- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2-2208-819/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35585-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- G. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2015-09-24 nutarimo panaikinimo, suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. prašo teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau ir Generalinė prokuratūra) 2015-09-24 nutarimą, Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-08-19 nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones – ginant pareiškėjos interesus kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
Skunde pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos žemės sklypas Nr. 143A yra ne šalia kelio, o sklypo viduje. Tokį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pareiškėja pasirašė, nes 2007 m. sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buvusi pirmininkė R. R. pažadėjo pareiškėjai nustatyti kelio servitutą. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) neteisėtu būdu, sukčiaudama išgavo iš pareiškėjos parašą. Kadangi iki šiol nėra nustatytas kelio servitutas, ji negali prieiti ir privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo, negali jo tvarkyti ir prižiūrėti. Paaiškina, kad šiuo metu vyksta ginčai su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkais, kurie trukdo pareiškėjai tinkamai naudotis ir prižiūrėti savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kelio servituto klausimu kreipėsi į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kt. institucijas, tačiau pagalbos nesulaukė. Pareiškėjos teigimu, šios institucijos, nespręsdamos pareiškėjos problemos, elgiasi neteisėtai. Visi įstatymų pažeidimai buvo daromi su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žinia. Ši institucija privalėjo laiku nustatyti padarytus teisės pažeidimus bei imtis priemonių juos pašalinti. Aplink pareiškėjos žemės sklypą esantys kaimynai pastatė aukštas, nepralaidžias tvoras be pareiškėjos leidimo, nesilaikydami įstatymų tvarkos, o Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į tai nekreipė dėmesio. Be to, pareiškėja nebuvo kviečiama dalyvauti kaimynams atliekant geodezinius matavimus. Kelio servituto problemą pareiškėja daug kartų geranoriškai bandė išspręsti su kaimynais, bet jie šios problemos spręsti nenori. Pareiškėjos teigimu, Generalinės prokuratūros išvados palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. J. 2015-08-19 nutarimą yra nepagrįstos, padarytos neįvertinus įrodymų visumos, neišanalizavus visų faktinių duomenų, nesurinkus visos reikalingos medžiagos objektyviam sprendimui priimti. Generalinė prokuratūra privalėjo iš naujo vertinti visų aplinkybių visumą, tačiau tai atliko formaliai. Taip pat pareiškėja nurodo, kad ji yra pensininkė, senyvo amžiaus žmogus, neturi lėšų teisme apginti savo teisių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjant Generalinėje prokuratūroje 2015-09-01 gautą pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2015-08-19 nutarimo nustatyta, kad pareiškėja 2015-07-23 Generalinei prokuratūrai pateikė skundą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų I. P., T. P. ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų, prašydama inicijuoti ikiteisminį tyrimą ir pareikšti ieškinį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams I. P. ir T. P. dėl servituto nustatymo. Pareiškėjos skundas 2015-07-31 raštu Nr. 17.2.-8859 nagrinėjimui buvo persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Skundą dalyje dėl prašymo pareikšti ieškinį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams I. P. ir T. P. dėl servituto nustatymo išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė J. J.. Suinteresuoto asmens teigimu, nors pareiškėjos teisė naudotis savo nuosavybės teise pripažintina konstitucine vertybe, tačiau ji jokiu būdu negali būti sietina su santykinai didele visuomenės dalimi – servituto nustatymas pagal pareiškėjos prašymą nėra netgi sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) visų narių ar bent jau didžiosios jos dalies rūpimas reikalas. Suinteresuoto asmens teigimu, prokurorė turėjo teisę, nerinkdama papildomos medžiagos ir neanalizuodama pareiškėjos teisinių argumentų, priimti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tačiau prokurorė J. J. rinko papildomą medžiagą ir prašymą nagrinėjo iš esmės: išsireikalavo iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro ir registro dokumentų bylą. Iš šios bylos nustatė, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jokių servitutų nėra įregistruota. Prokurorė, siekdama išsiaiškinti skunde išdėstytas aplinkybes, į prokuratūrą apklausai