- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 1-120-88/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01646-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Virbalas
- Civilinis ieškovas
- R. V.
- Civilinis atsakovas
- „If insurance“
- Kaltinamasis
- H. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. K., gim. (duomenys neskelbtini), Turkijos Respublikos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Estijos Respublikoje (asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2009 m. rugpjūčio 28 d., apie 08.30 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 745D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį įmonei (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, 114 punkto reikalavimus, numatančius, kad apsisukdamas ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, o taip pat Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3. punkto reikalavimą, numatantį draudimą kirsti dvigubą ištisinę, priešingų krypčių transporto srautus skiriančią liniją, tai yra, važiuodamas vairuojamu automobiliu Kirtimų gatvės važiuojamąja dalimi nuo Galvės gatvės pusės link Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžos, apie 50 metrų atstumu prieš minėtą sankryžą apsisukdamas kirto eismo kryptis skiriančią dvigubą ištisinę liniją ir įvažiavęs į Kirtimų gatvės priešingos krypties eismo pusę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam R. V. vairuojamam motociklui (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, ko pasekmėje motociklo vairuotojas R. V. patyrė sužalojimus vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais veiksmais H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas teisiamajame posėdyje H. K. kaltu neprisipažino ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2009-08-28 d., apie 08.30 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 745“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį įmonei (duomenys neskelbtini) važiavo Lentvario gatve link sankryžos su Kirtimų gatve. Minėtoje sankryžoje, jo atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui ar tai esant atlikti posūkį leidžiančiai papildomai rodyklei, jis pasuko į dešinę ir toliau Kirtimų gatve važiavo tiesiai vienintele tos krypties eismo juosta link Galvės gatvės pusės. Matė, kad tuo metu, kai jis sankryžoje atlikinėjo dešinio posūkio manevrą, Kirtimų gatve link Galvės gatvės pusės važiavusios transporto priemonės stovėjo prieš sankryžą. Kirtimų gatvės eismo juosta, skirta važiuoti Galvės gatvės kryptimi, buvo plati, todėl ta pačia kryptimi ja važiuojančios transporto priemonės galėjo važiuoti greta ar prasilenkti. Pradžioje, jis važiavo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, tačiau nuvažiavęs apie 20 metrų atstumą ir pamatęs, kad kelias priekyje susiaurėja, jis persirikiavo kairiau, arčiau kelio vidurio. Apie 40-50 km/h greičiu nuvažiavus dar apie 30 – 50 metrų atstumą tiesiai, jis pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Tada pamatė, kad į automobilio galinės dalies dešinę pusę atsitrenkė nuo sankryžos tiesiai važiavęs motociklas. Prieš tai šio motociklo nebuvo pastebėjęs. Po susidūrimo jis pradėjo neintensyviai stabdyti automobilį, mažindamas greitį dar nuvažiavo apie 20 metrų atstumą ir sustabdė jį prie dešiniojo kelkraščio. Prieš pat susidūrimą jis vairuojamu automobiliu važiavo tiesiai ir jokio manevro, kuriuo būtų keičiama judėjimo kryptis, nedarė, automobilis judėjo lygiagrečiai eismo puses skiriančios linijos atžvilgiu. Mano, kad iš paskos važiavęs motociklininkas į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė dėl to, kad nesilaikė saugaus atstumo, be to, važiavo dideliu greičiu. Tvirtina, kad, skirtingai nei nurodyta įtarime, jis vairuojamu automobiliu Kirtimų gatvėje neapsisukinėjo (t. 2, b. l. 35-36).
