskelbtini), gamybinėje bazėje (duomenys neskelbtini). Dienos metu apie 11 val. transporto priemonė buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros servisą (duomenys neskelbtini).

Dėl tvarkos 12 punkte nustatytos baudos netaikymo V. Z. bendrovė pabrėžia, kad ji neturi tikslo pasipelnyti iš savo darbuotojų ir šią nuostatą laiko prevencine, tačiau nuostolių atlyginimo klausimą kelią visada. V. Z. atžvilgiu padarytos žalos paskaičiavimas buvo pateiktas 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui ir yra pateiktas į bylą, su kuriuo V. Z. tikrai susipažinęs. Bendrovė pažymi, kad dokumento forma buhalterinė pažyma ar raštas yra tik formalumas ir neįtakoja paties dokumento turinio, kuriame aiškiai nurodyta padarytos žalos suma – 43,20 Eur. AB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, teismas teisingai vertino situaciją, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, o tokių trūkumų šioje byloje nustatyta nebuvo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutarimu pagrįstai nutarė V. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., ir skirti jam 174 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis, be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė ir apeliantas.

V. Z. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, kuro ataskaita, video medžiaga, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, tarnybiniu pranešimu, liudytojų teisme duotais parodymais.

Iš bylos medžiagoje esančios kuro ataskaitos matyti, kad V. Z. 2015 m. balandžio 10 d. 10:01:28 val. įpylė 329,62 litro degalų, nors čekyje nurodyta 363,34 litro, o 2015 m. balandžio 15 d. 11:12:40 val. įpylė 273,79 litro, nors čekyje nurodyta 309,02 litro (13, 25 b. l.), t. y. matomi kuro užpylimų ir kuro čekių iš degalinių neatitikimai – kuro čekiuose užpilto kuro kiekis gerokai didesnis nei pagal kuro zondų parodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pranešime nurodyta, kad jų bendrovės montuojamos kuro kontrolės įrangos paklaida yra iki 4 proc., tačiau iš programos parodymų matyti, kad užpylimai nebetelpa į paklaidos ribas (27 b. l.), liudytojas M. G. tai patvirtino ir teismo posėdžio metu (72 b. l.). Nors V. Z. teigia, kad kurą, kurį supylė į plastikinę talpą, vėliau supylė į baką (70 b. l.), iš liudytojo M. G. teismo posėdžio metu duoto paaiškinimo (27 b. l.) aišku, jog, jei į automobilio baką pilamas kuras, kurio kiekis didesnis nei 5 litrai, tai užfiksuotų automobilyje sumontuota įranga. Liudytojas J. R. nurodė, kad V. Z. mašinoje gedimų, sutrikimų nustatyta nebuvo, įranga remontuojama nebuvo (73 b. l.). Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. G. jokios išvados kaip specialistas neteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę konsultuoja pusantrų metų nuo įrangos sumontavimo tarp bendrovių sudarytos sutarties pagrindu (72 b. l.), todėl M. G. buvo apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas dėl automobilyje sumontuotos sistemos veikimo principų, siekiant įvertinti sistemos teikiamų duomenų patikimumą.

Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad nepaneigti V. Z. nuoseklūs parodymai, jog supiltus degalus į plastikines talpas jis panaudojo darbinių pareigų atlikimui, t. y. priskirto automobilio tinkamai priežiūrai – techninės apžiūros paruošimui ir nenutrūkstamos automobilio eksploatacijos užtikrinimui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Z. pasirašytinai buvo susipažinęs su AB „(duomenys neskelbtini)“ Degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarka (31–34 b. l.), pagal kurios 9 punktą griežtai draudžiama, naudojantis kortele, pilti degalus į kitas degalų talpas, išskyrus transporto priemonę ar mechanizmą, kuriam yra priskirta kortelė, arba mobiliąją degalų talpą, kai tai yra nurodyta šios tvarkos 10 p., arba kanistrą, kaip tai nurodyta šios tvarkos 11 p. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos, V. Z. 2015 m. balandžio 10 d. 09:01:22 val. degalus pylė ne tik į automobilio baką, bet ir į plastikinę talpą. Paprašytas paaiškinti tokį savo elgesį bendrovei, V. Z. pasiaiškinime nurodė, kad buvo užsisakęs kažkokį kiekį kuro, pilant kurą jam netilpo į baką užsakytas kiekis ir į talpą jis supylė apie 10 litrų kuro, pavažiavęs kažkiek laiko, tą kurą supylė į baką (20 b. l.). Įvertinus tai, kad V. Z. nenurodė, kokį konkrečiai kiekį kuro buvo užsisakęs, tai, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog V. Z. pirmiausia kuru pripildo plastikinę talpą, ir tik po to kuro tiekimo žarną įdeda į baką, tampa neaišku, kaip V. Z. žinojo, kiek kuro netilps į baką. Pažymėtina, kad policijos komisariatui pateiktame paaiškinime V. Z. apskritai nenurodė jokių aplinkybių apie kuro užsisakymą, tik teigė, kad 2015 m. balandžio 10 d. degalinėje į 20 litrų plastikinę talpą prisipylė dyzelino, nes netilpo į automobilio baką, pavažiavęs kažkiek kilometrų kurą supylė į autovežio baką (39 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendrovei rašytame pasiaiškinime V. Z. nurodė, jog talpą 2015 m. balandžio 10 d. važiuodamas į kolonėlę pasiskolino (20 b. l.), tačiau teismo posėdžio metu jau nurodė kitas aplinkybes – kad kanistras visą laiką buvo priekaboje, ten yra tokia dėžė, kur sudėdavo reikalingas medžiagas, kanistrus, niekas priekaištų dėl to nereiškė (71 b. l.). Pastebėtina, kad J. R. policijos komisariatui pateiktame paaiškinime nurodė, jog 2015 m. gegužės 5 d. V. Z. perdavimo aktu jam perdavė kuro kortelę ir transporto priemonę, apžiūrėjęs transporto priemonės kabiną nei plastikinių talpų, nei kuro nerado (43 b. l.).

