- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-814-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- S. R., I. Š., R. R., A. R., V. M., N. Z., V. S.
Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02639-2015-3
2016 m. birželio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantė) V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą atsakovams S. R., I. Š., R. R., A. R., V. M., N. Z., V. S., V. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė: 1) pripažinti, jog pareiškėjos motinos V. R. vardu įgyta 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/100 dalys tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 1993-03-29 pirkimo–pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, ir V. R. įmokėta vienkartinė 41,05 Eur įmoka už 2,88 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos motinos asmeninė nuosavybė; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodė, jog namo dalis priklausė V. R., kuri ją privatizavo iš valstybės. Tėvai buvo susituokę, tačiau gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, tėvas turėjo sugyventinę, todėl turtas, kurį motina įsigijo, yra motinos asmeninė nuosavybė. Po tėvo ir motinos mirties į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes jai buvo pasakyta, kad ji negali turto paveldėti. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi pareiškėjos sesuo V. S., kuri yra mirusi, jai paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Po motinos mirties liko namo dalis, name gyvena jos sesers vaikai ir į jį pareiškėja nepretenduoja, o pretenduoja į 2,88 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį motina pirko už investicinius čekius. Žemės sklypo nuosavybės dokumentų motina nespėjo susitvarkyti, nes mirė. Pareiškėja šį žemės sklypą prižiūri, jame dirba ir juo naudojasi.
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl namo jokių pretenzijų neturi, jog įgyti namo nuosavybės teise nesiekia, jog namas liks sesers V. S. dukrai (suinteresuotas asmuo) V. S., o pareiškėja nori tik juridiškai įsiteisinti žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog ji priėmė V. R. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti minėtą namo dalį ir kitus pastatus, nes name visą laiką gyveno apeliantės tėvai ir toliau jame gyvena ji pati, šį turtą prižiūri, moka mokesčius ir remontuoja. Jos gyvenamoji vieta šiame name deklaruota nuo 1993-10-29.
Suinteresuoti asmenys S. R., R. R., A. R., V. M., N. Z., V. S., V. S. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad pareiškėjos tėvai B. R. ir V. R. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, gyveno skirtingose vietose. Namas buvo V. R., ji buvo įsigijusi namą už savo pinigus. V. R. turėjo žemės. Po V. R. mirties pareiškėja A. P. valdo 2,88 ha ploto žemės sklypą, jį prižiūri. Po V. R. mirties namas liko V. S., ten gyvena ji ir jos brolis V. S..
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-02-10 sprendimu pareiškimą tenkino. Pripažino, kad V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įgyta 1/2 dalis gyvenamojo namo, 37/100 dalys tvarto, ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įgyti 1993-03-29 pirkimo–pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, ir V. R. įmokėta vienkartinė 41,05 Eur įmoka už 2,88 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė V. R. nuosavybė. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos V. R. mirties jos palikimą priėmė dukra A. P., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teismas nustatęs, jog pareiškėjos tėvas B. R. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. R. – (duomenys neskelbtini), jog nuo 1997 m. pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nurodęs, jog nėra pagrindo netikėti šalių paaiškinimais, jog pareiškėjos tėvai kartu negyveno, sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos motinos santuokoje įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Teisiškai reikšmingomis bylai vertino aplinkybes, jog nėra sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, jog po V. R. mirties jos įpėdiniai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, jog pagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog ji sklypą valdė, tvarkė ir naudojo kaip savo nuo 1994 m., o šiuo metu dėl blogos sveikatos ji sklypą yra perdavusi dukrai L. T., jog suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko ir patvirtino, kad pareiškėja po motinos mirties sklypą valdė, prižiūrėjo, jog žemės nuomos mokesčio už 2014, 2015 m. gavėja yra pareiškėja, jog šis sklypas (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-06-14 sprendimu suteiktas V. R.. Iš Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro ir Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro pažymos nustatė, jog dėl pareiškėjos motinos palikimo priėmimo kreipėsi jos duktė V. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. 2015-11-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus pažymos duomenimis nustatė, jog šiuo metu faktiškai naudojamas 2,88 ha ploto žemės sklypas, todėl V. R. įpėdiniai turi teisę paveldėti 41,05 Eur įmoką, sumokėtą už 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemę, ir teisę pirkti iš valstybės 2,88 ha ploto asmeninio ūkio žemės. Rėmėsi išdėstytomis aplinkybėmis ir padarė išvadą, jog pareiškėjos mirusios motinos santuokoje įgytas turtas bei sumokėta įmoka yra pareiškėjos mirusios motinos asmeninė nuosavybė, o po motinos mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ją priėmė jos dukra (pareiškėja) (CK 3.89 str. 2 d., 5.51 str., CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo (CPK 448 str. 1 d).
