- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-294-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00670-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- P. E.
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir P. E. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. E. Institucijos 2024 m. birželio 25 d. nutarimu nubaustas 75 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 560 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 9 d. 8.00 val. iki 2024 m. balandžio 30 d. 18.00 val. susisiekti su Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo poskyriu, adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, be pateisinamos priežasties laiku nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė, tuo neįvykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme (toliau – ir Karo prievolės įstatymas) numatytų karo prievolininko pareigų ir pažeidė Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. E., nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo netenkintas, konstatuojant, kad Institucija byloje surinktus įrodymus įvertinto teisingai ir pagrįstai pripažino P. E. kaltu padarius ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taip pat padaryta išvada, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas).
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. E. nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo: kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsniui ir atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą; panaikinti šią nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Iš teismo argumentų matyti, kad jis galėjo lingvistine prasme netinkamai suprasti Konstitucijos 139 straipsnį. Vien todėl, kad tekste parašyta, jog kiekvienas „pilietis“ turi teisę ir pareigą, tai nereiškia, kad kiekviena „pilietė“ tokios pareigos neturi. Dabartinis teisinis reglamentavimas, atleidžiantis moteris nuo pareigos, susijusios su valstybės gynyba, negali būti grindžiamas šiuo Konstitucijos straipsniu. Teismas neįvertino pateiktų argumentų, kad būtina atkreipti dėmesį ir į lygybės principo svarbą šios diskriminacijos kontekste. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio turinį Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus, vienodas aplinkybes teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus ir aplinkybes savavališkai vertinti skirtingai. Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas, tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras lygus matas. Nešaukiant moterų tarnauti, o šaukiant tik vyrus, vien tik lyties pagrindu kuriama papildoma ir neteisėta išskirtinybė. Tai, kad įstatymus priima Lietuvos Respublikos Seimas, nėra pakankamas argumentas. Egzistuoja politinės valios stoka įteisinti visuotinį šaukimą, nepriklausomai nuo karo prievolininko lyties, ir tai negali būti pagrindas priimti neteisingus sprendimus. Teismai priima sprendimus vadovaudamiesi ne įtvirtintomis politinėmis ideologijomis, o pagrindiniais teisės principais, racionalumu priimtais teisės aktais bei vadovaudamiesi Konstitucija. Pamatinis teisės principas, tai teismo, kaip teisinį ginčą sprendžiančio subjekto, nešališkumas visų asmenų atžvilgiu. Neabejoja, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra įtvirtinta pareiga įstatymu nustatyti piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką, tačiau šia tvarka naudojamasi netinkamai, nes įtvirtintas diskriminacinis reguliavimas ir vien todėl, kad Seimas tokias teisės normas yra priėmęs, jos automatiškai netampa teisingos, nes prieštarauja Konstitucijai.
3.2. Moterų atleidimas nuo karinės prievolės, paliekant galimybę šią prievolę atlikti savanoriškumo pagrindu, yra absurdiškas. Tam, kad ši nuostata nebūtų diskriminuojanti, visi Lietuvos Respublikos piliečiai vyrai taip pat turėtų tapti karo prievolininkais tik raštu išreiškę norą arba tapti tie, kurie yra baigę medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Tai, kad teismas šioje teisės normoje neįžvelgia diskriminacijos lyties atžvilgiu ir nesikreipia į Konstitucinį Teismą, simbolizuoja įsisenėjusį požiūrį apie vyrą kaip karo prievolininką, o moterį tik kaip slaugę ar akušerę, o ne lygiavertę pilietę. Galima pabrėžti ir teisėjos nešališkumo stoką, kadangi bylos baigtis gali turėti tiesioginių pasekmių, t. y. įtvirtinus nediskriminuojančią pareigą visiems piliečiams (nepriklausomai nuo lyties) atlikti karo tarnybą, tikėtina ir teisėjai tokia pareiga atsirastų. Šį klausimą negali vienareikšmiškai, neutraliai ir nešališkai išnagrinėti viena moteris. Tai yra byla, kurią turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija, sudaryta iš abiejų lyčių atstovų.
3.3. Taip pat teisėja perdėtai atsižvelgė ir į Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad jo skundo argumentai yra deklaratyvūs, paremti bendro pobūdžio nepagrįstais kaltinimais ir nepasitenkinimu esamu teisiniu reglamentavimu, o ne realia ir objektyvia informacija. Su šiuo teiginiu negali sutikti, nes nieko nepagrįstai nekaltino, o rėmėsi Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Dėl moterų prievolės tarnauti Švedijoje, Izraelyje, Norvegijoje taip pat rėmėsi oficialiais šaltiniais. Nesupranta, kuo minimi teisės aktai yra neobjektyvūs, nerealiai interpretuoti, tad jų neįvertinimas rodo didelę nekompetenciją, įsisenėjusią stagnaciją ir diskriminacijos mastą Lietuvoje.
