Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-562-949/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-24
Bylos Nr.: 2-562-949/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Gudienė
Atsakovas: Nordea Bank AB, Lietuvoje
Ieškovas: K. M.

Kategorijos

21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
63.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-562-949/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09227-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 36.1; 63.3; 90.; 113.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atstovei advokatei E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ir trečiajam A. M. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu vienašališkai atsakovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (toliau –Nordea Bank AB) atliktą tarp K. M. ir Nordea Bank AB, sudarytos būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/03/90 GO nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti, bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį, panaikinti tarp K. M. ir Nordea Bank AB sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 07/30/90GO 10.1, 13. punktus, reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus ir neteisėtus, panaikinti tarp K. M. ir Nordea Bank AB sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 07/03/90GO 5.2 punktą ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė iš www.evarzytynes.lt sužinojo, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą iš ieškovei bendra nuosavybe su vyru A. M. priklausančio turto: (duomenys neskelbtini) dalies 158,62 arų bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies 3793,77 kv.m. bendro ploto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,96 kv. m. sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73,85 kv. m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo, negavo antstolio vykdomojo rašto ir tik iš www.evarzytynes.lt sužinojo, kad antstolis išieško ieškovei priklausantį turtą. Sutartis turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi, nes ieškovė yra fizinis asmuo ir imdama kreditą įsigijo asmeninį būstą, todėl atsakovo veiksmai vertintini griežčiau. Bet kokia sutartis turi būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo, laikytinas pats pažeidęs sutartį. Ieškovė nėra gavusi iš atsakovo nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Ieškovė net nežino, kada atsakovas su ja nutraukė sutartį. Tačiau net ir jeigu atsakovas būtų pranešęs ieškovei apie ketinimą nutraukti sutartį, sutartyje numatytas terminas trūkumams ištaisyti yra neprotingai trumpas. Sutartis sudaryta pagal atsakovo tipinę sutarties formą, vienašališkas sutarties nutraukimas yra numatytas sutarties bendrojoje dalyje, t. y. dalyje, dėl kurios sąlygų šalys nesidera, sudarydamos sutartį. Sutartyje numatyta atsakovo teisė nutraukti sutartį atsiranda jau po 10 kalendorinių dienų nuo papildomo termino įsiskolinimams padengti nustatymo. Sutarties 10.1 ir 13 p. numatyti terminai, suteikiantys teisę atsakovui nutraukti sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos, negali būti laikomi sąžiningais ieškovės atžvilgiu, nes visa skola turėjo būti grąžinta iki 2044-02-15. Šiuo atveju ieškovei buvo primestos stipresnės sutarties šalies – atsakovo – sąlygos, todėl turėtų būti taikomos CK 6.217 str., 6.218 str. nuostatos, įtvirtinančios vienašališką sutarčių nutraukimą. 8.2 sutarties punkte numatytos 16 procentų metinės palūkanos yra nesąžiningos, nes jos yra baudinės, o ne kompensacinės, todėl negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir praturtėti kitos šalies sąskaita. Kadangi toks netesybų dydis nustatytas vienašališkai atsakovo tipine sutartimi, tokios netesybos kaip nesąžiningos, ieškovės nuomone, turi būti panaikintos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal 2007-03-07 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/03/90GO Nordea Bank AB įsipareigojo suteikti ieškovei 335564,00 Lt kreditą, statomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką, t.y. kiekvieno mėnesio penkioliktą dieną. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka ir jos pakeitimais bei A. M. laidavimu (104-107, 108-110, 111-114 b.l.). Ši sutartis buvo pakeista šiais vėlesniais papildomais susitarimais - 2007-12-06 papildomu susitarimu Nr. BKP 07/12/42 GO kredito valiuta pakeista į eurus, kreditas padidintas 15238,58 Eur suma, numatant, jog dalis kredito bus skirta įsigyto būsto įrengimui, sutarta, kad ieškovė nedraudžia kredito UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2009-02-12 sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP 09/02/66VY, kuriuo pakeista būsto kreditavimo sutarties marža, kredito dalies grąžinimo pradžia, grąžinamos kredito dalies suma ir t.t. (86- 88 b.l.). 