išsikvietė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką G. S., kuris paaiškino, kad G. M. 2004 metais sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) nusipirko 3 arų žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), neturintį privažiavimo, ji jau 10 metų nėra buvusi savo žemės sklype, nemoka jokių mokesčių, nedalyvauja bendrijos narių susirinkimuose. Taip pat paaiškino, kad G. M. du kartus buvo siūlomi sprendimo variantai dėl kelio servituto, buvo susirinkę suinteresuoti asmenys, tačiau G. M. į susitikimus neatvyko. Išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus prokurorė nustatė, kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti ir privatizuoti kaip atskiri sklypai ir joks kelio servitutas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas ir įregistruotas. Taip pat prokurorė nustatė, kad tarp pareiškėjos ir jos kaimynų bei sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovų yra susiklostę konfliktiški santykiai, taikiai susitarti ir nustatyti servitutą sutartimi nepavyko, todėl yra pagrindas kreiptis teisminės gynybos ir prašyti nustatyti servitutą teismo sprendimu. Be to, prokurorė sprendė, kad pareiškėjos skundu nėra siekiama apginti tokias vertybes, kurios būtų siejamos su pamatinių visuomenės ar jos dalies vertybių gynimo interesu. Todėl prokurorė, nenustačiusi viešojo intereso ginčo teisiniame santykyje, padarė išvadą, kad skunde nurodyti pareiškėjos reikalavimai ginti jos pažeistas teises negali būti įgyvendinami pasitelkiant viešojo intereso gynimo priemones ir 2015-08-19 priėmė nutarimą Nr. 2.1.5.-46 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Išanalizavus skundžiamą nutarimą buvo padaryta išvada, kad prokurorė J. J., nagrinėdama pareiškėjos prašymą ginti pažeistą viešąjį interesą, savo kompetencijos ribose rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Dėl to nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad prokurorė priėmė nutarimą, nesurinkusi ir neišanalizavusi visų faktinių duomenų, juolab, kad pareiškėja skunde dėl nutarimo nenurodė, kokių faktų prokurorė neišanalizavo ir kokių įrodymų nesurinko. Nustačius šias aplinkybes Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2015-09-24 priėmė nutarimą Nr. 13.12.-63, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015-08-19 nutarimas Nr. 2.1.5.-46. Pažymi, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog ji yra pensininkė, senyvo amžiaus, neturi lėšų teisme apginti savo teisių nelaikytinas tinkamu faktiniu pagrindu taikyti viešojo intereso gynimo instrumentus, nes tokiai situacijai spręsti yra veikiantis teisinės pagalbos institutas. Taip pat nurodo, kad pareiškėja 2006 m. pati, nesinaudodama profesionalia teisine pagalba, kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. 2006-04-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2006-05-11 ištaisyti ieškinio trūkumus. Pareiškėjai neįvykdžius teismo nutarties, teismas 2006-05-17 nutartimi pripažino ieškinį nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Tuomet nei pareiškėja, nei teismas šio ginčo teisinio santykio nekvalifikavo kaip teisinio santykio, turinčio viešojo intereso elementą. Be to, Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodo, kad pareiškėja skunde teismui pateikė argumentų, kurių nebuvo nei pirminiame pareiškėjos prašyme, nei skunde dėl prokurorės J. J. nutarimo, t. y. dėl valdžios institucijų neveikimo sprendžiant jos problemas dėl servituto ir kt. Todėl, Generalinės prokuratūros nuomone, šie argumentai negali būti teisminio nagrinėjimo objektas sprendžiant dėl prokurorų veiksmų teisėtumo nagrinėjant pareiškėjos skundus. Pareiškėja skunde prašo įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones – ginant pareiškėjos interesus kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Šiuo aspektu Generalinė prokuratūra pažymi, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. M. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Generalinė prokuratūra neapklausė dviejų ankstesnių sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkų bei kitų bendrijos narių. Pažymi, kad skunde teismui pateikė argumentus, kurie buvo pateikti jau pirminiame skunde Generalinei prokuratūrai. Be to, nurodo, kad 2014-11-25 deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri pridėta prie Generalinės prokuratūros atsiliepimo, nėra iki galo užpildyta, nėra bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens parašo. Taip pat prie Generalinės prokuratūros atsiliepimo pridėtas 2013-12-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimas yra nepasirašytas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja G. M. 2015-07-23 kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, be kita