Papildomai teisiamajame posėdyje H. K. parodė, kad negalima teigti, iš kur nukentėjusysis išvažiavo, nes jį pastebėjo tik po smūgio. Jis suprato, kad dvigubos linijos kirsti negalima, apsisukimo nedarė ir negalvojo daryti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, yra draudimas, kuris apmokėjo transporto priemonės taisymą ir gydymo išlaidas. Jis, t. y. H. K., jokio turto neturi.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (t. 1, b. l. 13) H. K. parodė, kad jis neapsisukinėjo ir žmogaus nematė. Jis suko iš Lentvario g. į Kirtimų g. ir niekur neapsisukinėjo. Važiavo link Galvės g. Kirtimų g., link centro nevažiavo.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (t. 1, b. l. 20) H. K. parodė, kad kelias buvo tuščias, stabdyti nereikėjo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. parodė, kad šiuo metu jis ne viską atsimena. Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2009-08-28 d., apie 08.00 val., Vilniuje, vairuodamas motociklą „Cagiva Raptor 1000“, valst. nr. AJH 60, važiavo Kirtimų gatve nuo Gariūnų gatvės pusės link Galvės gatvės. Antra eismo juosta privažiavęs reguliuojamą Kirtimų – Lentvario gatvės sankryžą, jis prieš sankryžą sustojo, nes jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pajudėjo ir kirtęs sankryžą važiavo Galvės gatvės kryptimi. Nuvažiavus apie 70 metrų atstumą, jis pamatė kaip iš priešingos krypties eismo pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją į jo važiavimo krypties eismo pusę įvažiuoja juodos spalvos automobilis „BMW“. Toje kelio atkarpoje automobilio apsisukimui neužteko vietos, todėl jo vairuotojas sustabdė automobilį jo važiavimo krypties eismo pusėje, tokiu būdu visiškai užtverdamas jam kelią. Tuo metu jis vairuojamu motociklu važiavo apie 70 km/h greičiu, nes buvo ką tik įsijungęs antrą pavarą. Tuo momentu, kai automobilis užtvėrė jam kelią, tarp automobilio ir motociklo buvo tik apie 10 metrų atstumas. Suvokė, kad išvengti susidūrimo nepavyks, tačiau vis tiek staigiai stabdė motociklą. Po akimirkos, motociklu trenkėsi į automobilio „BMW“ dešinės pusės galinį sparną, po ko, kaip jam atrodo, jis perskrido per automobilį ir nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Iškart po įvykio kurį laiką buvo praradęs orientaciją, todėl negali tiksliai nurodyti tolimesnių įvykių eigos. Kai atsipeikėjo, jis gulėjo ant važiuojamosios dalies. Tuo metu automobilis „BMW“ jau buvo patrauktas į kelkraštį. Eismo įvykio metu buvo giedra ir saulėta, eismo dalyvių matomumui toje kelio atkarpoje nemaišė jokie objektai. Įvykio metu, be patirtų sužalojimų, buvo sugadintas jo šalmas ir speciali motociklininko apranga (t. 1, b. l. 60-62).
Papildomai teisiamajame posėdyje R. V. parodė, kad H. K. išnėrė iš priešpriešinės juostos ir bandė apsisukti.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (t. 1, b. l. 13) R. V. parodė, kad jis važiavo Kirtimų gatve į Galvės gatvės pusę. Susidūrimas įvyko toje vietoje, kuri pažymėta skaičiumi 1, H. K. apsisuko susidūrimo vietoje. Automobilis išlindo nuo Galvės g. ir važiavo link miesto. Apsisukęs automobilis arba stovėjo arba labai lėtai judėjo.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (t. 1, b. l. 20) R. V. parodė, kad Nr. 3 yra pažymėtos jo stabdymo žymės. Nuo automobilio jis buvo apie 10 m atstumu. Kur įvyko susidūrimas yra normali juosta, o iš dešinės yra greitėjimo juostos. Jis, t. y. R. V., KET nepažeidė. Dėl civilio ieškinio parodė, kad viskas yra surašyta, viskas sudaro neturtinę žalą. Sutinka ieškinį mažinti 3452,80 Lt, t. y. ta suma, kurią išmokėjo draudimas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2009-08-28 d., apie 08.30 val., Vilniuje, važiavo sūnaus M. P. vairuojamu automobiliu „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie važiavo Kirtimų gatve nuo Gariūnų gatvės pusės link Galvės gatvės. Privažiavus reguliuojamą Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžą, M. P. sustabdė automobilį, nes jų atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Automobilis buvo sustabdytas antroje eismo juostoje, nes sankryža jie ketino važiuoti tiesiai. Priekyje automobilio, prieš sankryžą buvo sustojęs motociklas. Girdėjo, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, motociklas pajudėjo į priekį ir nuvažiavo Galvės gatvės kryptimi. Nuvažiuojančio motociklo nestebėjo, tačiau netrukus išgirdo staigiai stabdomo motociklo garsą. Iškart nukreipęs savo dėmesį į priekį, jis pamatė jų važiavimo krypties Kirtimų gatvės eismo puse judantį tamsios spalvos automobilį „BMW“. Automobilis buvo tarp pirmos ir antros eismo juostų, skersai važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. pasisukęs apie 45 laipsnių kampu. Automobilio priekinė dalis buvo arčiau kelio dešiniojo krašto, galinė dalis – arčiau kelio vidurio. Prieš tai šio automobilio nematė, negali nurodyti kaip jis atsirado važiuojamojoje dalyje tokioje padėtyje. Iškart po to, pamatė kaip motociklas trenkėsi į minėto automobilio dešinės pusės galinę dalį. Po susidūrimo motociklininkas pakilo aukštai į orą, tačiau nukrito ant važiuojamosios dalies neperskridęs automobilio, kadangi šis tęsdamas važiavimą dar nuvažiavo apie 20 metrų atstumą ir sustojo kelkraštyje. Sūnus privažiavo prie gulinčio motociklininko ir automobiliu užstatė įvykio vietą. Kas vairavo automobilį „BMW“ ir kiek asmenų juo važiavo, jis neatkreipė dėmesio, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į sužalotąjį motociklininką. Sūnus telefonu pranešė apie eismo įvykį bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 80-81).
