Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovui advokatui Irmantui Motužiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2020-07-02 surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2019-11-15 19.00 valandą, adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją, nors pagalba jam nebuvo reikalinga, t. y. žinodamas, kad automobiliai nepažeidžia kelių eismo taisyklių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

J. M. nepripažino padaręs nusižengimo ir parodė, jog jis 2019-11-15 negalėjo išvažiuoti iš savo kiemo, nes viduryje gatvės buvo pastatytas automobilis, kurio vairuotojas kalbėjosi su B. B. Tuo metu neturėjo priemonių užfiksuoti daromam kelių eismo taisyklių pažeidimui, todėl grįžo namo ir, pasiėmęs aparatą, ėjo fotografuoti, ta mašina pasitraukė ir užvažiavo ant žalios vejos, kiti pastatyti automobiliai priklauso B. dukrai ir anūkei, juos nufotografavo. B. B. su A. yra pakeitę gatvės sandarą, neteisėtai užpylę lietaus griovį, pastato mašinas ne statymo aikštelėje. B. žino, jog prie jų namo nėra aikštelės, todėl statyti automobilių negali, tad nufotografavo pažeidimą. Automobiliai sustatyti pažeidžia kelių eismo taisykles, jie buvo sustatyti maždaug 90 laipsnių kampu į važiuojamąją dalį, o kelių eismo taisyklių 146 punktas neleidžia statyti taip automobilių, kai nėra kelio ženklo ar horizontalaus ženklinimo, o įvykio vietoje to nebuvo. Apie tai pranešė savivaldybės administracijos direktoriui, viešosios tvarkos specialistams, merui, jo pavaduotojai, tačiau jam pasakė, jog po darbo jie nedirba ir liepė kreiptis į policiją, ką jis ir padarė. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad prie (duomenys neskelbtini) stovi automobiliai pažeisdami kelių eismo taisykles ir prašė fiksuoti pažeidimus. Kadangi eina vaikščioti gatve naktį, pastatyti automobiliai jam trukdo vaikščioti, o kelio ženklinimo ir gatvės apšvietimo ten nėra ir todėl pažeidžiamos kelių eismo taisyklės. Yra susipažinęs su ankstesnėmis teismų nutartimis, kuriais nebuvo nubausti prie B. namo stovėjusių automobilių vairuotojai, todėl nežino ar policijai jo įsitikinimas dėl pažeidimų yra privalomas. Su atvykusiais pareigūnais 2019-11-15 jis nesusitiko ir nežino, kada jie atvyko. Jis neprašė policijos pagalbos, tik informavo, kad padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Pirma kreipėsi į savivaldybės administraciją, policijai parašė 2019-11-17 pranešimą, kad 2019-11-15 buvo padaryti pažeidimai. Jis yra įsitikinęs, kad buvo pažeistos kelių eismo taisyklės, nes savavališkai pakeista gatvės konstrukcija.

Nukentėjęs B. B. parodė, kad nuotrauka yra melas, neaišku kada fotografuota, nes pažeidimo padarymo dieną J. M. gatvėje nematė. Buvo naktis, kai per langą pamatė prie savo namo tvoros švyturėlius, suprato, kad atvyko policija. Išėjęs pasiaiškino, kad juos kvietė kaimynas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kad mašinos statomos ant žalios vejos ir pan., kadangi policijos pareigūnai pažeidimo nerado, jie pasikalbėjo dėl tokių bereikalingų policijos iškvietimų. Todėl ir nusprendė kreiptis į policiją dėl J. M. tokių veiksmų. Jis patyrė stresą, buvo sutrikdytas poilsis, nes atvyko pareigūnai dėl J. M. iškvietimo, jaučiasi šantažuojamas kaimyno, be reikalo kviečiami policijos pareigūnai, kai gal tuo metu yra kitiems reikalingesnė pagalba. Tą vakarą 2019-11-15 buvo prie namo jo dukros ir anūkės mašinos, nebuvo protokolai joms surašyti dėl pažeidimų.