2010-03-24 papildomu susitarimu Nr. BKP 10/03/05VY kredito sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija, kuriame ieškovė pripažino, kad ji dar nuo 2009-05-15 pažeidinėja mokėjimų grafiką, ieškovei pritaikyta lengvata ir iki 2010-09-15 atidėtas kredito įmokų mokėjimas, paliekant pareigą mokėti tik palūkanas (89-95 b.l.). 2011-02-03 papildomu susitarimu Nr. BKP 11/02/12 GO, ieškovė pripažino, kad ji nuo 2010-05-15 pažeidinėja mokėjimų grafiką, ieškovei dar kartą taikyta lengvata ir iki 2011-08-15 atidėtas kredito įmokų mokėjimas, paliekant pareigą mokėti tik palūkanas (96-103 b.l.). Net atidėjus kredito įmokų mokėjimą iki 2011-08-15 ieškovė pažeidinėjo mokėjimų grafiką, nemokėjo net palūkanų. Atsakovas ragino ieškovę ir laiduotoją pašalinti kredito sutarties vykdymo pažeidimus: 2011-04-07 reikalavimu nurodė terminą padengti skolą iki 2011-04-23; 2011-12-01 pranešimu padengti skolą ir pašalinti kitus sutarties vykdymo pažeidimus; 2011-12-01 reikalavimu iš laiduotojo pareikalauta padengti skolą (116-117, 118, 119-120 b.l.). Nuo 2011 m. vasario mėnesio ieškovė nėra atlikusi mokėjimų pagal grafiką, nepateikė jokių duomenų, kad ji vykdo prievoles ir ieškiniu siekia, kad išvengtų kredito sutartyje numatytų kompensacinių palūkanų mokėjimo. Toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu ir nesuderinamas su šalių bendradarbiavimo principu. Kredito sutartis buvo sudaryta suderinus visas specialiosios dalies sąlygas, o su standartinėmis sąlygomis ieškovė turėjo galimybę susipažinti iš anksto. Kredito gavėjas turi pakankamai laiko, kad pats ar pasikonsultavęs su profesionalu įvertintų sutarties sąlygas bei iš jų kylančia riziką. Vartotojai negali remtis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. CK 6.874 str. 2 d. numato, kad eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas suteikia teisę kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanos ir kitais mokėjimais prieš terminą. Ieškovė ir atsakovas susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jei ieškovė pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo, mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmėm ieškovė, o kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. numatė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį. Šia priemone bankas pasinaudojo, kai ieškovė 11 mėnesių iš eilės nemokėjo jokių įmokų, tai yra akivaizdžiai palankiau nei to reikalauja įstatymas (30 dienų termino). Finansinės sistemos yra stabilumas yra viešasis interesas, todėl kredito sutarties sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Ieškovė neįrodinėja, kad ji po nutraukimo per protingą terminą būtų galėjusi pašalinti pažeidimus, o atotrūkis tarp pažadėto ir faktinio sutarties vykdymo jau kredito sutarties vykdymo pradžioje buvo labai didelis, todėl bankas pagrįstai pasinaudojo kraštutine priemone ir nutraukė sutartį. Nukentėjusi šalis negali būti įpareigojama tęsti sutartinius santykius, kai jų vykdymas netenkina šios šalies interesų, o bankas negali būti įpareigojamas prisiimti ieškovės nemokėjimo riziką. Šalys aiškiai susitarė dėl pranešimų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių, t.y. pranešimai kitai šaliai siunčiami registruotu paštu paskutiniu žinomu šalies adresu ir laikomi gautais 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos. CK 2.17 str. 3 d. numatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jei ši pareiga neįvykdoma – kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Nei kredito gavėja, nei laiduotojas nėra pranešę bankui apie savo adreso pasikeitimą. Atsakovas laiko, kad pagal minėtas sutarties sąlygas bei įstatymo reikalavimus kredito gavėjams buvo tinkamai įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Bankas taip pat nesutinka su ieškovės prašymu panaikinti kompensacines palūkanas, nes šalys sutartimi susitarė dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo ir jų dydžio, be to sutarties vykdymą yra užtikrinusi hipoteka ir laidavimu, todėl pagal CK 1.79 str. 2 d. netenka teisės ginčyti kredito sutarties 8.2 punkto sąlygų. Ieškovė nei iki sutarties nutraukimo, nei vėliau skolos sumažinti nesistengė, naudojosi atsakovo pinigais be užmokesčio ar mokėdama simbolinę kainą. 16 procentų dydžio metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus, o įstatymų leidėjas vartotojo atžvilgiu įtvirtino įstatyme 0,05 procento netesybas, kurios sudaro 18,25 procentus palūkanų, todėl ieškovės teiginiai apie tariamas dideles palūkanas atmestini. Kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų panaikinimas paneigtų šalių sutarties laisvės principą, atsakovo interesų užtikrinimą bei suteiktų ieškovei galimybę, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, naudotis atsakovo pinigais už palyginti nedidelį simbolinį mokestį.