Papildomai teisiamajame posėdyje J. P. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Jis, t. y. J. P., važiavo su sūnumi Kirtimų g. nuo Gariūnų link Pagirių, vairavo sūnus. Jis sėdėjo keleivio vietoje. Privažiavo sankryžą, degė geltonas šviesoforo signalas. Kai užsidegė žalias signalas šalia automobilio buvo motociklas. Ar automobilis išsuko iš Lentvario gatvės, pasakyti negali.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (t. 1, b. l. 13) J. P. parodė, kad jie su sūnumi pradėjo važiuoti užsidegus žaliai šviesai ir pravažiavus sankryžą pamatę, kad užskersavęs automobilis ir į jį trenkėsi motociklas. Tai įvyko tik pravažiavus sankryžą. Iš sankryžos pirmas išvažiavo motociklas, paskui jie, t. y. J. P. su sūnumi. Automobilį jis, t. y. J. P., pamatė, kai jis sukosi ir motociklui buvo likę keli metrai iki jo. Matė labai trumpai, kad jis sukosi. Automobilis buvo pasisukęs kampu kai motociklas atsitrenkė.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (b. l. 83). J. P. nurodė, kad joje viskas teisingai pavaizduota, yra automobilis, į kurį atsitrenkė motociklas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį žino. Buvo 2009 m. rugpjūčio galas, jis važiavo Kirtimų g. nuo Gariūnų, sustojo sankryžoje.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (b. l. 13) M. P. parodė, kad jis sustojo antroje juostoje, ar sustojus motociklas jau buvo, ar privažiavo, kai jie jau stovėjo, pasakyti negali. Užsidegus žaliai šviesai motociklas pajudėjo pirmas, jis, t. y. M. P., iš paskos. Pamatė už sankryžos kampu stovintį automobilį ir kaip į jį atsitrenkė motociklas. Automobilis pavažiavo gal 15 metrų ir sustojo, iš kur jis atsirado, pasakyti negali.
Apžiūrint eismo įvykio vietos schemą (b. l. 78) M. P. parodė, kad schemoje automobilis pavaizduotas taip, kaip sustojo. Labai tiksliai, kaip automobilis stovėjo, jis nepamena, tačiau matė visą automobilio šoną. Po įvykio jis, t. y. M. P., sustojo. Automobilis kažkiek pariedėjo į priekį ir tada sustojo kelkraštyje. Jis, t. y. M. P., buvo tol, kol atvažiavo policija. Ką darė vairuojas, nepamena. Kai jis, t. y. M. P., pajudėjo iš sankryžos, automobilio nebuvo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas pareigūnas V. L. parodė, kad byloje esančią schemą (t. 1, b. l. 13) braižė jis. Schemoje nurodyti visi kelio ženklai, kurie buvo susidūrimo ruože toje sankryžoje. Dalyvavo tardytoja ir viską apžiūrinėjo, viskam vadovavo. Sankryžoje yra ženklai, kur nurodyta, kad Lentvario g. yra šalutinė, o Kirtimų g. yra pagrindinė. Ženklo, ribojančio greitį, ten nėra. Greitis turėjo būti apie 60 km/h, bendra taisyklė mieste. Kad ten ribojamas greitis iki 50 km/h, nemano, jeigu būtų greičio ribojimo ženklas, jis būtų nurodęs.
