- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2YT-10362-845/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04016-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Pareiškėjas
- A. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 2.6.8.3.12Kiti su vartotojų teisių apsauga ir gynimu susiję klausimai
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. I., Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba arba VVTAT) 2025 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 4G-3205 (toliau – Sprendimas), kuriuo nutrauktas vartojimo ginčo, inicijuoto pagal pareiškėjo prašymą, nagrinėjimas bei prašė įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą tęsti vartojimo ginčo pagal pareiškėjo A. I. prašymą nagrinėjimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog pristatė jam nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį AUDI A6 AVANT (toliau – Automobilis) diagnostikos ir remonto paslaugas teikiančiam paslaugos teikėjui UAB „Autovisatos servisas“. Šiam netinkamai suteikus paslaugas (netinkamai atlikus darbus), pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl savo kaip vartotojo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Tarnyba sprendė, kad neturi galimybės priimti objektyvaus sprendimo dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, todėl vartojimo ginčo nagrinėjimą nutraukė. Pareiškėjo vertinimu, pateikti duomenys ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) atsakymas patvirtina, kad paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos netinkamai. Pažymėjo, kad paslaugos teikėjas atliko Automobilio remonto paslaugą, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Paslaugos teikėjas nesudarė ir neišsaugojo jokių su atliktais remonto darbais susijusių dokumentų, dėl ko pareiškėjas neteko galimybės gauti išsamios ir aiškios informacijos apie teikiamas paslaugas, planuojamus remonto darbus, jų kainą, garantijos sąlygas bei galimas pasekmes. Kadangi užsakymo paraiška (ir galimi jos papildymai) nėra pateikta, neįmanoma nustatyti, ar remonto darbai buvo derinami su automobilio valdytoju, kokie konkretūs remonto darbai buvo faktiškai atlikti ir kokios atsarginės detalės panaudotos. Nurodė, kad Administracija sprendė, jog Automobilio remonto darbai pagal pateiktą medžiagą atlikti kokybiškai ir neva negalėjo turėti įtakos vėliau atsiradusiems variklio gedimams, tačiau tokią išvadą padarė neturėdama (ką pati pripažino) visos informacijos. Teigė, kad Automobilio nuotraukose užfiksuoti defektai, kurių nebuvo prieš vykdytus remonto darbus. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba privalėjo įvertinti visus neatitikimus ir turėjo tęsti vartojimo ginčo nagrinėjimą.
Suinteresuotas asmuo VVTAT su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2024-10-31 gavo pareiškėjo prašymą (reg. Nr. 5E-4558) dėl Paslaugos teikėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad Paslaugos teikėjas netinkamai atliko automobilio remonto darbus ir kėlė reikalavimus įpareigoti Paslaugos teikėją ištaisyti nustatytus remonto trūkumus ir defektus bei naujai atsiradusius automobilio defektus: dūmijimą, antifrizo dingimą ir emulsiją variklyje neatlygintinai, atsižvelgiant į tai, kad, pareiškėjo teigimu, šie gedimai rodo rimtas variklio būklės problemas, kurių nebuvo prieš automobilį pristatant į Paslaugos teikėjo servisą. 2024-11-27 buvo gautas Paslaugos teikėjo atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas Paslaugos teikėjui pristatė automobilį, kuris buvo po autoįvykio. Paslaugos teikėjo teigimu, jis remonto darbus suderino su draudimo bendrove, atliko remonto darbus ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Paslaugos teikėjas nurodė, kad pareiškėjas nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl nėra pagrindo pareiškėjui grąžinti draudimo bendrovės sumokėtus pinigus. Paslaugos teikėjo teigimu, jis darbus atliko pareiškėjo pavedimu, už kuriuos pareiškėjas atsiskaitė. Anot Paslaugos teikėjo, jis negavo pareiškėjo pretenzijų dėl papildomai atliktų darbų, todėl nemato pagrindo grąžinti pareiškėjo sumokėtų pinigų. Paslaugos teikėjas nurodė, kad neatliko jokių pareiškėjo automobilio variklio remonto darbų ir pareiškėjas automobilį jam pristatė su netvarkingu varikliu, kuris buvo remontuotas pas kitą paslaugos teikėją. Paslaugos teikėjo teigimu, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nenorėjo mokėti pinigų už atliktus remonto darbus, pareiškėjas kiekvieną dieną atvykdavo pas Paslaugos teikėją pasižiūrėti, kaip vykdomi automobilio remonto darbai. Paslaugos teikėjas atkreipė dėmesį, kad dėl šios situacijos pareiškėjas kreipėsi į daug įvairių institucijų, tačiau pareiškėjo skundai buvo atmesti. Tarnyba, siekdama visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, kreipėsi į Administraciją (2024-01-08 raštu Nr. 4G-608), prašydama pateikti išvadas dėl Administracijos kompetencijai priskirtų klausimų. Administracija nurodė, jog Paslaugos teikėjas atliko pareiškėjo automobilio remonto paslaugą, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad Administracijai paprašius, nei Paslaugos teikėjas, nei automobilio valdytojas nepateikė užsakymo paraiškos egzemplioriaus, kuris turėjo būti sudarytas prieš pradedant remonto paslaugą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad užsakymo paraiška galėjo būti visai nesudaryta arba netinkamai saugota. Kadangi minėta užsakymo paraiška (ir galimi jos papildymai) nėra pateikta, neįmanoma nustatyti, ar remonto darbai buvo derinami su automobilio valdytoju, kokie konkretūs remonto darbai buvo faktiškai atlikti ir kokios atsarginės detalės panaudotos, taigi, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar transporto priemonės remonto paslauga atitiko kokybės reikalavimus ir ar darbai atlikti pagal gamintojo bei galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Vis dėlto Administracija, įvertinusi 2024-01-09 remonto sąmatą Nr. LTV128 ir 2024-02-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SER0050402, nustatė, kad šiuose dokumentuose nurodyti darbai, kiek galima spręsti iš pateiktos informacijos, buvo atlikti kokybiškai, taip pat negalėjo turėti įtakos vėliau atsiradusiems variklio gedimams. Tačiau ar šie darbai iš tikrųjų turėjo būti