Atsakovo atstovė advokatė E. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai per darbovietę (70 b. l.). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta.

2015-02-13 buvo gautas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl vaiko ligos, 2015-03-09 gautas analogiškas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (180-181, 192-193 b.l.). Abiem atvejais teismas pripažino neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis ir atidėjo bylos nagrinėjimą. 2015-03-13 pranešimu ieškovei pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, išaiškinta, kad neatvykus į teismo posėdį ieškovei (jos atstovui) byla gali būti išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant (196 b. l.).

2015-04-07 ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Ieškovei buvo išaiškinta, kad ieškovui ar jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, teismas turi teisę bylą išnagrinėti jiems nedalyvaujant (CK 161 str.). Pažymėtina, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (CPK 246 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, teismo posėdį dėl ieškovės vaiko ligos buvo prašoma atidėti jau trečią kartą iš eilės, K. M. pateiktoje medicininėje pažymoje nurodytas vaiko ligos kodas yra J00, kuris reiškia „ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją“ (Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 12-444)), ieškovės elgesys prašant atidėti teismo posėdžius dėl minėtos priežasties vertintinas kaip piktnaudžiavimas ieškovei suteiktomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė K. M. ir atsakovas Nordea Bank AB, veikiantis per Lietuvos skyrių, kaip kredito davėjas, 2007 m. kovo 7 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/03/90 GO, pagal kurią atsakovas suteikė kredito gavėjai 335564,00 Lt kreditą, o kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditą pagal nustatytą grafiką mokėdami kiekvieno mėnesio 15 dieną kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas (b.l. 7-27). Kredito paskirtis – statomo buto su parkavimo vieta, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas. Minėto kredito grąžinimo užtikrinimui banko naudai buvo įkeisti: (duomenys neskelbtini) dalys 158,62 arų bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys 3793,77 kv.m. bendro ploto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,96 kv. m. sandėlys (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73,85 kv. m. butas, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties vykdymas taip pat buvo užtikrintas 2007 m. kovo 7 d. laidavimo sutartimi Nr. LBK 07/03/90 GO, kuria laiduotojas A. M. įsipareigojo solidariai atsakyti su kredito gavėja, pastarajai nevykdant ar netinkamai vykdant kredito sutartimi prisiimtas prievoles. 2007-12-06 papildomu susitarimu Nr. BKP 07/12/42 GO kredito valiuta pakeista į eurus, kreditas padidintas 15 238,58 Eur suma, numatant, jog dalis kredito bus skirta įsigyto būsto įrengimui, sutarta, kad ieškovė nedraudžia kredito UAB „Būsto paskolų draudimas“ (22-25 b.l.). 2009-02-12 sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP 09/02/66 VY, kuriuo pakeista būsto kreditavimo sutarties marža, kredito dalies grąžinimo pradžia, grąžinamos kredito dalies suma ir t.t. (86- 88 b.l.). 2010-03-24 papildomu susitarimu Nr. BKP 10/03/05 VY kredito sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija, ieškovė pripažino, kad ji dar nuo 2009-05-15 pažeidinėja mokėjimų grafiką, ieškovei pritaikyta lengvata ir iki 2010-09-15 atidėtas kredito įmokų mokėjimas, paliekant pareigą mokėti tik palūkanas (89-95 b.l.). 2011-02-03 papildomu susitarimu Nr. BKP 11/02/12 GO, ieškovė pripažino, kad ji nuo 2010-05-15 pažeidinėja mokėjimų grafiką, ieškovei dar kartą taikyta lengvata ir iki 2011-08-15 atidėtas kredito įmokų mokėjimas, paliekant pareigą mokėti tik palūkanas (26-28, 96-103 b.l.).

