- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2-1627/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00001-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Logistika“
- Kategorijos
- 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-862-524/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Logistika“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl skolos priteisimo, priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ieškiniu ieškovas UAB „Logistika“ prašė priteisti iš atsakovo RUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 4186357,91 Lt skolos, reikalavimą grįsdamas atsakovo ir UAB „Hidroplius“, kurio reikalavimą perėmė ieškovas, sudarytomis paslaugų teikimo sutartimis, pagal kurias atsakovui buvo suteiktos paslaugos, už kurias atsakovas liko skolingas. Taip pat ieškovas prašė nustatyti atsakovo valdomo nekilnojamojo turto priverstinę hipoteką ir kilnojamojo turto priverstinį įkeitimą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas RUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį iš esmės pripažino, nurodydamas neturintis pagrindo nesutikti su įsiskolinimo ieškovui faktu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, teigdamas, jog ieškinio reikalavimai gali būti susiję ir su jo, kaip atsakovo kreditoriaus, interesais. Nurodė, kad didžioji dalis atsakovo nekilnojamojo turto yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje, kurią patikėjimo teise valdo pareiškėjas, todėl bet koks teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-14 nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-07 nutartį, kuria konstatuotas atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nemokumas ir atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą. Teismo sprendimas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo turės įtakos visiems atsakovo kreditoriams, kurie yra pateikę pareiškimus Klaipėdos apygardos teismui dėl UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo įsiskolinimas su visomis procesinėmis palūkanomis pareiškėjui iki šios dienos pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus siekia daugiau nei 10 mln. Lt, todėl teismo sprendimas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo kitam kreditoriui ne tik turės įtakos pareiškėjo interesams, bet ir pažeis šiuos interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.
Teismo vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, o didžioji dalis atsakovo nekilnojamojo turto yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje, kurią patikėjimo teise valdo pareiškėjas, šios bylos išsprendimas neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme atsakovo kreditoriai yra pareiškę pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies 9 ir 14 punktus įmonės administratorius atstovauja įmonę bei gina visų kreditorių, taip pat įmonės teises ir interesus. Kadangi pareiškėjas yra atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kreditorius, tai jį tinkamai pagal įstatymą atstovaus ir gins jo teisėtus interesus atsakovo administratorius, o pareiškėjo turtiniai interesai bus sprendžiami bankroto byloje, jei tokia bus iškelta pagal šiuo metu kreditorių pareikštus pareiškimus Klaipėdos apygardos teisme. Teismo nuomone, pareiškėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą bei pažeis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012), pagal kurią į bylą dėl priverstinės hipotekos nustatymo trečiaisiais asmenimis trauktini atsakovo kreditoriai, nes nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, jo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu pagerėja. Teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus civilinę bylą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, neįtraukiant į bylą trečiaisiais asmenimis kitų kreditorių, laikomas negaliojančiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą absoliutų negaliojimo pagrindą.
2. Teismo argumentas, kad pareiškėjo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą atmestinas, nes tokiu argumentu negalima pagrįsti absoliučiai negaliojančio sprendimo priėmimo.
3. Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. lapkričio 16 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1326-163/2012 pagal RAB „Dragmor“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl priverstinės hipotekos nustatymo, kurioje dalyvavo visi atsakovo kreditoriai. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Taigi, šiuo atveju skundžiama nutartis pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies imperatyvias nuostatas.
4. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-498-479/2013 dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iškėlimo buvo paskirta ekonominė ekspertizė ir 2012 m. lapkričio 9 d. ekonominės ekspertizės akte 4 186 357,91 Lt UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skolos UAB „Logistika“ nenustatyta. Kadangi UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ veiklos nevykdė, UAB „Logistika“ negalėjo suteikti paslaugų nemokiai ir veiklos nevykdančiai įmonei už 4 186 357,91 Lt sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Byloje nagrinėjamas klausimas dėl apelianto, kuris yra atsakovo kreditorius, įtraukimo trečiuoju asmeniu į civilinę bylą dėl atsakovo valdomo nekilnojamojo turto priverstinės hipotekos ir kilnojamojo turto priverstinio įkeitimo nustatymo.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teismas jau yra išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo bei priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo ir 2013 m. gegužės 13 d. priėmęs sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino, o reikalavimą dėl atsakovo valdomo nekilnojamojo turto priverstinės hipotekos ir kilnojamojo turto priverstinio įkeitimo nustatymo atmetė. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Taigi, esant tokiai faktinei procesinei situacijai, kai byla jau išnagrinėta, apelianto įstojimas į bylą negalimas. Net pateikus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo panaikinimo, apeliantas teisės įstoti į bylą trečiuoju asmeniu negalėtų įgyvendinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės sutiktina su apelianto argumentais, jog į bylą dėl priverstinės hipotekos nustatymo trečiaisiais asmenimis trauktini atsakovo kreditoriai. Tokia išvada darytina, nes nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, jo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu pagerėtų. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos išsprendimas teoriškai būtų galėjęs turėti įtakos apelianto teisėms ir interesams. Tačiau nors teismo motyvacija skundžiamoje nutartyje yra teisiškai ydinga, atsižvelgiant į faktinę situaciją, jog byla yra išnagrinėta, priimtu teismo sprendimu priverstinė hipoteka bei įkeitimas nenustatyti, taigi, sprendimas apelianto teisių nepažeidžia, o teismo sprendimo apskundimo atveju apeliantas teisės įstoti į bylą trečiuoju asmeniu taip pat negalėtų įgyvendinti, panaikinus skundžiamą nutartį, situacija iš esmės liktų tokia pati, taigi, nutarties panaikinimas jokios teisinės reikšmės negalėtų turėti.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu procesinė situacija byloje pasikeistų (pavyzdžiui, panaikinus teismo sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui), apeliantas turėtų teisę pakartotinai reikšti prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes skundžiamos nutarties palikimas nepakeistos, atsižvelgiant į aptartus argumentus, negalėtų būti kliūtimi reikšti tokio turinio prašymą pakartotinai. Vienintelė situacija, kada jau priimtas teismo sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje galėtų turėti įtakos apelianto teisėms bei pareigoms, galėtų susiklostyti tuomet, jeigu pagal kurios nors iš šalių apeliacinį skundą priverstinę hipoteką nustatytų apeliacinės instancijos teismas, tačiau, minėta, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu apeliacinėje instancijoje nėra galima, todėl tokiu atveju apeliantas galėtų savo teises ginti reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors konstatuotina, jog nors skundžiamos teismo nutarties motyvai teisiškai yra ydingi, esant faktinei procesinei situacijai, kai byla iš esmės yra išnagrinėta, taigi, apelianto įstojimas į bylą negalimas, o teismo sprendimu reikalavimai dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo atmesti, taigi, apelianto interesai nėra pažeisti, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.