Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant A. V., dalyvaujant ieškovui L. L., jo atstovui advokatui V. S., atsakovo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui V. S. ir advokato V. S. padėjėjai I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. patikslintą ieškinį atsakovui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui, dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų bei delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas teisme pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo dalį – 12813,25 Eur, bei priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-09-11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vidutinį 1621,87 Eur, mėnesinį darbo užmokestį, priteisti 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11 viso 4967,41 Eur, bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas atsisako nuo pradiniame ieškinyje pateikto reikalavimo priteisti išeitinę šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją, sudarančią 1563,96€, nes kompensacija yra įskaičiuota į į paskaičiavimą apie neišmokėtą darbo užmokestį.

Iš pateikto patikslinto ieškinio( t.1 b.l. 133) ir ieškovo paaiškinimo matyti, kad ieškovas nuo 2009 m. vasario 17 d. pagal neterminuotą darbo sutartį( t1.b.l. 5-11) Nr. 48 (toliau tekste – darbo sutartis), sudarytą 2009-02-17 d., dirbo direktoriaus pareigose pas atsakovą. Darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo ieškovui mokėti mėnesinį atlyginimą 5600,00 Lt, t.y. 1621,87 Eur, išmokant vieną kartą per mėnesį. 2009-06-26 atsakovo valdybos posėdyje nuspręsta patvirtinti bendrovės darbuotojų, planuojamą mažinti darbo užmokestį bei etatų skaičių( t. 1b.l. 55-59). Apie planuojamą mažesnį darbo užmokesčio nustatymą ieškovas 2009-07-21 raštišku sutikimu, vadovaujantis 2009-06-26 valdybos posėdžio protokolu Nr. 09/07(55), sutiko, kad nuo 2009-08-01 d., būtų pakeistos jo darbo apmokėjimo sąlygos – mėnesinis darbo užmokestis būtų 4700 Lt. Ieškovas nurodė, jog sutiko su sumažintu atlyginimu iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Tauragės regione baigta įvesti nuo 2012-04-01( t. 1 b.l. 73,75), todėl nuo šios datos atsakovas privalėjo atstatyti buvusį darbo užmokestį 5600,00 Lt. Ieškovas nurodė, kad ne kartą reikalavo darbdavio, kad būtų atstatytas darbo užmokestis, tačiau tai padaryta nebuvo. Būdamas įmonės direktoriumi ieškovas šį klausimą iškėlė žodžiu 2014-06-27 Stebėtojų tarybos posėdžio metu, kur buvo pažadėta ateityje šį klausimą išspręsti( t. 1 b.l. 28-30), tačiau iki šiol šis klausimas yra neišspręstas. Raštu nesikreipė, nes bijojo prarasti darbo vietą, kadangi, netgi ir išreiškus žodžiu reikalavimus ieškovas sulaukė didelio nepasitenkinimo iš kai kurių valdybos narių. Yra kalbėjęs su valdybos direktoriumi A. M. apie sumažintų algų atstatymą, tačiau niekas šio klausimo reikiamai nesprendė. Nuo 2015-09-11 d., jo darbo santykiai su atsakovu nutrūko( t. b.l. 86). Nurodo, kad ieškininė senatis nepasibaigė, nes ir toliau atsakovas jam nebuvo sumokėjęs reikiamo dydžio atlyginimo skirtumo. O jeigu ieškinio senatis bus laikoma pasibaigusia, tai ieškovo atstovas prašo ieškinio senatį atnaujinti( t. 1 b.l. 132).

Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Dėl piniginių paskaičiavimų teisingumo ginčo nekyla. Taip pat atsakovas savo atsiliepime i nurodė, kad ieškovui darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos iki vietinės rinkliavos įvedimo Tauragės regione. Vietinė rinkliava buvo įvesta nuo 2012-04-01, tačiau atsakovas dėl svarbių ekonominių priežasčių egzistavimo neturėjo galimybės atstatyti ieškovui sumažintą darbo užmokestį. Įmonės balansas už 2012, 2013 ir 2014 metus patvirtina, kad atsakovas dirbo nuostolingai. Apie galimybę atstatyti darbo užmokestį ieškovui tapo žinoma nuo 2012-04-01, tačiau ieškovas darbo užmokesčio atstatymo klausimo nekėlė. Ieškovo teiginys, kad jis 3 metų termino nepraleido, nes jos reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpis baigiasi 2015-09-11, yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais leistinais įrodymais. Be to, ieškovas buvo bendrovės direktorius ir turėjo rūpintis bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiu, o taip pat ir savo darbo užmokesčiu. Vadinasi jis nesiėmė reikiamų priemonių, kad laiku būtų atstatytas darbuotojų darbo užmokestis, o tuo pačiu ir jam, todėl jam negali būti priteisti vidutinis darbo užmokestis už pavėluotą atsiskaitymą nei delspinigiai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių pateiktų dokumentų, bei ieškovo ir atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad L. L. nuo 2009 m. vasario 17 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 48 pradėjo dirbti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre, direktoriaus pareigose (1 t.b.l. 5). Iš darbo sutarties nustatyta, kad ieškovui buvo nustatytas 5600,00 Lt (1621,87 Eur) mėnesinis atlyginimas. Nuo 2009-08-01, ieškovo sutikimu, remiantis 2009-06-26 valdybos posėdžio protokolu Nr. 09/07(55), jam buvo pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos, sumažinant darbo užmokestį iki 4700 Lt per mėnesį (1 t.b.l 11, 55). Darbo sutartyje bei minėtame valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad nuo 2009-08-01 nustatomas 4700,00 Lt darbo užmokestis per mėnesį iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą“.

Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-102 (1 t.b.l. 31), Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-386 (1 t.b.l. 30), Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-407 (1 t.b.l. 32), Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-145 (1 t.b.l. 33), nustatyta, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės – nuo 2012-04-01. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nustatyta, kad ieškovui iki jo atleidimo buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (1 t.b.l. 25-26). 2015-09-11 ieškovo darbo santykiai su atsakovu nutrūko.

Ieškovas 2015-10-06 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo - paskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumo 12813,25 Eur sumą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki jo atleidimo iš darbo, tai yra iki 2015-09-11; vidutinį darbo užmokestį 1621,87 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos, tai yra 2015-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11, pagal byloje pridėtus atitinkamus paskaičiavimus.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyta kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu. Ieškovas pagal 2009-02-17 pagal darbo sutartį su UAB „ Tauragės rajono atliekų tvarkymo centras“ , atstovaujamo bendrovės valdybos pirmininko buvo priimtas į darbą minėtos bendrovės direktoriaus pareigoms, todėl pagrįstai bendrovė yra patraukta šioje byloje atsakove. Taip pat nustatyta, kad dėl paskaičiuotų paskaičiavimų teisingumo šalys ginčo nekelia.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

