Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta Taikos pr. 6-24, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 10 MGL (500 eurų) baudos bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 10 MGL (500 eurų) baudos bausmė;

3) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir 10 MGL (500 eurų) baudos bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, subendrinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 1 metų mėnesių laisvės atėmimo ir 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, jos vykdymą atidedant 1 metams;

5) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2022 m. spalio 28 d.;

6) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 20 parų arešto bausme, 2023 m. liepos 27 d. išvyko iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atlikęs bausmę;

7) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, subendrinta ir sumažinta 30 parų arešto bausme; 2024 m. sausio 11 d. išvyko iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo atlikęs bausmę;

8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė;

9) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 30 parų arešto bausme;

10) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64¹ straipsniu, subendrinta ir sumažinta galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

11) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 30 parų arešto bausme;

12) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-06-04 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (1 t., b. l. 44, 45), kurie buvo apžiūrėti (1 t., b. l. 47-49, 50-52).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas - 2023-11-17, 14:36:00. Vaizdo medžiagoje matyti vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. B.) rusvų šviesių plaukų, apsirengęs juoda striuke, juodomis kelnėmis ir juodais batais. Minėtas vyras įeina į parduotuvės prekybos salės patalpą, o vėliau nueina prie lentynos ant kurios sudėti įvairūs elektroniniai prietaisai. Vyras priėjęs prie lentynų žvalgosi ir vaikšto. 14:38:18 vyras nuo lentynos paima juodos spalvos garso kolonėlę ir ją įsideda į striukės kišenę. Po to vyras apžiūrinėja kitoje lentynoje esančius kompiuteris. 14:39:00 vyras pasitraukia nuo lentynų. 14:39:49 vyras, vilkintis juodą striukę, eina pro prekybos salėje esančias lentynas ir nueina link parduotuvės išėjimo (1 t., b. l. 47-49, 50-52, CD diskas).

Civilinio ieškovo atstovė V. K. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vadove. Pastebėjo jog nėra vienos garso kolonėlės „JBL Charge 5“. Tuomet buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Peržiūrėjus įrašus pamatė, kaip vyras, kurį matė pirmą kartą, pavogė nešiojamą garso kolonėlę „JBL Charge 5“. Šis vyras priėjo prie nešiojamos garso kolonėlės, ją paėmė iš ekspozicijos be dėžutės ir garso kolonėlę įsikišo už striukės. Apie vagystę pranešė policijos pareigūnams. Padaryta žala 179.99 Eur, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą) padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta privilegijuota vagystės sudėtis, nes įstatymo leidėjas nedidelės vertės turto vagystę laiko mažiau pavojinga nusikalstama veika – baudžiamuoju nusižengimu ir numato švelnesnę atsakomybę. Veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė, t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) (BK 190 straipsnis).

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę tyčia pagrobus svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią garso kolonėlę „JBL Charge 5“, patvirtina paties kaltinamojo R. B. parodymai, parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis R. B. darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia: kaltinamasis grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, kadangi kaltinamasis disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, jį realizavo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nes pagrobtų daiktų vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ( BK 54 straipsnis).

R. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis teistas ne vieną kartą už analogiškas nusikalstamas veikas. Šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kaltinamasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Visa tai kaltinamąjį R. B. charakterizuoja itin neigiamai, kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai tik teismo posėdyje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. B. paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustačius artimą šios bausmės vidurkiui, skirtiną už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog 2024 m. liepos 22 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) teikimas dėl bausmių subendrinimo kaltinamajam, pradėta baudžiamoji byla Nr. T-189-385/2024. Prašymas nėra išspręstas, be to R. B. atžvigliu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla 1-32-351/2024, kurioje nuosprendis nėra priimtas, todėl siekiant išvengti klaidų ir neaiškumų bendrinant bausmes su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant nurodytą teikimą ar priimant teismo nuosprendį.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti 179,99 Eur turtinę žalą iš kaltinamojo (t.1. b. l. 32). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, pilnai įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir teismas iš kaltinamojo R. B. priteisia civilinei ieškovei 179,99 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. APD-2024-08105 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą R. B. yra 243,75 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba R. B. buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam realią laisvės atėmimo bausmę, bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktini saugoti kartu su byla

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1dalimi, 5dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 179,99 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. kompaktinį diską su vaizdo palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo arba nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus. (Jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).