ko, prašydama pareikšti ieškinį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams I. P. ir T. P. dėl servituto nustatymo, taip apginant viešąjį interesą (pareiškimo nagrinėjimo bylos Nr. 3.15-(207)-263 (toliau p.b.) l. 2-4, t. I). Rašte pareiškėja G. M. nurodė, kad 2004-12-16 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. GŠ-13059 ji įsigijo 0,0300 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Įsigytas žemės sklypas prieš jo pirkimą sudarė vieningą sklypą su kaimyniniu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį padalijus turėjo būti išspręstas kelio servituto klausimas. Toks klausimas turėjo būti išspręstas, nes į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą galima patekti tik per minėtą kaimyninį žemės sklypą, kuris šiuo metu priklauso I. P. ir T. P., jis yra ne šalia kelio. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) buvusi pirmininkė žadėjo jai nustatyti kelio servitutą, bet apgavo. Šiuo metu prieiti prie savo sklypo pareiškėja nurodo negalinti, nes kaimynai neteisėtai savo sklype pastatė tvorą. Pareiškėja nurodo bandžiusi šį klausimą išspręsti pati, kreipėsi į sodininkų bendriją (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrių, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kitas institucijas, tačiau pagalbos nesulaukė. Todėl prašė, atsižvelgdama į savo amžių, neturėjimą lėšų apginti savo teisių teisme, pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Gavusi prašymą, Vilniaus apygardos prokuratūra išreikalavo iš VĮ Registrų centro žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylas (p.b.l. 78, 79-161, t. I, p.b.l. 1-67, t. II), apklausė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką G. S. (p.b.l. 74, t. I) bei 2015-08-19 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius viešojo intereso pažeidimo (p.b.l. 68-69, t. I). Šiame nutarime Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad išanalizavus pareiškėjos argumentus nustatyta, kad jais nėra siekiama apginti tokias vertybes, kurios būtų siejamos su interesu, kuriuo siekiama apginti pamatines visuomenės ar jos dalies vertybes. Pareiškėja 2015-09-01 pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (pareiškimo bylos Nr. 11.13-69/2015 l. 1-3), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-08-19 nutarimą ir įpareigoti Vilniaus apygardos prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ginant jos interesus – kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Generalinė prokuratūra 2015-09-24 priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė (pareiškimo bylos Nr. 11.13-69/2015 l. 24-27).
Pareiškėja nesutinka su Generalinės prokuratūros 2015-09-24 nutarimu, nes Generalinė prokuratūra nepagrįstai nepripažino viešojo intereso, kurį būtiną ginti nagrinėjamu atveju, egzistavimo. Be to, Generalinė prokuratūra, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūra netyrė ir nevertino pareiškėjos skunde nurodomų faktinių aplinkybių. Teismas su nurodomais pareiškėjos argumentais sutikti neturi pagrindo.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Pareiškėjos skunde teismui nurodomi teiginiai, kad Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra jos pateikto skundo netyrė, neanalizavo jame nurodomų faktinių duomenų yra deklaratyvūs. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pareiškėjos 2015-07-23 pateiktą skundą Vilniaus apygardos prokuratūra rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Tai visiškai pagrįstai yra konstatuota Generalinės prokuratūros 2015-09-24 nutarime: prokurorė, nagrinėdama pareiškėjos skundą, išsireikalavo iš VĮ Registrų centro nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylas, jas tyrė ir jų pagrindu konstatavo pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes dėl nuosavybės teisės į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjimą, jo buvimo vietą, taip pat nebuvimą duomenų, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas prie pareiškėjai priklausančio sklypo prieiti; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, siekdama išsiaiškinti skunde išdėstytas aplinkybes, į prokuratūrą apklausai išsikvietė sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką G. S., kuris paaiškino, kad pati pareiškėja pirko sklypą, kuris neturėjo privažiavimo, pareiškėjai buvo du kartus siūlomi sprendimo variantai dėl kelio servituto, buvo susirinkę suinteresuoti asmenys, tačiau pati pareiškėja į susitikimus neatvyko; Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius dokumentus, taikė servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir jai suteiktos kompetencijos ribose vertino, ar pareiškėjos nurodomas kaip pažeistas interesas patenka į viešojo intereso sritį.