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą, kad po apeliantės motinos V. S. mirties ji priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Argumentuoja, jog jos motina V. S. tiek iki tada, kai jos motina V. R. įsigijo 1/2 dalį gyvenamojo namo, 37/100 dalis tvarto, ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tiek ir po to gyveno kartu su V. R.. Kartu su motina gyveno ir apeliantė ir jos gyvenamoji vieta deklaruota nuo gimimo adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendama tvarkė minėtą turtą. Po motinos mirties apeliantė liko gyventi minėtame name, jį prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri, moka visus mokesčius, valdo sodybą, tvarko aplinką. Taigi, būtent apeliantė, o ne pareiškėja faktiškai priėmė ir valdo minėtą turtą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek pati pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys. Todėl teismas nepagrįstai nustatė faktą, jog pareiškėja V. R. palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymi, jog už 2,88 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį valstybei nuo 2003 iki 2013 m. mokėjo apeliantė, o nuo 2013 m. mokestinė prievolė perėjo pareiškėjai, o jai neturint sveikatos, toliau sklypu rūpinosi pareiškėjos dukra L. T.. Priežasčių, dėl kurių apeliantės mamai, kuri laiku kreipėsi į Tauragės rajono 1-ąjį notaro biurą po motinos V. R. mirties, per 3 metus nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nežino. Paveldėjimo byla (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užvesta ir yra perduota Tauragės rajono 3-iajam notaro biurui. Taigi apeliantės mama laikytina priėmusi V. R. palikimą CK 5.50 str. 2 d. prasme. Apeliantė pirmoji pradėjo valdyti tiek močiutės V. R., tiek motinos V. S. palikimą, todėl turi būti konstatuojama, jog ji priėmė visą palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 5.51 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. R., S. R., A. R., N. Z., V. M., V. S. atsiliepimais su apeliaciniu skundu sutinka. Nurodo vienodus argumentus, jog apeliantės nurodytos aplinkybės yra teisingos ir paneigia melagingus pareiškėjos reikalavimus.
