Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams A. P. ir A. S. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovais į bylą įtraukti tiek A. P., tiek A. S., nes pagal draudimo sutarties nuostatas pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą tenka ne tik draudėjui, bet ir apdraustajam. Šiuo atveju A. P. laikomas draudėju, nes jis sudarė draudimo sutartį, o be to, iš viešo registro duomenų matyti, kad būtent jis eismo įvykio metu buvo transporto priemonė savininkas. A. S. laikomas apdraustuoju, nes jis vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu. Pagal civilinį kodeksą vieši duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jeigu ir įvyko transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris, kad atsakovas A. P. perdavė A. S. draudimo dokumentus. Taip pat, byloje nėra nenuginčijamų duomenų apie tai, kad nuosavybės teisės į automobilį buvo perleistos. Policijos pažymoje nėra nurodyta transporto priemonės savininko duomenys, todėl ieškovės nuomone ši aplinkybė rodo, kad transporto priemonės savininkai nebuvo pasikeitę. Ieškovė nesako, kad ginčo automobilis apskritai negalėjo būti naudojama keleivių pervežimui, tačiau pažymi, kad ši aplinkybė turėjo įtakos draudimo įmokai. Šuo atveju, draudėjas ir savininkas yra atsakingas, kad transporto priemonė būtų naudojama pagal draudimo sutarties sąlygas. Pasikeitus automobilio eksploatavimo sąlygoms, draudėjas turėjo pakankamai laiko informuoti draudiką, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir mėnesį laiko transporto priemonė buvo naudojama kitomis sąlygomis. Kai įvyko eismo įvykis buvo vykdoma keleivių pervežimo veikla, todėl dėl šios priežasties ieškovė mano, kad turi teisę prašyti maksimalios išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo.

7. Atsakovui A. S. buvo žinoma apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką, galimybę posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą, tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. Didžiosios Britanijos kelyje užsidegė atsakovo A. S. vairuojamas automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala Highways England priklausančiam turtui (apgadinta važiuojamoji dalis ir SOS dėžutė). Automobilio „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė 2019 m. balandžio 10 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – Draudimo sutartis) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi šios transporto priemonės valdytojas buvo atsakingas už eismo įvykio kilimą, Draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytą nuostolį ieškovė 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. mokėjimais išmokėjo 25 087,49 Eur dydžio draudimo išmoką.

9. Iš Draudimo sutarties turinio matyti, jog draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama: kelių eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje, taip pat nebus naudojama eisme dešine kelio puse, kai jos vairas yra dešinėje automobilio pusėje (1.5.2.3. punktas); mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (1.5.2.4. punktas).

10. Ieškovės teigimu, atsakovai nei Draudimo sutarties sudarymo, nei vykdant Draudimo sutartį nepranešė ieškovei, apie tai, kad transporto priemonė naudojama kitomis nei numatyta Draudimo sutarties 1.5.2, 1.5.2.3, 1.5.2.4 punktų sąlygomis, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsniu, atsakovai turi pareigą solidariai grąžinti ieškovei 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 12 543,75 Eur.

11. Atsakovo A. P. atstovas su ieškovės ieškiniu nesutinka iš esmės dėl dviejų aspektų: pirma – teigia, kad atsakovas A. P. į bylą atsakovu įtrauktas nepagrįstai, antra – ieškovė visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai taiko atsakomybę draudėjui, nenustačius priežastinio ryšio su eismo įvykiu.

Dėl atsakovų atsakomybės už draudimo sutarties sąlygų nevykdymą

12. Ieškovė teikdama teismui ieškinį dėl dalies draudimo išmokos priteisimo atsakovu įtraukė A. P., tačiau pastarajam pateikus atsiliepimą ir nurodžius, kad jis dar iki eismo įvykio ginčo automobilį pardavė A. S., ieškovė ieškinį patikslino ir atsakovais įtraukė tiek A. P., tiek A. S.. Ieškovė tokį savo procesinį sprendimą įtraukti abu atsakovus į bylą motyvuoja tuo, kad A. P. laikomas draudėju, nes jis sudarė Draudimo sutartį ir iš viešo registro duomenų matyti, kad būtent jis eismo įvykio metu buvo transporto priemonė savininkas, o A. S. laikomas apdraustuoju, nes būtent jis vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu.

13. Sprendžiant klausimą dėl automobilio savininko registravimo teisinės reikšmės pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomos motorinių transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties teisinės registracijos; transporto priemonės savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o automobilio perdavimas šios sutarties pagrindu yra jo įgijimo nuosavybėn momentas; viešo registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos; viešo registro informacija apie transporto priemonės savininką paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018).

14. Nagrinėjamu atveju iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki bylos išnagrinėjimo buvo registruotas atsakovo A. P. vardu. Atsakovas A. P. teigdamas, kad jis dar iki eismo įvykio ginčo automobilį pardavė atsakovui A. S., į bylą pateikė 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šios sutarties matyti, kad A. P. parduoda jam nuosavybės teisę priklausantį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S., o pastarasis šį automobilį perka iš A. P.. Sutartyje taip pat nurodyta, kad A. S. įsipareigoja pats vienasmeniškai įregistruoti automobilį VĮ „Regitra“.

15. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu kvestionavo šią pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydama, kad sandoris galimai sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, tačiau šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Vienas iš ieškovės argumentų, kad tikrasis automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo A. P., kuris kaip savininkas nurodytas ir viešajame registre, yra tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. Eismo įvykio atskaitos formoje nėra nurodyta transporto priemonės savininko duomenys. Tačiau teismas šią ieškovės prielaidą vertina kritiškai, kadangi tame pačiame Eismo įvykio atskaitos formos lape nurodyta ir tai, kad vairuotojas (A. S.) yra savininkas, todėl teismo nuomone, vien ši ieškovės nurodoma prielaida, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad tikrasis automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo A. P.. Dar daugiau, nei pačios pirkimo-pardavimo sutarties, nei aplinkybės, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo ne A. P. neginčija ir pats atsakovas A. S.. Taigi, teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl automobilio savininko, todėl sprendžia, kad automobilis eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovui A. S..

16. TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį. Šiuo atveju atsakovo A. P. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties metu A. P. perdavė A. S. visus automobilio dokumentus, įskaitant ir automobilio registracijos liudijimą, ir draudimo polisą. Šių aplinkybių, t. y. kad A. P. perdavė dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį naujajam savininkui, atsakovas A. S. neginčijo, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė ir ieškovė, todėl A. S. įsigijus iš A. P. automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo jam visos draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą Draudimo sutartį.

17. Esant šioms teismo padarytoms išvadoms (šio sprendimo 15, 16 punktai) ir atsižvelgiant į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį už draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako tik draudėjas, teismas sprendžia, kad ieškinys A. P. atžvilgiu pareikštas nepagrįstai, todėl ieškinio reikalavimai jo atžvilgiu atmetami.

18. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo A. P. 512,06 Eur kompensacinių palūkanų. Šiuo atveju pagrindinis reikalavimas A. P. atžvilgiu yra atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ir ieškovės prašomų kompensuojamųjų palūkanų.

Dėl reikalavimo priteisti dalį išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo

19. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis).

20. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

21. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo taisyklės), atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).

22. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

23. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės suformuotos pozicijos (sprendimo 9, 10 punktai) matyti, kad vienas iš aspektų, dėl kurio ieškovė sieja draudimo rizikos padidėjimą (Draudimo sutarties sąlygų netinkamu vykdymu) yra tai, kad automobilis buvo eksploatuojamas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti (Incidento valdymo formos ir 2019 m. gegužės 13 d. Eismo įvykio atskaitos formos), matyti, jog eismo įvykis įvyko dėl kelyje užsidegusio automobilio, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo pozicija, kad eismo įvykis dėl kilusio gaisro, neturi nieko bendro su aplinkybe, kad automobilis buvo eksploatuojamas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje. Todėl darytina išvada, kad šios Draudimo sąlygos nesilaikymas – automobilio eksploatavimas eisme kaire kelio puse, kai jos vairas yra kairėje automobilio pusėje, nėra susijusi su ginčo eismo įvykiu.

25. Kitas aspektas, dėl kurio ieškovė sieja draudimo rizikos padidėjimą (Draudimo sutarties sąlygų netinkamu vykdymu) yra tai, kad transporto priemonė buvo naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Atsakovo A. P. atstovas su tokia ieškovės pozicija taip pat nesutinka, kvestionuojant tuo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas eismo įvykio metu teikė mokamas keleivių vežimo paslaugas. Taip pat teigia, kad net ir nustačius šį formalų pažeidimą ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp Draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ir atsiradusios žalos. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo atstovo pozicija dėl žemiau nurodomų motyvų.

26. Iš ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos iš internetinės svetainės matyti, jog internete patalpintas skelbimas, kad (duomenys neskelbtini) teikia Keleivių, siuntų, gyvūnų, automobilio pervežimo paslaugas Lietuva-Anglija-Škotija, LT (duomenys neskelbtini), UK (duomenys neskelbtini). Nei atsiliepimuose į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu atsakovai neginčijo šio skelbimo, o skelbime nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) sutampa su 2019 m. gegužės 13 d. Eismo įvykio ataskaitos formoje esančiu A. S. nurodytu telefonu, todėl teismui nekyla abejonių, kad atsakovas A. S. teikė šias paslaugas Didžiojoje Britanijoje. Be to, A. S. ir pats šias aplinkybes patvirtino teikdamas atsiliepimą, kuriame nurodė, kad keleivių-krovinių pervežimą galėjo ir gali vykdyti, nes yra įregistravęs įmonę Škotijoje. Sprendžiant klausimą ar eismo įvykio dieną atsakovas A. S. ginčo transporto priemonę naudojo mokamam keleivių pervežimui pažymėtina, jog iš 2019 m. gegužės 13 d. Eismo įvykio ataskaitos formos matyti, kad A. S. teikdamas paaiškinimus dėl eismo įvykio nurodė, kad „transporto priemonė visiškai sudegė, vairuotojas ir keleiviai atkabino priekabą, kad ji nesudegtų“. Taigi, pirmiau paminėtos aplinkybės, suteikia pagrindo teismui darytina išvadą, kad A. S. eismo įvykio dieną transporto priemonę naudojo mokamam keleivių pervežimui, taip pažeisdamas Draudimo sutarties 1.5.2.4. punkte įtvirtintą sąlygą, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų.