Apklausta teisiamajame posėdyje ekspertė L. L. nurodė, kad ji niekuo nesivadovavo ir nepadarė išvados, kad buvo važiuota didesniu nei leistina greičiu. Tai tiesiog atsakymas į klausimą. Parašė, kad tikėtina, jog jis važiavo 70 km/h. Kad viršytų greitį, byloje duomenų nebuvo. Ji nekonstatuoja, kad jis viršijo greitį. Pagrindiniai duomenys buvo įvykio vietos apžiūros protokolas ir įvykio vietos schema. Koks ten leistinas greitis, duomenų nebuvo. Ji kreipėsi į pareigūnus, kurie nustatė, kad greitis yra 90 km/h, tada ji tęsė savo tyrimą. Ženklais suorganizuotas toks judėjimo greitis ir nėra aplinkybių, kad būtų galima teigti, kad toks greitis nėra saugus. Ten nėra šalia namų, kelias eina per mišką. Jos požiūriu nėra pagrindo teigti, kad 90 km/h greitis nesaugus. Šiuo atveju statomi ženklai, jei greitis turi būti mažesnis. Pagal išlikusį pėdsaką ir sugadinimo pobūdį gali nustatyti padėtį susidūrimo metu. Vairuotojas sakė, kad važiavo tiesiai, kitas vairuotojas nurodė, kad vairuotojas apsisukinėjo. Ji išnagrinėjo abi versijas. Versijai, kad važiavo tiesiai, prieštarauja tai, kad buvo tarp priemonių smailus kampas ir važiuoti tiesiai jis niekaip negalėjo smūgio metu ir jo padėtis turėjo būti pasukta iš kairės į dešinę. Antros versijos variantas galimas. Ji įrašė tikėtina, nes gal važiavo kita trajektorija ir pozicijos tiksliai pasakyti negali. Sukti iš Lentvario g. į dešinę jis negalėjo, nes sugadintas dešinys automobilio šonas, o turėtų būti sugadintas kairysis. T. 1, b. l. 95 nesimato pačios sankryžos, t. 1, b. l. 94 matosi susidūrimo vieta, matosi stabdymo pėdsakas. Pėdsako pabaigoje vyko susidūrimas. Motociklas pataikė į automobilio dešinį šoną. Padėtys nurodo, kaip jie susidūrė. Į tą padėtį BMW gali pakliūti tik tada, jei važiuotų į priešpriešinę juostą ir sukdamas. Automobilio negalima pastatyti tokioje padėtyje neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Ekspertizės 3 psl. parodyta, kokiu kampu buvo pasisukęs važiuodamas. Į tą padėtį, kuri buvo smūgio metu, reikėjo atstumo. Ji skaičiavo pagal BMW vairuotojo greitį ir kad jam tokiu greičiu važiuojant nepakanka pločio atsistoti į tokią padėtį. Kiek buvo duomenų, viskas parašyta. Kur abejojo, parašė, kad tikėtina. Tai nebuvo tik įvažiavimas į sankryžą, nes buvo didelis atstumas nuo sankryžos.
Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje 2009-10-13 protokolo matyti, kad liudytojas J. R. P. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtindamas savo parodymus nurodė, kad prieš pat transporto priemonių susidūrimą, automobilis „BMW“ buvo Kirtimų gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti link Galvės gatvės, apie 45,2 m. atstumu už Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžos (žiūrint Galvės gatvės kryptimi), be to, jo korpuso padėtis buvo įstriža važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. priekinė dalis nukreipta link eismo pusės dešiniojo krašto, galinė dalis – link kelio vidurio. Automobilis, žiūrint nuo kelio vidurio, priekine dalimi buvo nedideliu kampu pasuktas į kairę pusę (t. 1, b. l. 82-84).
Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje 2009-10-13 protokolo matyti, kad liudytojas M. P. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtindamas savo parodymus nurodė, kad prieš pat transporto priemonių susidūrimą, automobilis „BMW“ buvo Kirtimų gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti link Galvės gatvės, apie 44,8 m. atstumu už Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžos (žiūrint Galvės gatvės kryptimi), be to, jo korpuso padėtis buvo įstriža važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. priekinė dalis nukreipta link eismo pusės dešiniojo krašto, galinė dalis – link kelio vidurio. Automobilis, žiūrint nuo kelio vidurio, priekine dalimi buvo nedideliu kampu pasuktas į kairę pusę (t. 1, b. l. 77-79).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2009-08-28, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2009-08-28 protokolų matyti, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Kirtimų gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės sankryža su Lentvario gatve. Eismo įvykis kilo vienintelėje Kirtimų gatvės 6,6 m. pločio eismo juostoje, skirtoje važiuoti Galvės gatvės kryptimi, apie 50 m. atstumu už Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžos (žiūrint Galvės gatvės kryptimi). Minėtą eismo pusę, ties įvykio vieta, nuo priešingos krypties eismo pusės skiria dviguba ištisinė linija. Leistinas greitis šioje kelio atkarpoje – 90 km/h. Minėtos eismo pusės viduryje, apie 50 m. atstumu už Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžos (žiūrint Galvės gatvės kryptimi) buvo rastas gulintis sugadintas motociklas „Cagiva Raptor 1000“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis I. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Ties motociklu, kelio ilgio atžvilgiu - apie 14 m. ilgio užimame plote, ant važiuojamosios dalies buvo išsibarsčiusios transporto priemonių dalių šukės. Toje pačioje eismo pusėje, prieš minėtą plotą, kur buvo motociklas ir šukės, buvo rasta vientisa stabdymo žymė, tikėtina palikta motociklo. Pėdsakas prasidėjo apie 5,8 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir apie 16,4 m. atstumą tęsėsi iš kairės pusės į dešinę iki šukių užimamo ploto. Automobilis „BMW 745“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis Estijos Respublikoje registruotai įmonei – (duomenys neskelbtini); naudotojas – H. K.; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo kompanijoje „If P&C Insurance AS”) stovėjo toje pačioje eismo pusėje, kaip ir gulintis motociklas, ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu, už motociklo, apie 75 m. atstumu už Kirtimų – Lentvario gatvių sankryžos (žiūrint Galvės gatvės kryptimi). Automobilis buvo apgadintas: įlenkimai dešinės pusės galiniame sparne ir galinio bamperio dešinėje pusėje, sudaužytas dešinės pusės galinis žibintas, nežymus įlenkimai ir nubrozdinimai ant bagažinės (t. 1, b. l. 11-18, 21-26, 29-33, 36-40).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-12-22 specialisto išvados Nr. 11-2930(09) matyti, kad specialistas nustatė sekantį eismo įvykio mechanizmą: automobilis „BMW 745“, vairuojamas H. K., Kirtimų gatvėje prieš sankryžą su Lentvario gatve tikėtina apsisukinėjo kirsdamas dvigubą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją. Tuo metu Kirtimų gatve nuo minėtos sankryžos apie 70 km/h greičiu tiesiai važiavo motociklas „Cagiva Raptor 1000“, kurio vairuotojas R. V., būdamas apie 41,7 m. nuo susidūrimo vietos, reagavo į kliūtį stabdydamas ir nusukdamas motociklą į dešinę. Automobiliui esant įstrižai eismo juostos, skirtos važiuoti Galvės gatvės kryptimi, į jo dešiniojo šono užpakalinę dalį priekine dalimi atsitrenkė motociklas. Po susidūrimo, motociklas nuvirto ant šono, o automobilis nuvažiavo į priekį link dešiniojo kelkraščio apie 25 m. atstumą. Specialistas taip pat konstatavo, kad H. K. nurodomos aplinkybės apie jo važiavimo trajektoriją prieš pat eismo įvykio kilimą prieštarauja objektyviems duomenims. Įvertinęs tyrimo metu nustatytas įvykio aplinkybes, specialistas padarė išvadą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo H. K. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis keisdamas važiavimo kryptį (tikėtina apsisukdamas) kirto dvigubą ašinę liniją ir sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, kuris važiavo tiesiai (t. 1, b. l. 93-97).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G170/10(01) matyti, kad R. V. nustatyta abipusiai viršutinės ir apatinės gaktikaulio šakų lūžiai, atviras kairiojo dilbio kaulų lūžis ir dešiniojo dilbio kaulų lūžis su poslinkiu. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto (daiktų) poveikyje prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl abipusių viršutinės ir apatinės gaktikaulio šakų lūžių, sutrikdžiusių dubens žiedo vientisumą (t. 1, b. l. 65-67).