Nors pareiškėja papildomais paaiškinimais ginčija sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teiginius apie pareiškėjos pasistatymą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nelegalaus statinio, jo nepriežiūrą, mokesčių nemokėjimą, nedalyvavimą bendrijos narių susirinkimuose, tai negali būti pagrindu teigti, kad Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra netinkamai ištyrė pareiškėjos 2015-07-23 prašymą. Pareiškėja šį prašymą apginti viešąjį interesą siejo ne su nelegaliomis statybomis, o su būtinumu nustatyti kelio servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Todėl šios aplinkybės neturėjo būti tiriamos Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros sprendžiant jos pateiktą prašymą dėl viešojo intereso priemonių taikymo. Abejoti pareiškėjos pateikto 2015-07-23 prašymo tinkamo ištyrimo faktu neleidžia ir pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose nurodoma aplinkybė, kad Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra neapklausė ankstesnių sodininkų bendrijos „Avietynas“ pirmininkų, nes pareiškėja nenurodo kokią informaciją, reikšmingą nagrinėjamu atveju, pastarieji asmenys galėjo pateikti. Taip pat teismas visiškai sutinka su suinteresuoto asmens Generalinės prokuratūros atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teismui pateiktame skunde nurodomos aplinkybės apie valstybės institucijų neveikimą nebuvo nurodytos 2015-07-23 prašyme Generalinei prokuratūrai, kuris buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pastarajame prašyme pareiškėja konstatavo tik faktą, kad ji pati siekė ginti galimai pažeistas teises valstybinių institucijų pagalba, tačiau nesėkmingai. Jokie valstybinių institucijų veiksmai ar neveikimas nebuvo nurodyti kaip pagrindas reikšti Generalinei prokuratūrai prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių panaudojimo. Taip pat teismas trumpai pažymi, kad teismui pateiktas Generalinės prokuratūros atsiliepimas neturi jokių priedų, todėl teismui nesuprantami pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose nurodomi argumentai dėl 2014-11-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2013-12-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimo.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-555/20110). Todėl tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Byloje nustatyta, kad Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjos nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl kelio servituto prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prieiti nustatymo patenka į viešojo intereso sritį, ir sprendimą, jog jis nepatenka į šią sritį, motyvavo: privačios nuosavybės, kuri yra konstitucinė vertybė, galimas pažeidimas savaime neliudija viešojo intereso pažeidimo, o pareiškėjos amžius, finansinė padėtis nėra pagrindu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tam yra teisinės pagalbos, tame tarpe valstybės garantuojamos, institutas. Kvestionuoti šį Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros motyvuotą sprendimą, kurį priimti yra išimtinai prokuroro diskrecija, teismas neturi jokio pagrindo.
Nustačius, kad tiek Generalinė prokuratūra, tiek Vilniaus apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjos pateiktą skundą, o sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo, pagrindė surinktais įrodymais ir taikytinomis teisės normomis, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teisėja
nutaria:
Pareiškėjos G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.