27. Kaip jau minėta, Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo taisyklių 62.2 punkte nurodyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes (63 punktas).

28. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovų maksimalų Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo taisyklėse numatytą – 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydį, tačiau atsakovo atstovo nuomone, ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių prašomo priteisti dydžio pagrįstumą. Taip pat mano, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ir atsiradusios žalos.

29. Teismas su tokia atsakovo atstovo pozicija nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju draudėjo draudikui neatskleista aplinkybė – kad transporto priemonė bus naudojama mokamam keleivių pervežimui, nulėmė ženklų draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su draudimo sutartyje nustatyta rizika. Tokią teismo išvadą suponuoja tai, kad transporto priemonės, kuriomis teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos, yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi šie automobiliai yra daug intensyviau eksploatuojami miesto keliais, eksploatavimo laikas yra daug ilgesnis, palyginti su įprastu, kas padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, be to neretai tuo pačiu automobiliu pakaitomis važiuoja net keli tos pačios bendrovės vairuotojai ir pan. Šiuo atveju vertinant nustatytų pareigų pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą įgijo teisę draudikas, atsižvelgiama į tai, jog atsakovas A. S. užsiima pervežimo/perkaustymo paslaugomis, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šia veikla užsiimtų tik epizodiškai, paslaugas teikiamos dideliais atstumais ir net tarp valstybių. Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad apdraustu automobiliu eismo įvykio metu buvo faktiškai vykdoma keleivių pavėžėjimo veikla. Teismas, įvertinęs veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, jos vykdymo laikotarpį, ryšį su eismo įvykiu (eismo įvykis įvyko didinančios draudimo riziką veiklos vykdymo laikotarpiu), sprendžia, kad ieškovė pilnai įrodė priežastinį ryšį tarp draudimo sutarties sąlygų nesilaikymo ir atsiradusios žalos, todėl ieškovės reikalavimas dėl maksimalios (50 procentų) draudimo išmokos dalies – 12 543,75 Eur grąžinimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

30. Teismas taip pat pasisako ir dėl atsakovo A. S. atsiliepimuose pateiktų argumentų/nuogąstavimų, kad automobilio padegimas galimai buvo tyčinis kitų asmenų, tačiau ieškovė nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Teismas tokią atsakovo poziciją vertina kritiškai. Visų pirma, draudikai netiria nusikalstamų veikų, o yra žalą administruojantis subjektas. Antra, atsakovas tik deklaratyviai teigia, kad informavo draudiką apie galimą tyčinį automobilio padegimą, tačiau nenurodo, ar buvo pateikta draudikui kokių nors objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie padarytą nusikalstamą veiką. Trečia, atsakovas turėdamas pagrįstų įtarimų, kad automobilis galėjo būti padegtas kitų asmenų, turėjo imtis ir pats iniciatyvos bei kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tokių duomenų atsakovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo pareigos nevykdymas nepranešant ieškovei apie draudimo rizikos padidėjimą kuomet atsakovui buvo parduotas automobilis. Būtent iš šios pareigos nevykdymo ir yra kildinama atsakovo padaryta žala.

Dėl procesinių palūkanų

31. Ieškovei iš atsakovo A. S. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Kadangi ieškinys atsakovo A. P. atžvilgiu atmestas, todėl iš ieškovės atsakovui A. P. priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34. Iš į bylą pateikto atsakovo advokato Mariaus Griciaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovas A. P. patyrė 1 000 Eur (100 Eur įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui + 700 Eur atsiliepimo į ieškinį ruošimas + 200 Eur atstovavimas teisme) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas ir yra mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį, būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

35. Ieškinys A. S. atžvilgiu dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

36. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė patyrė 362,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 292 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą priteisti 12 543,75 Eur turtinės žalos atlyginimą), todėl ieškinį atsakovo atžvilgiu tenkinus visiškai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo A. S.. Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

37. Be to, ieškovė į bylą pateikė UAB „Domus Lingua“ PVM sąskaitą faktūrą skirtą ieškovei 408,10 Eur sumos apmokėjimui už dokumentų vertimą, tačiau duomenų (bankinio mokėjimo nuorašo, pinigų priėmimo kvito ir pan.) apie šių išlaidų realumą nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S. 12 543,75 Eur (dvylikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 75 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 543,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 362,08 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. P..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.