Kaip matyti iš bylos esančios medžiagos bei šalių paaiškinimų tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino, numatyto DK 27 str. 2 d. taikymo. Ieškovas teigia, kad jo reikalavimui priteisti 12813,25 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11, nėra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo atstovas teigia, kad ieškovas praleido DK 27 str. 2d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, nes dėl savo pažeistų teisių gynimo turėjo kreiptis vėliausiai 2015-04-01 ir ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012-04-01, kai ieškovas sužinojo apie galimybę reikalauti buvusio darbo užmokesčio atstatymo, nes būtent 2012-04-01 buvo įvesta paskutinė vietinė rinkliava iš gyventojų už komunalinių atliekų surinkimą Jurbarko ir Šilalės rajonų savivaldybėse ir jau nuo tada pagal direktoriaus priimtą įsakymą turėjo būti atstatyti ankstesni atlyginimai. O ieškovas dėl savo teisių gynimo kreipėsi į teismą 2015-10-06 praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl jo teisės negali būti ginamos, nes atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). Dėl ieškinio senaties taikymo darbo ginčuose galioja CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, būtina nustatyti ieškinio senaties pradžios momentą. Bendroji ieškinio senaties termino nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad sumažintas 1361,21 Eurų (4700 Lt) darbo užmokestis ieškovui buvo nustatytas iki tam tikrų aplinkybių, tai yra iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Minėtų Savivaldybių sprendimai patvirtina, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01 (1 t.b.l. 31, 33), o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės - nuo 2012 m. balandžio 1 d (1 t.b.l. 30, 32). Kaip matyti, būtent nuo 2012-04-01 ir pasibaigė ieškovo ir atsakovo susitarimas mokėti L. L. sumažintą atlyginimą ir atsirado sutarta sąlyga pradėti mokėti ankstesnį didesnį darbo užmokestį. Šalys teigia, kad po šio termino nebuvo jokio susitarimo dėl tolimesnio sumažinto atlyginimo mokėjimo, to nėra nurodyta ir darbo sutartyje. To nepadarius, laikytina, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d., L. L. turėjo būti skaičiuojamas ir mokamas darbo sutartyje nustatytas 1621,87 Eur (5600,00 Lt) darbo užmokestis. Tačiau atsakovas ir toliau, tai yra nuo 2012-04-01 iki šalių darbo sutarties nutraukimo( 2015-09-11) mokėjo ieškovui sumažintą atlyginimą, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Nors atsakovo atstovas tvirtina, kad įvedus vietines rinkliavas, įmonės finansinė padėtis nepasikeitė, įmonė ir toliau dirbo nuostolingai, nebuvo lėšų atstatyti darbo užmokesčio, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes atsakovas L. L. darbo sutartyje numatė, kad sumažintas atlyginimas mokamas ne iki pagerės įmonės finansinė padėtis, o iki Tauragės regiono savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Sužinojimo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą diena teismų praktikoje paprastai pripažįstama su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui diena. Iš L. L. paaiškinimų nustatyta, kad jis žinojo, jog nuo 2012-04-01 visose Tauragės regiono savivaldybėse yra įvestos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Kiekvieną mėnesį mokamą sumažintą darbo užmokestį, ieškovas sužinodavo kitą mėnesį, kai jam būdavo išmokamas atlyginimas. Remiantis CK 1.127 str. 2 d., 5 d., yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį, prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovui mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jam priklausanti atlyginimo dalis. Taigi, ieškovui mokant atlyginimą už 2012m. balandžio mėnesį, jau gegužės mėnesį buvo žinoma, kad jis negauna ankstesnio atlyginimo, vadinasi ieškovas kreipdamasis į teismą praleido ieškinio senaties terminą už balandžio, gegužio, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nes į teismą ginti savo teises kreipėsi 2010-10-06. Taigi trejų metu ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, apėmė tris metus tai yra iki 2012m. spalio 6d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, teismas laiko, kad ieškovas savo reikalavimams pareikšti dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 spalio 6 d. yra praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.131 str.1d.). Teismas neturi pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, apie svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Nors ieškovas nurodė, kad jis bijojo anksčiau kreiptis į teismą, kad nebūtų atleistas iš darbo, tačiau tai nelaikytina pakankamu pagrindu pateisinti įstatymo nustatyto senaties termino praleidimą, nes tokių duomenų nėra nustatyta. Be to, liudytojas A. M. patvirtino, kad ieškovas turėjo galimybę oficialiai kreiptis į stebėtojų tarybą dėl darbo užmokesčio atstatymo.

Sprendžiant klausimą dėl neišmokėtos nuo 2012-04-01 darbo užmokesčio padidintos dalies, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Už darbą turi būti mokamas atitinkamas įstatymų numatytas darbo užmokestis, kuris turi būti sumokamas laiku. Ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė( Konstitucinio teismo 2004-12-13 , 2011-02-14 nutarimai). Kadangi ieškovui, atsiradus įstatymo nustatytai teisei gauti ankstesnį atlyginimą nuo 2012-04-01, nes apie tai buvo nurodyta jo darbo sutartyje ir jokių pakeitimų susijusių su anksčiau nustatytos mažesnės algos mokėjimu aptarta nebuvo, todėl atsakovas, vadovaudamasis Darbo kodekso nuostatomis, privalėjo mokėti ieškovui ankstesnį didesnį darbo užmokestį( DK 186 str.). Tai, kad ieškovas, būdamas bendrovės direktorius, nepakankamai ėmėsi priemonių atstatyti bendrovės darbuotojams ir sau sumažintą darbo užmokestį, nepanaikina jo teisėtos teisės reikalauti iš atsakovo teisėto darbo užmokesčio atlyginimo ir atsakovo pareigos mokėti aptartą atlyginimą po atitinkamos sąlygos atsiradimo. Kaip matyti iš bendrovės įstatų( t.1.b.l. 96-108), ieškovo atlyginimą nustatė bendrovės valdyba ir jis pats savarankiškai negalėjo įgyvendinti savo teisės gauti atlyginimą be valdybos suderinimo, jis tik galėjo aktyviau reikalauti savo ir kitų darbuotojų pažeistų teisių gynimo ne vieną kartą teikiant klausimą svarstyti valdybos ir stebėtojų tarybos posėdžiuose. Ieškovo elgesys, siekiant atstatyti buvusį atlyginimą, gali būti vertintinas tik sprendžiant jo ieškinyje nurodytų išmokų, susijusių su uždelsimu atsiskaityti nutraukiant darbo sutartį su darbdaviu, dydžio klausimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagal pridėtus paskaičiavimus L. L. iš atsakovo priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., viso, remiantis atsakovo pateikta darbo užmokesčio paskaičiavimo pažyma (t. 119-120) , priteistina 11514,19 Eur, o likusi ieškinio suma atmestina, praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis numato, kad pasibaigus darbo santykiams, darbdavys turi prievolę su atleidžiamu darbuotoju visiškai atsiskaityti.