Pareiškėja atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. Teigia, jog apeliantė iškraipo faktines aplinkybes. Pareiškėja žemės sklypą realiai naudoja, prižiūri, deklaruoja, jį valdo kaip savo. Šią aplinkybę teisme patvirtino visi suinteresuoti asmenys bei 2015-08-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto duomenys. Suinteresuoti asmenys neginčijo fakto, jog pareiškėja faktiškai valdė motinai V. R. priklausantį žemės sklypą. Apeliantės su skundu pateiktas 2015-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus raštas patvirtina, jog ieškovė yra įrašyta į mokesčių mokėtojų sąrašą, nes realiai valdo ir naudoja minėtą žemės sklypą, tačiau šis sklypas yra valstybės nuosavybės nuosavybė ir mokėti mokesčius už sklypą nereikėjo. Natūra sklypas atmatuotas 2000 m., pareiškėja juo naudojasi iki šiol. 2010 m. atlikti sklypo kadastriniai matavimai, o 1996 m. už šį sklypą V. R. yra sumokėjusi 41,05 Eur kaip už asmeninio ūkio žemę. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog mokėjo mokesčius už žemę, be to, minėto patikrinimo metu nežinojo sklypo vietos, juo nesinaudojo ir neprižiūrėjo. Apeliantė negalėjo priimti V. R. palikimo faktiniu valdymu, nes po V. R. mirties (duomenys neskelbtini) ji buvo 8 metų, o po apeliantės motinos mirties (duomenys neskelbtini) – 11 metų amžiaus. Pareiškėja neginčijo ir neginčija fakto, jog po V. R. mirties jai priklausančio namo dalyje liko gyventi pareiškėjos sesuo V. S. su šeima, kuri priėmė palikimą ir faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir padavusi pareiškimą dėl V. R. palikimo priėmimo. Po sesers V. S. mirties name liko gyventi sesers sutuoktinis su mažamečiais vaikais, tarp jų ir apeliantė. Taigi palikimą po V. R. mirties yra priėmusios dvi įpėdinės – pareiškėja ir jos sesuo V. S.. Apeliantės reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po apeliantės motinos V. S. mirties ji priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, yra ne šios, o galbūt kitos, apeliantės inicijuotinos, bylos nagrinėjimo dalykas. Sutinka, kad byloje būtų pridėti ir vertinami apeliantės kartu su skundu pateikti nauji įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, apeliantės kartu su skundu pateikti nauji įrodymai: 2016-03-03 (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno J. G. pažyma Nr. 30-6 (patvirtina aplinkybę, jog V. S. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), jog su ja iki jos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno ir šiuo metu gyvena sutuoktinis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnus V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir duktė (apeliantė) V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), jog duktė palikimą priėmė ir valdo (b. l. 103); 2015-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus raštas Nr. 34SD-8001-(14.34.104.) (patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja yra įrašyta į mokesčių mokėtojų 2013, 2014 ir 2015 m. sąrašus, nes ji naudojasi 0,12 ha ploto žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir 2,88 ha – (duomenys neskelbtini) (b. l. 104), ir pareiškėjos su atsiliepimu pateiktas 200-07-18 V. R. prašymas asmeninio ūkio žemę pamatuoti (duomenys neskelbtini), pripažintini susijusiais su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl priimami ir vertinami.
Apeliacinio skundo argumentai, teisinis jų vertinimas ir teismo išvados
Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti pareiškėją priėmusia motinos palikimą, pradėjus faktiškai paveldimą turtą (jo dalį) valdyti, ar nustatytas ginčo juridinis faktas (ne) turi įtakos apeliantės turtinėms teisėms.
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai, – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis.
Apeliantė argumentuoja, jog teismas nepagrįstai nustatė faktą, jog pareiškėja savo motinos V. R. palikimą, inter alia, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 37/100 dalis tvarto, ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama faktiškai šį turtą valdyti, nes šiame gyveno apeliantės šeima ir dabar ji toliau ten gyvena, prižiūri ir naudoja šį turtą kaip savo.