3.4. Nesutinka su argumentu, dėl kurio atsisakyta kreiptis į Konstitucinį teismą, kad nekyla abejonių dėl Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto atitikties Konstitucijos 29 straipsniui. Teismas nurodo, kad ginčijamos įstatymu nustatytos išimtys yra taikomos visuotinai, o ne nukreiptos į pavienius asmenis, teismui abejonių dėl įstatymo atitikties Konstitucijai nekyla. Akivaizdu, kad išimties visuotinis taikymas nėra racionalus argumentas, jog įstatymas yra teisingas ir neprieštaraujantis Konstitucijai. Tai, kad apie 50 proc. visuomenės turi atlikti prievolę valstybei, o 50 proc. ne, XXI a. trečiajame dešimtmetyje sukelia pagrįstų abejonių, lygiai kaip septintajame dešimtmetyje sukėlė abejonių žmonių skirstymas pagal rases ir dėl to buvo priimti su diskriminacijos panaikinimu susiję teisės aktai.
4. Atsiliepimų į P. E. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. E. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundų argumentų matyti, jog P. E. neneigia, administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, t. y., kad nesusisiekė su Institucija ir Karo prievolės įstatyme nurodytų dokumentų ir duomenų nepateikė, tačiau mano, jog administracinė atsakomybė jam negali būti taikoma, nes sudarytas karo prievolininkų sąrašas, į kurį jis įtrauktas yra diskriminuojantis jį pagal lytį, kadangi į šį sąrašą neįtrauktos moterys. Apeliantas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui. Skunde taip pat abejojama teisėjos nešališkumu, teigiant, jog šis sprendimas ją tiesiogiai liečia, kadangi gali turėti jai pasekmių (atsirastų pareiga atlikti karo tarnybą ir teisėjai).
6. ANK 560 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymas, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju – į Karo prievolės įstatymą. Institucijos nutarimu P. E. pripažintas pažeidusiu Karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos. Kaip jau buvo minėta, apeliantas neneigia, kad neįvykdė karo prievolininko pareigų, tačiau teigia, jog karo prievolininkų sąrašas yra diskriminuojantis, nes į jį neįtrauktos moterys.
7. Apeliaciniame skunde prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas (nuo karo prievolės atleidžiamos moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms (visi asmenys yra lygūs). Tačiau šiuo atveju atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas ne įstatymu taikomų išimčių, kuomet asmenys (nagrinėjamu atveju moterys) atleidžiami nuo karo prievolės, klausimas ir karo prievolininkų sąrašo sudarymo teisėtumas, o apelianto, kaip karo prievolininko, padarytas administracinis nusižengimas jam neįvykdžius pareigos pagal Karo prievolės įstatymą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą aiškinta, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). Akivaizdu, kad apeliantas nesutinka su karo prievolininkų sąrašo sudarymu į jį neįtraukiant moterų, kurios, kaip numatyta Karo prievolės įstatyme, atleidžiamos nuo karo prievolės, tačiau tai nėra šios konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pastarojo nepasitenkinimas esančiu teisiniu reglamentavimu nesudaro prielaidų patį teisinį reguliavimą laikyti antikonstituciniu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir Konstitucinis Teismas savo sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimai) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Kaip minėta, šiuo atveju nagrinėjamas apelianto kaltės, jam padarius ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, klausimas, kuomet jis nurodytu laiku nesusisiekė su Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo poskyriu ir nepateikė Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų.
8. Apelianto skunde prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su kritika galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir subjektyviu vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
9. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su skundo argumentu, jog įžvelgiama P. E. skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo stoka. Šį teiginį apeliantas grindžia tuo, kad teisėja yra moteris ir bylos baigtis teisėjai turėtų tiesioginių pasekmių, kadangi jai atsirastų pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Visgi, pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017).
10. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu. Apelianto nuomone, priklausomai nuo bylos baigties teisėjai kiltų tiesioginės pasekmės – jai atsirastų pareiga atlikti privalomąją karo tarnybą, todėl šią bylą turi nagrinėti trijų teisėjų mišri (pagal lytį) kolegija. Tokie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad karo prievolininkams – teisėjams, atidedama privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka (Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Numatytas ir karo prievolininkų amžiaus cenzas. Todėl teigti, kad šios bylos sprendimas, kokiu nors būdu teisėjai galėtų turėti tiesioginių pasekmių ir todėl bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, nėra pagrindo.
11. Kiti skunde pateikiami argumentai, susiję su istoriniais įvykiais dėl žmonių lygybės vertinimo ir tuo klausimu priimtų teisės aktų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, iš viso nėra susiję su šio skundo nagrinėjimu, todėl plačiau apie juos nepasisakoma.
12. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, o apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai ir suteiktų pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą, atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir bylą nutraukti. Tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.