Po 2011-02-03 papildomo susitarimo pagrindu atliktų kredito grąžinimo įmokų pabaigos nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. kredito gavėjai toliau nevykdė kredito sutarties, visiškai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu. Bankas 2011 m. balandžio 7 d. reikalavimu mokėti skolą suteikė kredito gavėjai papildomą terminą iki 2011 m. balandžio 23 d. pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, t. y. padengti susidariusią skolą 579,32 EUR, bei įspėjo kredito gavėjus, kad jiems iki 2011 m. balandžio 23 d. nepadengus visos susidariusios skolos, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį (115 b.l.). 2011 m. gruodžio 1 d. pranešimu apie vėlavimą mokėti ir kitus sutarties pažeidimus bei sutarties nutraukimą buvo paraginta sumokėti 4048,12 Eur įsiskolinimą, bei pateikti bankui dokumentus, pagrindžiančius bankui įkeisto buto ir sandėlio baigtumą, atlikti pakeitimus hipotekos lakšte ne vėliau nei iki 2011-12-20, kitu atveju būsto kreditavimo nutartis bus nutraukta, bus pareikalauta grąžinti visas mokėtinas sumas, o laiku to nepadarius – pradėtas išieškojimas iš būsto CPK 558 str. nustatyta tvarka (116-117 b.l.). 2011-12-08 išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą, ir raginimas sumokėti įsiskolinimą iki 2011-12-23( 119 b.l.). Per banko nustatytą terminą ieškovė nepadengė skolos, taip pat toliau tęsė sutarties pažeidimą, jos nevykdydama, todėl kredito sutartis laikytina nutraukta nuo 2011 m. gruodžio 23 d. Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarą R. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo, notaras 2013 m. lapkričio 22 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė išieškoti iš kredito gavėjos vykdomajame įraše nurodytą skolą, o vykdomasis įrašas perduotas vykdyti antstoliui I. G. (127-128 b.l.).

Teismas sutinka, jog pagal savo turinį ir pobūdį šalių sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 07/03/90 GO priskirtina vartojimo sutarčių kategorijai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, jog vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų aišku, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą, nepaisydamas sutarties kvalifikavimo, kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis Nr. 3K-7-297/2012). Ieškovė laikotarpiu nuo 2007-003-07 iki 2011-02-03 periodiškai mokėjo tam tikro dydžio mėnesines kredito grąžinimo įmokas, tačiau kredito gavėjos įsipareigojimai nebuvo visiški įvykdomi, todėl sutarties nutraukimo dienai susidarė 4061,81 eurų įsiskolinimas (119-120 b.l.). Banko geranoriškus ketinimus išsaugoti sutartinius santykius su ieškovu patvirtina aplinkybė, jog sutartis nutraukta ieškovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų net vienuolika mėnesių. Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizacija patvirtina, jog paskolos dalis buvo delsiama mokėti visa apimtimi nuo 2011-02-03 (121-126 b. l.). Ieškovė neginčijo šio grafiko, bei nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jame nurodytus duomenis. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų bankui, kurie patvirtintų jos galimybę ateityje visiškai atsiskaityti pagal šalių sudarytą sutartį. Pagal teismų praktiką sutarties privalomumo principas reiškia, jog šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusioms aplinkybėms, turi nedelsti spręsti sutarties pakeitimo klausimą, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis Nr. 3K-7-306/2012). Ieškovė nepaneigė, kad nuo 2011-02-03 nebemokėjo jokių įmokų atsakovui, ieškovė nepateikė jokių įrodymų bankui, kurie patvirtintų jos galimybę ateityje visiškai atsiskaityti pagal šalių sudarytą sutartį, todėl konstatuotina, jog kreditorius, nutraukdamas sutartį nustatytomis aplinkybėmis, nepasinaudojo pranašumu prieš vartotoją, o sutartis buvo nutraukta dėl vartotojos sutarties pažeidimo iš esmės pagal sutarties sąlygas, bei laikantis įstatymo nustatytos tvarkos.

Ieškovės argumentas, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, atmestinas, kadangi pati ieškovė turėjo galimybę nedelsdama kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų modifikavimo pagal CK 6.204 str. 3 d., tačiau į teismą kreipėsi jau po faktinio sutarties nutraukimo.

Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu gali būti jos pažeidimas. CK 6.217 str. 1 d. įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 str. sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 str. 2 d. nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1, 2 d.). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (CK 1.80 st.), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 str.), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str., 6.188 str. ir kt.).

Kreditavimo sutartimi kredito gavėja įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu ji įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė - kredito gavėja nustatytais terminais nemokėjo kredito palūkanų ir dėl to susidarė įsiskolinimas. Sutarties nutraukimo vienas iš pagrindų buvo 10.1 punktas, kuriame nustatyta: „kredito gavėjas nesumoka laiku bet kokios pagal šią sutartį mokėtinos sumos ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, Bankas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą“ (15 b.l.). Sutiktina su ieškovės argumentu, jog tokia kredito sutarties sąlyga, kuri numato ilgalaikės sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą teisę, skolininkui negrąžinus laiku bent vienos kredito įmokos, yra nesąžininga ir pažeidžia kredito gavėjo kaip vartotojo teises, todėl negalioja ab initio. Tokį sutarties aiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012. Tačiau minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto, todėl visais atvejais, vertinant kredito sutarties, kaip vartojimo sutarties, nutraukimo teisėtumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju bankas nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis gali būti laikoma nutraukta.

Kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo nukentėjusi šalis – kredito davėjas – iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, turi būti atsižvelgiama į šios sutarties esmę, pažeidimo trukmę, įsiskolinimo dydį, kredito gavėjo kaltę dėl įsiskolinimo, jo pastangas padengti įsiskolinimą, jo padengimo perspektyvas. Sprendžiant, ar kreditavimo sutarties pažeidimas yra esminis, dar įvertintina, ar sutarties pažeidimas nutrauktas ir ar ji bus vykdoma ateityje, taip pat tai, kad kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas yra ypač svarbūs ir turinčios esminę reikšmę kredito davėjui aplinkybės. Kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios šiam verslo subjektui yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Pagrindžiant tai, pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, jos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad įmokos bankui buvo mokamos iki 2011-02-03, po šios datos jokie mokėjimai bankui nebuvo atliekami (121-126 b. l.) ir dėl to susidarė įsiskolinimas, kuris nebuvo likviduotas po trijų įspėjimų ir papildomo termino nustatymo, po sutarties nutraukimo skolininkė nesiėmė priemonių šiam įsiskolinimui padengti ir kreditui grąžinti, o bankas sutartį nutraukė nesulaukęs iš kredito gavėjos net vienuolikos įmokų. Atsižvelgiant į nurodytas sutarties pažeidimo aplinkybes, kreditavimo sutarties ypatumus, esminę reikšmę laikytis jos sąlygų, darytina išvada, kad pagrindas nutraukti sutartį buvo sutarties pažeidimas, kuris įvertinus faktines sutarties pažeidimo aplinkybes laikytinas esminiu. Atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas prieš terminą buvo adekvati priemonė atsakovo kaip kredito davėjo teisių pažeidimui pašalinti, dėl to sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

Ieškovė nurodo, kad nebuvo informuota apie sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas, o sutartis negali būti laikoma nutraukta, todėl toks sutarties nutraukimas turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio, nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas.

Sutarties šalys turi teisę susitarti dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. Jeigu sutartyje tokių nuostatų nėra, tai yra pagrindas vadovautis įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnyje nustatyta, kad vienašališkai nesikreipiant į teismą sutartis nutraukiama įstatymo tvarka privalomai iš anksto pranešant per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų. Tuo atveju, jei sutarties pažeidimas susijęs su termino pažeidimu, taikomos CK 6.209 str., 6.217 str.3 d. nuostatos dėl papildomo termino nustatymo sutarčiai įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė kredito grąžinimo terminus pažeidinėjo sistemingai ir visiškai nevykdė kredito sutarties nuo 2011-02-04. Bankas tik po to, kai kredito gavėja vienuolika mėnesių visiškai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu, išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškovė po banko įspėjimo apie sutarties nutraukimą įteikimo nesikreipė į banką dėl susidariusios situacijos išsprendimo, nebendradarbiavo su kredito davėju. Iš bylos medžiagos ir šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad kredito sutartyje nurodytu adresu su ieškove nebuvo galimybių susisiekti. Sutarties 13 p. nurodoma, kad visi pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo išsiuntimo datos. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju 2011-12-08 pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo siųstas registruota pašto siunta su įteikimu, tai šios siuntos įteikimo pranešimas, kuriame nurodyta, jog K. M. neatsiliepė į pareiškimą, laikytini tinkamu įrodymu apie procesinių dokumentų siuntimą (120 b.l.). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas informavo ieškovę registruotu laišku ne tik kredito sutartyje nurodytu ieškovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau net dviem kitais atsakovui žinomais kredito gavėjos gyvenamosios vietos adresais išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Išsiuntus dokumentus hipotekos malšte nurodytu adresu, dokumentus atsiėmė „I. V.“, o išsiuntus ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - „teta K.“ (80, 120 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena žmonės, taigi galėjo informuoti ieškovę apie jai adresuotą pašto korespondenciją. CK 6.200 str. numato sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Šalys kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15 punktu susitarė, kad pranešimai kitai sutarties šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gauti vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo siųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. CK 2.17 str. 3 d. numatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos nevykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kredito gavėja yra pranešusi bankui apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Ieškovės vengimas priimti jai adresuotą pašto siuntą, taip pat neinformavimas kredito davėjo apie dokumentų įteikimo vietos adreso pasikeitimą laikytinas nesąžiningu elgesiu kitos sutarties šalies atžvilgiu, todėl neigiamos tokio elgesio pasekmės - tai, kad ieškovė laiku nesusipažino su atsakovo pateikta informacija apie sutarties nutraukimą, tenka ieškovei. Bankas, kaip sąžininga sutarties šalis neturi patirti neigiamų tokio ieškovės elgesio pasekmių. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, jog ieškovei įspėjimai apie sutarties nutraukimą buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai.