Nustatyta, jog pareiškėja pirmosios instancijos teisme akcentavo, jog jai rūpi / ji siekia paveldėti ne ginčo namą (jo dalį), o tik juridiškai įsiteisinti minėtą 2,88 ha ploto žemės sklypą. Apeliantė pirmosios instancijos teisme aiškiai nurodė, kad nesutinka, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiniu valdymu priėmė (visą) motinos palikimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 5.51 str. 1 d. reglamentuota, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas, byloje esant aiškiai apeliantės pozicijai dėl paveldimo turto apimties, šio turto valdymo, naudojimo, priežiūros aplinkybių, esant įrodymams, patvirtinantiems aplinkybę, jog apeliantės motina (ir niekas kitas iš V. R. vaikų, anūkų ir (ar) kt.) vienintelė kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl motinos V. R. palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai notaro jai neišduoti (to priežastys neatskleistos) (b. l. 15), objektyviai galėdamas pastebėti, jog šalys procese veikia nesuprasdamos ginčo juridinio fakto nustatymo teisinės reikšmės CK 5.51 str. 1 d. normos prasme (šalių interesams byloje neatstovavo advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, kt. teisininkai profesionalai; šalys neturi teisinio išsilavinimo ir (ar) bylinėjimosi patirties ir pan.; 2016-02-09 teismo posėdžio garso įrašas, LITEKO), neįvertino, jog ginčijamu sprendimu iš esmės pažeidžiami apeliantės – galimos potencialios įpėdinės, turtinės teisės bei teisėtas lūkestis ateityje vienai ir (ar) kartu su pareiškėja paveldėti mirusiosios V. R. turtą (CPK 185 str.). Taigi, teismas neįvertino kiekvieno pretendento į mirusios V. R. palikimą faktinių veiksmų ir jų pobūdžio, elgesio nuoseklumo, aktyvumo faktiškai pradedant palikimą (konkretų turtą) valdyti kaip savo.
Taip pat pirmosios instancijos teismas neišaiškino tiek apeliantei, tiek apskritai šalims įsiteisėjusio teismo sprendimo tokio pobūdžio byloje teisinių pasekmių jų turtinėms teisėms ir pareigoms (CPK 8 str., 18 str., 42 str., 243 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju palikus galioti ginčijamą sprendimo dalį ir šiam sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjai sprendimo pagrindu notaras išduotų (privalėtų išduoti) paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios V. R. turtą ir ne tik dėl pareiškėjos nurodomos žemės ir (ar) turtinės teisės į šią žemę paveldėjimo, tačiau ir dėl minėto namo dalies ir kitų statinių paveldėjimo taip pat. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas faktinių duomenų ir teisinių pagrindų, susijusių su apeliantės teisės į ginčo palikimą realizavimu, neatskleidė bylos esmės, vienpusiškai išnagrinėjo bylą ir (ar) byloje apgynė tik pareiškėjos turtinius interesus.
Pažymėtina, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 7, 8 d.). Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog CPK XXV skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu (CPK 443 str. 4 d.), todėl atitinkamai pareiškime kiti dalyvaujantys asmenys yra suinteresuoti asmenys, o ne atsakovai.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nagrinėjo žodžiu pateiktą pareiškimą dėl juridinio fakto kaip ieškinį dėl nuosavybės teisių į kito asmens turtą. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į tai, jog byla grąžintina nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad V. R. vardu įgytas turtas, įmokėta vienkartinė įmoka už žemės sklypą buvo asmeninė V. R. nuosavybė, naikintinas kaip juridiškai nepagrįstas, nes akivaizdu, jog tokio fakto pripažinimas neturi teisinės reikšmės ir (ar) nesukelia proceso dalyviams jokių pasekmių. Be to, minėtų sąlygų viseto tokiam juridiniam faktui nustatyti byloje pareiškėja neįrodinėjo.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.
Į nurodytus teisinio reguliavimo aspektus pirmosios instancijos teismui siūlytina atsižvelgti nagrinėjant bylą iš naujo. Teismo vertinimu, pareiškimas yra su trūkumais (CPK 447 str., antruoju punktu prašomas nustatyti juridinis faktas neatitinka CPK 445 str. nurodytų sąlygų), taigi teismas turėtų arba pasiūlyti ištaisyti pareiškimo trūkumus, arba atsisakyti priimti pareiškimo dalį. Akivaizdu, kad byloje dalyvaujantiems asmenims sunku be atstovo pagalbos tinkamai ginti savo teises, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims siūlytina pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str., 443 str. 8 d.).
Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 str. 1 d. 1 p. nurodyto pažeidimo ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą (nutartį). Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą sprendimą, tačiau faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtį susiaurina apeliacinių skundų ribos. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o vadovaujantis CPK 327 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apskųstas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje būtina ištirti ir nustatyti minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.