Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams. Taip pat S. G. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti 2 (dvejus) metus bei išieškota konfiskuotino turto vertė – 2390 Eur valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. 2021 m. lapkričio 28 d. apie 3. 45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „BMW 7er Reihe“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2, 14 (promilių) neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis). S. G. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nurodo, kad priimtas nuosprendis yra per griežtas, t.y., nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme.

5. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą S. G., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Kaip matyti, nuteistasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams. Teismas skirdamas bausmę nustatė tiek nuteistojo atsakomybę lengvinančią, tiek atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertino ir A. G. asmenybę - t. y., jo ankstesnius teistumus bei tai, kad jam jau buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tinkamų išvadų jis nedaro.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijos vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir paskyrė netgi mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nurodė skirsiantis nuosprendžio dėl bausmės skyrimo dalyje. Nuosprendyje dėl klaidingo skaičiavimo nurodyta, kad bausmės vidurkis yra šeši mėnesiai, nors iš tiesų bausmės vidurkis yra septyni mėnesiai ir penkiolika dienų. Ši nustatyta pirmos instancijos teismo skaičiavimo klaida nesuteikia pagrindo švelninti nuosprendį. Nuosprendis taip pat negali būti griežtinamas nesant prašymo pasunkinti nuteistojo padėtį. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus tiek į aptariamą nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Bylos duomenys rodo, jog A. G. yra nusikalsti linkusi asmenybė – nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti būdamas labai jaunas - nepilnametis, anksčiau net 11 kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus – turtinius nusikaltimus, nusikaltimus susijusius su žmogaus sveikata bei kt. Taip pat nustatyta, kad A. G. jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Ir, nors S. G. nurodė, kad šiuo metu mokosi siekdamas įgyti specialybę ir pradės (pradėjo) dirbti, jokių šiuos faktus patvirtinančių duomenų, nepateikė. Taigi, ši nuteistojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, toks pasikartojantis elgesys rodo jau susiformavusį nuteistojo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

7. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes, už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam griežta laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

8. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.