Dėl 2015 m. balandžio 15 d. įvykio policijos komisariatui pateiktame paaiškinime V. Z. nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d., važiuodamas kartu su J. K., užvažiavo į tą pačią degalinę užsipilti kuro, prieš pildamas degalus, pasiėmė 20 litrų plastikinę talpą ir į ją pripylė apie 10 litrų dyzelino, nes norėjo nuplauti smaluotą vilkiko ir puspriekabės šoną (39 b. l.). Tačiau anksčiau bendrovei rašytame paaiškinime V. Z. teigė, kad apsinešęs smala buvo tik tralas (3 b. l.), o teismo posėdžio metu nurodė, jog ne tik mašinos šonai ir priekaba buvo aptaškyti smala, bet ir tepalai pridžiūvę nuo platformos. Taigi, neaišku, ką konkrečiai V. Z. valė dyzelinu. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudarytos tinkamos sąlygos transporto priemonių priežiūrai. Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad mašinos plaunamos plovykloje įmonės teritorijoje, tai padaro vairuotojas prieš važiuojant į servisą, kur jos remontuojamos, mašina nuplaunama vandeniu, kad būtų be purvo (72–73 b. l.). Nors teismo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad V. Z. paprašė paduoti talpas ir sakė, kad reikia apiplauti smala aptaškytą automobilį (73 b. l.), tačiau teismas pagrįstai nesirėmė šiais parodymais, nes jie nebuvo nuoseklūs – policijos komisariatui pateiktame paaiškinime J. K. nurodė, jog kokiu tikslu V. Z. pylė dyzeliną į plastikinę 20 litrų talpą, jam neaiškino (28 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad policijai pateiktame paaiškinime V. Z. nurodė, kad likusią po apiplovimo dyzelino dalį jis supylė į automobilio kuro baką (39 b. l.), tačiau teismo posėdžio metu tokios aplinkybės nenurodė, teigdamas, kad įsipiltą kurą sunaudojo smalos valymui (70 b. l.). Taip pat svarbu pažymėti, kad policijos komisariatui pateiktame paaiškinime V. Z. nurodė, kad automobilį plovė sekančią dieną, belaukdamas, kol atvarys techniką pervežimui (39 b. l.), tačiau apklaustas teismo posėdžio metu V. Z. jau teigė, kad valė mašiną ne tik vasario 16 d., bet ir vasario 21 d. Nors V. Z. nurodė, kad automobilį valė ant Žvyrkelio (duomenys neskelbtini) kelyje (70 b. l.), iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atsiliepimu į skundą pateikto priedo Nr. 1 matyti, kad bendrovėje naudojama automobilių stebėjimo sistema užfiksavo, jog 2015 m. balandžio 21 d. V. Z. su transporto priemone buvo (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, kad V. Z. parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl apeliaciniame skunde nurodyti V. Z. argumentai, kad jis nepasisavino savo reikmėms į plastikines talpas supiltų degalų, o juos panaudojo tinkamam darbinių pareigų atlikimui, atmetami kaip nepagrįsti ir laikomi apelianto gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apelianto teiginiai dėl to, jog bendrovė turi pagrindą jį apkalbėti dėl tarp jo ir bendrovės kilusių nesutarimų laikytini deklaratyviais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (jų nepateikė ir apeliantas), kad tarp jo ir bendrovės administracijos buvo kilęs nesutarimas dėl atsisakymo vykdyti nurodymą vežti stambaus gabarito sunkiasvorius krovinius, neturint leidimo, ir tam nepritaikytas keliais. Vien ta aplinkybė, kad V. Z. yra pareiškęs ieškinį dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įvertinus tai, jog bendrovė į teisėsaugos institucijas kreipėsi 2015 m. balandžio 30 d. (11 b. l.), V. Z. atleistas iš darbo, kaip nurodo bendrovė atsiliepime, tik 2015 m. birželio 8 d., o minėtas ieškinys pateiktas liepos mėnesį (62–64 b. l.), taip pat neduoda pagrindo manyti, kad bendrovė siekia V. Z. apkalbėti. Tai, kad V. Z. atžvilgiu bendrovė nepritaikė Degalų įsigijimo kortelių naudojimo tvarkos 12 punkto ir jam neskyrė baudos, nei paneigia, nei patvirtina aplinkybę dėl V. Z. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., nes teisinis administracinės atsakomybės pagrindas yra įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3 -802/2007). Nagrinėjamu atveju visi netikslumai buvo pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl galimai neteisėtų veiksmų nurodė, kad padarytos žalos suma dar tikslinama (11 b. l.), o 2015 m. gegužės 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bendrovei buvo padaryta žala, kuri, bendrovės paskaičiavimu, sudaro 43,20 Eur (16 b. l.). Įvertinus bylos medžiagoje esančią kuro ataskaitą (13 b. l.), kurioje nurodyta, kiek kuro buvo įpilta į baką, dokumentus, patvirtinančius, už kokį kuro kiekį buvo atsiskaityta įmonės kortele (25 b. l.), galimą kuro kontrolės įrangos paklaidą – 4 proc. (27 b. l.), akivaizdu, kad V. Z. į automobilio baką per abu kartus neįpylė ne mažiau kaip 40 litrų dyzelino. Bendrovė apskaičiuodama žalą rėmėsi vidutine kuro (dyzelino) kaina pažeidimo padarymo dienomis, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimu V. Z. buvo pagrįstai įpareigotas atlyginti AB „(duomenys neskelbtini)“ 43,20 Eur padarytą nuostolį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai V. Z. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.