Šio straipsnio dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Toks teisinis reguliavimas nustato pareigą darbdaviui mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, jei nekonstatuojama šią pareigą pašalinanti sąlyga – darbuotojo kaltė. Jei darbdavys tokios pareigos nevykdo arba nagrinėjant ginčą dėl darbo užmokesčio, mokėtino atleidžiamam darbuotojui, dydžio, paaiškėja, kad, atleidžiant darbuotoją, šiam nebuvo išmokėta visa priklausanti suma, teismas turi spręsti jo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo klausimą.

Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant klausimą dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio, būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumo principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“,bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. , priimtą civilinėje byloje M. V. ir kt. v. UAB „Vitransa“, bylos Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v.VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-262/2015).

Bylos medžiagoje nustatyta, kad ieškovui išeinant iš darbo jam buvo išmokėta šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensacija (1 t.b.l. 27), kurią paskaičiavo ir išmokėjo pagal sumažintą darbo užmokestį. Tačiau iš anksčiau ištirtų įrodymų nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas neišmokėjo jam visų priklausančių piniginių sumų, kaip numatyta DK 141 str. 2d., tai yra jam neišmokėjo 11514,19 Eur priklausiusios darbo užmokesčio dalies. Taigi, byloje yra įrodyta, kad atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta.

Iš atsakovo pateiktos pažymos apie L. L. vidutinį darbo užmokestį, nustatyta, kad ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis yra 77,54 eurų, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 1631,44 eurų (1 t.b.l. 63). Teismo sprendimo priėmimo dieną (2016 m. birželio 10 d.) atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu (terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo11 d.) aštuonis mėnesius ir 22 darbo dienas, taigi, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro 14757,40 eur (1631,44 eur x 8 mėn =13051,52 eur bei 77,54 eur x 22 d. =1705,88 eur).

Teismas, atsižvelgdamas į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei anksčiau nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, dydžius, buvusio atlyginimo neatstatymo priežastis, į tai, kad ieškovas pats buvo bendrovės vadovas ir turėjo rūpintis darbo užmokesčio atstatymo klausimais bei šiuos klausimus spręsti aktyviau, tai yra ne tik vieną kartą kreiptis į stebėtojų tarybą, kad būtų įtruktas darbo užmokesčio atstatymo klausimai į darbotvarkes, ( t. 1b.l. 28-30), bet ir daugiau kartų bei reaguoti į stebėtojų tarybos priimtus sprendimus dėl šio klausimo sprendimo. Taip pat teismas laiko, kad ieškovas turėjo galimybę raštu kreiptis ir į bendrovės valdybą, kad būtų sprendžiamas darbuotojų ir tu pačiu jo darbo užmokesčio atstatymo klausimai, o ne apsiriboti neoficialias pokalbiais su valdybos pirmininku. Tai, kad dėl tų klausimų kėlimo ieškovui būtų kažkaip tai grasinta ar bandyta jį kažkaip paveikti, tokių byloje duomenų nėra. Todėl teismas laiko, kad ieškovas nepakankamai tinkamai vykdė savo pareigas organizuoti tinkamą bendrovės valdymą darbo užmokesčio klausimais. Taip pat yra atsižvelgiama į bendrovės sunkią padėtį, kad ji negauna pakankami pelno, į tai, kad nutraukiant darbo sutartį ieškovas neprašė jam išmokėti sumažintos darbo užmokesčio dalies. Įvertinus visas aplinkybes, teismas laiko, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp priteisiamo darbo užmokesčio, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, o taip pat būtų pateisinamas nelabai aktyvus bendrovės vadovo elgesys bendrovės darbo užmokesčio organizavimo klausimais siekiant atstatyti sumažintus atlyginimus. Teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, mažina apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015-09-11 iki visiško atsiskaitymo iki dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio, sudarančio 3262,88 eurų išmoką.( LAT 2013-03-15 nutartis Nr. 3K-3-87/2013). Likusi šios dalies ieškinio suma atmestina.

Dėl delspinigių priteisimo.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11 sudaro 4967,41 Eur tenkintinas iš dalies.

Byloje yra nustatyta, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11 tai yra nuo kada ieškovui atsirado teisė į buvusį didesnį atlyginimą, iki jo atleidimo iš darbo dienos, ieškovui mokėjo sumažintą darbo užmokestį.

DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, kurie apskaičiuojami pagal 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Delspinigių dydį pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje, o jeigu jos nėra, darbo sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Al-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo", patvirtino, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. įsigalioja indeksuotas delspinigių dydis - 0,07 proc. (toks delspinigių dydis Socialinės apsaugos ir darbo ministro kasmetiniais įsakymais yra patvirtintas ir galioja iki šiol).

Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtas atitinkamas darbo užmokestis ir darbdavį sieja darbo santykiai, t.y. pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos darbo sutartyje numatytu terminu turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių, su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu, pabaigos, t.y. ne ilgiau kaip iki darbo sutarties nutraukimo dienos.

Iš teismui pateikto delspinigių paskaičiavimo( t.1 b.l. 124-125) matyti, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-30, kurie sudaro 4967,41 Eur. Kaip jau buvo minėta, ieškovas šioje bendrovėje buvo bendrovės vadovas nuo pat teisės į anksčiau gauto atlyginimo atstatymo įgijimą, ieškovas tik kartą buvo pateikęs klausimą svarstyti stebėtojų tarybai dėl atlyginimo atstatymo. Visos kitos jo pastangos, tai buvo neoficialūs pokalbiai su valdybos pirmininku ir kitais nariais. Be to, ieškovas atleidžiant jį iš darbo, raštu nepareikalavo su juo atsiskaityti pagal buvusį didesnį darbo užmokestį. O tik darbo sutarčiai nutraukus kreipėsi į teismą dėl visų priklausančių išmokų, susijusių su neatstatytu ankstesniu atlyginimu priteisimo. Kadangi byloje yra nustatyta, kad be teisinio pagrindo darbuotojams, o taip pat ir bendrovės direktoriui nebuvo mokamas atlyginimas, o atsiskaičius iš darbo su ieškovu pilnai nebuvo atsiskaityta, todėl teismas laiko, kad atsakovas pažeidė įstatymą, todėl turi būti išieškotini delspinigiai. Sprendžiant ir delspinigių dydžio priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tas pačias aplinkybes kaip ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant užtikrinti darbo teisinių santykių stabilumą, teismas turi ginti ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesus nuo nepagrįstai uždelstų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, pagal pateiktą delspinigių paskaičiavimą priteisia ieškovui iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30d., viso 247,75 Eur. Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Taip pat priimtinas ieškovo atsisakymas pareikštas teismo posėdžio metu ( t. 1 b.l. 131) nuo ieškinio reikalavimo dalies pradiniuose ieškiniuose ( t. 1 b.l. 1-4, 121-124) dėl šešių mėnesių išeitinės kompensacijos priteisimo, sudarančios 1563,96 Eur, nes kompensacija yra įskaičiuota į į paskaičiavimą apie neišmokėtą darbo užmokestį, ir šioje dalyje civilinė byla nutuktina.( CPK 293 str. 1d. 4p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų prašymų bei dokumentų nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1080 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 871,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi priteisimo iš atsakovo tenkintinos iš dalies . Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne didesnės nei patvirtintos rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai bei atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ( CPK 92,93,96, 98 str.). Bendras ieškovo reikalavimas atsakovui sudaro 32538,06Eur.( 12813,25Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 14757,40 Eur (1631,44 eur x 8 mėn. =13051,52 eur bei 77,54 eur x 22 d. =1705,88 eur) neišmokėto darbo užmokesčio iki teismo sprendimo priėmimo, 4967,06 Eur delspinigiai, o priteistina suma sudaro 15024,82 Eur.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 46,17 %, tai yra 498,64 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1080 Eur x 46,17 % = 498,64 Eur).

Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 53,83 %, tai yra 416,78 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti (871,20 Eur x 53,83 % = 468,97 Eur).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu, į ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įskaitytina iš atsakovo ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ir iš atsakovo ieškovui viso priteistina 29,67 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad procesiniai dokumentai pateikti elektroninių ryšių priemonėmis priteista bendra suma 15024,82X3proc=451X 75prox= 338€ur.)(CPK 96 str.1d. 80 str. 7d.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ieškovui L. L. 11514,19 Eur, neatskaičius mokesčių, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, 247,75 Eur delspinigių ir 3262,88 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti ieškovą atsisakymą nuo ieškinio dėl šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijos, sudarančios 1563,96 Eur priteisimo, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ieškovui L. L. 29,67 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro valstybei 338 Eur žyminio mokesčio (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.