Liudytojas K. V. parodė, jog buvo pranešimas, kad automobiliai pastatyti ant žalios vejos, todėl J. M. buvo surašytas protokolas, kad žinant, jog pagalba nereikalinga, iškvietė policiją. J. M. yra gavęs nutarčių, kad taip statomi automobiliai nepažeidžia kelių eismo taisyklių. Įvykio vietoje pats nebuvo, į iškvietimą vyko Reagavimo skyriaus pareigūnai, kurie nustatė, jog nėra pažeidimo, todėl surašė protokolą J. M. Buvo surašęs nutarimą nutraukti teiseną J. M., tačiau teismas priėmė nutartį atlikti tyrimą iš naujo. Įvertino bylos medžiagą iš naujo ir surašė J. M. protokolą.

Liudytojas E. G. parodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių, įvykio vietoje kelios mašinos stovėjo ne ant žalios vejos, kaip teigė pranešėjas, o ant tokios trupinto asfalto dangos ir kelios piktžolės buvo, jeigu neklysta. Turbūt budėtojo nurodymu vyko su kolega, tuo metu nebuvo asmenų, kuriems pagalba buvo reikalinga, nebuvo pagalbos poreikio. Tamsiu paros metu atvyko, mašinos stovėjo prie tvoros kampu, įsukus prie garažų. Tos stovėjusios mašinos netrukdė kitoms transporto priemonėms, mano, kad atstumas nuo asfalto buvo pakankamas, todėl pažeidimų ir nefiksavo. Kiek žino, toje įvykio vietoje yra buvę iškvietimų, bet surašius protokolus vairuotojams būdavo nutraukiamos teisenos.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Be abejo, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Nagrinėjamu atveju J. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

Byloje esantys policijos ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2019-11-15 18.33 valandą fiksuota, jog J. M. pranešė, kad šalia nuomojamų patalpų ant žalios vejos nuolat statomi automobiliai. Šiuo metu automobiliai irgi pažeidžia kelių eismo taisykles. 2019-12-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas, byloje apklaustas liudytoju, K. V., buvo priėmęs nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, motyvuodamas teismų išaiškinimais dėl ANK 493 straipsnio 2 dalies taikymo, jog atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga, o iš J. M. paaiškinimo matyti, kad jis policijai pranešė pastebėjęs kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes yra įsitikinęs, kad vieta, kur statomi automobiliai, nėra skirta jiems statyti, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisenos nepradėjo. Po 2020-05-19 Plungės apylinkės teismo nutarties priėmimo, kuria buvo grąžinta medžiaga tyrimui atlikti, nebuvo atlikta jokių tyrimo veiksmų, tik J. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata būtina nustatyti pažeidimo padarymo subjektyvinę pusę – kaltę.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad J. M. padarė nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai tyčia iškviečiama priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitos specialiosios tarnybos žinant, kad pagalba nereikalinga. Tiriant įvykio aplinkybes nenustatyta, jog pranešimas apie prie kelio pastatytus automobilius būtų buvęs melagingas, nes atvykus pareigūnams automobiliai nurodytoje vietoje buvo pastatyti ir pareigūnai įvertinę situaciją nusprendė, jog automobiliai netrukdo eismui, kitiems eismo dalyviams, todėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavo. Šiuo atveju byloje neįrodyta, jog J. M., aiškiai suvokdamas, jog pagalba nėra reikalinga, skambino bendrojo pagalbos centro numeriu ir pranešė, jog jam reikalinga pagalba, pažeidžiamos jo teisės ir panašiai. Kaip ir neįrodyta ta aplinkybė, kad J. M. būtų kvietęs policiją, jis jos nelaukė, nepasitiko, kaip pats nurodė, tiksliai net nežinojo, kada pareigūnai atvyko. Iš byloje esančių policijos duomenų apie įvykį (ataskaitų žiūryklės), nustatyta, kad J. M. tik pranešė bendrajam pagalbos centrui apie, jo manymu ir supratimu, padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nustatytas būtinas ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimo sudėties požymis subjektyvioji pusė – tyčia, todėl teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną, J. M. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant J. M. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų, nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.