Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - Š. G. gynėjo advokato E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo Š. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. nubaustas už tai, kad būdamas darbdavys ir atsakingas už tinkamą teisės aktų vykdymą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktus, nes laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 11 940 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: K. T. išmokėta įmonės biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2 900 Lt, 2014 m. rugsėjo mėn. – 1 470 Lt ir 2014 m. spalio mėn. – 1 600 Lt, viso 5 976 Lt; V. V. išmokėta įmonės biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2 900 Lt, 2014 m. rugsėjo mėn. – 1 470 Lt ir 2014 m. spalio mėn. – 1 600 Lt, viso 5 976 Lt. Pinigų išdavimą dviem darbuotojams atliko įmonės direktorius Š. G..

Remiasi Š. G. parodymais apie papildomų pinigų mokėjimą, kurį traktuoja kaip kitus mokėjimus, nes buvo mokama už kilnojamas darbo vietas, transporto priemonių panaudą, kai kuriems darbuotojams buvo kompensuojama už savo įrankių panaudojimą, už kurą. Sutinka, kad kitų mokėjimų išmokėjimas ne iš kasos yra neteisinga praktika, kuri buvo sąlygota nepatyrimo. Tačiau tai galėtų būti kvalifikuojama tik kaip apskaitos taisyklių pažeidimas.

Atkreipia dėmesį, kad įmonė veiklą vykdo tik nuo 2014 metų gegužės mėnesio, todėl pasitaikantys mokestiniai nesklandumai, bent jau pirmuosius veiklos metus turėtų būti kvalifikuojami ne tyčiniais pažeidimai, o klaidomis.

Teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino administracinės teisenos senaties termino, nes pažeidimus traktavo kaip greičiausiai padarytus antroje 2014 m. metų pusėje, todėl šioje byloje visiškai neargumentuotas nuobaudos termino pratęsimas iki 2015-06-01, nes šiai teisenai suėjo senatis dar iki apeliacinės instancijos sprendimo.

Nurodo, jog visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 redakcija) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog Š. G. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto 6 mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Formuojamoje teismų praktikoje nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą pabrėžta, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas yra ne trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Taigi, pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už 41⁴ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Nagrinėjamu atveju, Š. G. inkriminuojami teisės pažeidimai padaryti 2014 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, tikslių datų darbuotojai nurodyti negalėjo, banko pavedimas darbo užmokesčio už liepos mėnesį padarytas 2014-08-22. Teismas, pasinaudodamas ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta teise dėl svarbių priežasčių pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų ir nesuėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, 2015-02-12 nutartimi nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2015-06-01. Nutarimas, kuriuo Š. G. nubaustas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį priimtas 2015-04-07. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-25 nutartimi panaikino apylinkės teismo nutarimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį, kai <...> pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo <...> apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė 2015-06-18, t. y. nepažeisdamas įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų.

Dėl 41⁴ straipsnio 3 dalies taikymo

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Š. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, jog jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2014 m. spalio mėnesio, tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 11 940 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: K. T. išmokėta įmonės biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2 900 Lt, 2014 m. rugsėjo mėn. – 1 470 Lt ir 2014 m. spalio mėn. – 1 600 Lt, viso 5 976 Lt; V. V. išmokėta įmonės biure, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. rugpjūčio mėn. – 2 900 Lt, 2014 m. rugsėjo mėn. – 1 470 Lt ir 2014 m. spalio mėn. – 1 600 Lt, viso 5 976 Lt. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, operatyvaus patikrinimo medžiaga, liudytojų K. T. ir V. V. parodymais, jų rašytiniais paaiškinimais, bendrovės atlyginimų išmokėjimo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių duomenimis. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams ir plačiau dėl jų nepasisako. Pabrėžtina, jog iš rašytinių K. T. ir V. V. paaiškinimų, rašytų Mokesčių inspekcijai, matyti, jog jie pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra Š. G.. Abu liudytojai teismui nurodė, kad su Š. G. buvo sutartas ne konkretus atlyginimas už darbą, o susietas su atliktu darbu „padarytais kvadratiniais metrais“, sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis darbo užmokesčio (kintama priklausomai nuo atlikto darbo) mokama į rankas; už gautą atlyginimą grynais nereikėjo pasirašyti; suprato, kad pinigai mokami būtent už darbą; atlyginimą grynais pinigais išmokėdavo Š. G.. Taip pat abu liudytojai nurodė, kad jiems dalis pinigų už kurą buvo grąžinama. K. T. paaiškino, kad už kurą buvo papildomai skaičiuojama, o atlyginimas buvo didesnis, nes dirbo su savo įrankiais. Jų parodymai teisme sutampa ir su rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti pakankamai nuosekliais liudytojų parodymais bei jų rašytiniais paaiškinimais, o teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, jog su buvusiais darbininkais buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, pagrįstai vertino kaip pažeidėjo gynybinę poziciją. Taip pat pažymėtina, kad nors liudytojai ne visas atlyginimo išmokėjimo aplinkybes galėjo nurodyti visiškai tiksliai, tačiau būtų nepagrįsta teigti, jog liudytojai tyčia teikė Š. G. kaltę patvirtinančius parodymus ir tokiu būdu siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Aukštesniojo teismo manymu, atkreipiant dėmesį į tai, kad į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktas atlyginimas buvo išmokėtas grynaisiais pinigais, o jo išmokėjimo faktas raštiškai neužfiksuotas, praėjus tam tikram laiko tarpui liudytojai galėjo įvykio aplinkybių detaliai neatsiminti. Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtų liudytojų parodymais.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, kuri, pasak apelianto, pagrįsta tik prielaidomis, dviejų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas.

Taigi, iš byloje pateiktų bendrovės atlyginimų išmokėjimo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių nustatyta, kad į apskaitą įtraukti tik atlyginimai darbuotojams, kurie buvo pervedami į darbuotojų sąskaitas, darbo užmokestis, kuris buvo mokamas grynaisiais, nebuvo įtrauktas į apskaitą, todėl atsižvelgiant į tai bei į anksčiau paminėtų darbuotojų parodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Š. G. kaltė padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą visiškai įrodyta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, byloje yra įrodyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Š. G. gynėjo advokato E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.