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu H. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis prieš pat susidūrimą jokio manevro neatlikinėjo, važiavo tiesiai, dvigubos ištisinės linijos nekirto ir neapsisukinėjo, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš nukentėjusiojo R. V. parodymų matyti, kad H. K. kirsdamas dvigubą ištisinę liniją įvažiavo į jo, t. y. R. V., juostą, jam užtvėrė kelią, todėl įvykio susidūrimas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo J. P. parodymai, iš kurių matyti, kad H. K. vairuojamas automobilis buvo tarp pirmos ir antros eismo juostų, skersai važiuojamosios dalies, ir M. P. parodymai, iš kurių matyti, kad automobilio BMW korpuso padėtis buvo įstriža važiuojamosios dalies atžvilgiu. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo H. K. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis, keisdamas važiavimo kryptį (tikėtina apsisukdamas), kirto dvigubą ašinę liniją ir sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, kuris važiavo tiesiai. Teisiamajame posėdyje specialistė L. L. taip pat paaiškino, kad į padėtį, kurioje buvo BMW automobilis, galėjo pakliūti tik tuo atveju, jei važiuotų į priešpriešinę juostą ir sukdamasis, automobilio negalima pastatyti į tokią padėtį neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad automobilio BMW vairuotojo H. K. veiksmai – apsisukdamas kirto eismo kryptis skiriančią dvigubą ištisinę liniją ir įvažiavęs į priešingos krypties eismo pusę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam R. V. vairuojamam motociklui - sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. būtina privaloma sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-477-2010). Kaltinamojo H. K. vairuojamo automobilio manevras, atliktas netinkamai įvertinus saugaus manevro atlikimo galimybes, ir buvo pagrindinė bei būtina sąlyga autoįvykio padariniams atsirasti, t.y. šiuos kaltinamojo veiksmus bei kilusias pasekmes sieja tiesioginis priežastinis ryšys.
Vertindamas įrodymus, jų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas daro išvadą, kad eismo įvykis 2009-05-28, apie 8.30 val., kurio metu nukentėjusiajam R. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas įvyko dėl H. K. kaltės, veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d.
Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. pareiškė 355 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino 3452,80 Lt suma (ją atlygino draudimas), šiuo metu civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 351547,2 Lt.
Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. nurodyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje byloje nustatyta H. K. kaltė dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta R. V. sveikata. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines (tarnybines pareigas) žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Teismas žalos atlyginimą tokiu atveju priteisia ne iš nuteistojo, o iš jo darbdavio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 6.4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2007).
Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo H. K., draustas „If P&C Insurance AS“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudiko pareigos bei apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį (CK 6.245 str., 6.987 str.). Bendra taisyklė yra ta, kad esant draudiminiam įvykiui, draudimas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose 6.5 p.). If P&C Insurance AS“ išmokėjo R. V. 1000 EUR (3452,80 Lt) neturtinės žalos. Jeigu padarytos žalos išmokos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo, kuris šiuo konkrečiu atveju yra įmonė (duomenys neskelbtini)
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo H. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam R. V. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė didelį fizinį skausmą, kaulų lūžius, jam atlikta ne viena sudėtinga operacija, jis ilgai negalėjo vaikščioti, ilgą laiką praleido ligoninėje.
Tačiau teismas daro išvadą, kad 351547,2 Lt neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30000 Lt iki 80000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad žalos dydžio nustatyto kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina iki 35000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu „If P&C Insurance AS“ atlygino nukentėjusiajam 3452,80 Lt, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Skiriant bausmę kaltinamajam H. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, todėl jam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis baudos dydžio minimumui, numatytam įstatyme už neatsargaus nusikaltimo padarymą.
Iš bylos medžiagos matyti (b/l 41, 42, t. 2) įtariamajam H. K., siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme, buvo paskirta kardomoji priemonė – 10 000 Lt užstatas, tačiau pastarasis ikiteisminio tyrimo metu šią kardomąją priemonę pažeidė, ir dėl to buvo paskelbta jo paieška bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-13 nutartimi, jam buvo paskirtas suėmimas. Dėl nurodytų aplinkybių užstatas pereina valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 str., teismas
nusprendžia:
H. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Kardomąją priemonę H. K. – užstatą, 10000Lt, palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus užstatas pereina valstybei.
Priteisti iš įmonės „(duomenys neskelbtini) R. V. 31547,2 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.