atliekami (pvz., keisti senas dalis naujomis), galutinai nustatyti neįmanoma, nes nėra aišku, kokia konkreti darbų apimtis ir detalių pasirinkimas buvo suderinti su automobilio valdytoju. Užsakymo paraiška nebuvo pateikta (arba galimai visai nesudaryta). Tarnybai įvertinus kilusio ginčo medžiagą ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių objektyvių dokumentų ar įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonės remonto paslaugos kokybę, kartu įvertinus tai, kad Tarnyba kreipėsi į Administraciją, kuri nurodė, jog negali įvertinti, ar paslaugos buvo suteiktos tinkamai, vadovaujantis VTAĮ 26 straipsnio 6 punktu, Tarnyba priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė ginčo nagrinėjimą. Pastebėjo, kad pareiškėjo ir Paslaugos teikėjo pateikta informacija prieštaringa, o įrodymų, patvirtinančių kiekvieno iš jų teiginius nepakanka pareiškėjo reikalavimo pagrįstumui patvirtinti ar paneigti. Pažymėjo, jog užsakymo paraiškos neužpildymas verslininkui sukelia atitinkamas pasekmes pagal ANK, tačiau tai nėra ginčo dalykas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose dar kartą pažymėjo bylai reikšmingas aplinkybes. Laikėsi pozicijos, kad Tarnybos sprendimas nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą yra priimtas skubotai, neįvertinus galimų papildomų atliktinų veiksmų ginčo nagrinėjimo procese, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pareiškėjo ir Paslaugos teikėjo pozicijos bei pateiktos medžiagos.
Skundas nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-899-580/2018). Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl VVTAT procedūrinio sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčo teisėtumo ir pagrįstumo.
VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
VTAĮ 3 straipsnis įtvirtina vartotojų teisę į pažeistų teisių gynimą, VTAĮ 11, 12, 22 straipsniai įtvirtina VVTAT funkciją užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, sprendžiant ginčus, taip pat įtvirtina VVTAT teisę reikalauti, kad gamintojai, importuotojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai ar jų atstovai atvyktų į VVTAT ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu, pareikalauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo, kuriam pateiktas vartotojo reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu ir pateikti įrodymus, reikalingus ginčui išspręsti. Pagal VTAĮ 23 straipsnį, jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Pagal VTAĮ 25 straipsnį, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę, ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti. Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinės procedūros tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus, tačiau bet kurios ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali nuspręsti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka. Kai dėl objektyvių aplinkybių neįmanoma išnagrinėti ginčo ir priimti sprendimo, Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija ginčo nagrinėjimą nutraukia (VTAĮ 26 straipsnio 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju VVTAT, vadovaudamasi VTAĮ 26 straipsnio 6 punktu, 2025 m. vasario 4 d. sprendimu nutraukė ginčo nagrinėjimą, nes nagrinėjimo metu nebuvo pateikta objektyvių dokumentų ar įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonės remonto paslaugos kokybę. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, su tokia VVTAT pozicija nesutinka.
Byloje nustatyta, kad Paslaugos teikėjas nesudarė ir/ ar neišsaugojo jokių su atliktais remonto darbais susijusių dokumentų, kas sudarė tiesiogines kliūtis pareiškėjo automobilio remonto darbų turiniui patvirtinti.
Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad VTAĮ 22 str. 1 d. 6 p. suteikė teisę Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėti ginčus, vartotojų teisių apsaugos srityse, o to paties straipsnio 3 d. įpareigojo ginčus nagrinėjančią instituciją nagrinėti visus vartotojų reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių, dėl kurių gali būti sprendžiama teisme, įskaitant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat netesybų klausimus. Tokios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas suteikė Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, sprendžiant vartotojų ginčus, teismo įgaliojimus, kurie apima pareigą užtikrinti tinkamą Europos konvencijos 6 str. įtvirtintą asmens teisę į teisingą teismą, tame tarpe ir būti išklausytam, įgyvendinimą. Juolab, kad VTAĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog bet kurios ginčo šalies prašymu arba savo iniciatyva vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali nuspręsti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka, kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai ginčas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą ir siekiant ginčą išspręsti teisingai bei visapusiškai, vartotojų tarnyba nepagrįstai nutraukė ginčo nagrinėjimą. Tarnybos vertinimu, šalių pateikta informacija prieštaringa, o įrodymų, patvirtinančių kiekvieno iš jų teiginius nepakanka pareiškėjo reikalavimo pagrįstumui patvirtinti ar paneigti. Tarnyba savo sprendimą nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą grindė iš esmės tik Administracijos išvada, kurioje nustatyta, kad, nesant dokumentų, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar transporto priemonės remonto paslauga atitiko kokybės reikalavimus ir ar darbai atlikti pagal gamintojo bei galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Akivaizdu, kad Vartotojų tarnybą nesiėmė papildomų atliktinų veiksmų ginčo nagrinėjimo procese, nerinko papildomos informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios šalių dėstomas aplinkybes, siekiant pašalinti minimus prieštaravimus, neanalizavo pareiškėjo pateiktų duomenų ir apribojo pastarojo įstatyme numatytą teisę teikti paaiškinimus žodžiu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir įpareigojant VVTAT išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi teismas
nutaria:
pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2025 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 4G-3205 nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) kreipimąsi.
Nutartis neskundžiama.