Ieškovė teigia, jog atsakovo nustatytas terminas sutarties pažeidimams pašalinti yra per trumpas, sutarties 13 p., suteikiantis teisę nutraukti sutartį per 10 kalendorinių dienų nuo informavimo apie sutarties nutraukimą, negali būti pripažintas protingu ir sukelti tokias sunkias pasekmes ieškovei kaip vartotojai, nes galutinis kredito grąžinimo terminas buvo tik 2044-02-15.

Šalių 2007 m. kovo 7 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. BK 07/03/90 GO 13.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui laiku pagal mokėjimo grafiką nesumokėjus mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei dešimt kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti, minėtą įsiskolinimą padengus – sutartis nenutraukiama (15-16 b.l.). Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi minėtoje sutarties sąlygoje numatyto papildomo termino prievolei įvykdyti. Be to, sutarties sąlygos dėl papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymo pažeidimas sudaro pagrindą laikyti sutarties nutraukimą neteisėtu tik tuo atveju, jeigu skolininkas pašalina sutarties pažeidimus, esančius sutarties nutraukimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutarties pažeidimų nepašalino nei per atsakovo papildomai nustatytą terminą, nei per vienuolika mėnesių po šio termino pasibaigimo. Sutarties nutraukimo dieną buvę ieškovės įsiskolinimai nėra sumokėti nei per sutarties 13.1 p., nei per CK 6.218 str. nustatytą terminą, taip pat nėra toliau vykdomi mokėjimai pagal kreditavimo sutartį. Ta aplinkybė, kad atsakovas net vienuolika mėnesių (nuo 2011-02-04 iki 2011-12-23) nenutraukė vienašališkai kredito sutarties, parodo, kad atsakovas, kaip pelno siekiantis bankas, 11 mėnesių negaudamas įmokų (taigi ir tam tikro pelno), užtikrino abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tai, kad sutartis atsakovo iniciatyva buvo keičiama 2010-03-24, 2011-02-03 papildomais susitarimais, kuriais ieškovei iki 2010-09-15, vėliau iki 2011-08-15 atidėtas kredito įmokų mokėjimo mokėjimas, paliekant pareigą mokėti tik palūkanas, o pati ieškovė dėl sutarties pakeitimų, įmokų dydžio derinimo nesikreipė į banką, patvirtina, kad ieškovė nebuvo suinteresuota pakeisti sutarties sąlygas, tinkamai vykdyti sutartį, galimai prisiimti kokius nors papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Kreditavimo sutartyse nustatytas mokėjimų grafikas reiškia, kad kreditas ir palūkanos turi būti sumokėti ne galutinio termino dieną, bet pagal grafiką, t. y. kreditavimo sutarties esmė nėra suteikto kredito grąžinimas suėjus galutiniam terminui, nes paskutinė mokėjimo diena yra tik paskutinės įmokos mokėjimo diena. Atsižvelgiant į tai, CK 6.874 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, todėl atsakovo reikalavimas grąžinti įsiskolinimą anksčiau nei 2044-02-15 laikytinas teisėtu.

Atsižvelgiant į tai, kad bankas sutartį nutraukė ne po vienos, o po vienuolikos įmokų pradelsimo, terminas pažeidimams pašalinti buvo ilgas, ieškovė neneigia, kad ji neturėjo galimybių padengti skolos nei per banko nustatytą, nei per įstatymo numatytą CK 6.218 str. numatytą 30 dienų pranešimo apie sutarties nutraukimo terminą, todėl ieškovės ginčijamas, sutartyje nurodytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas, negali būti laikomas neteisėtu, negaliojančiu ab initio ar būti panaikintas, nes realiai jis ieškovei nebuvo taikomas.

Ieškovė nurodo, kad sutarties 8.2 punkte numatytos palūkanos turi būti panaikintos, nes minėta baudinė suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės ir patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Nurodo, kad minėtas punktas yra nesąžiningas, kadangi jame nustatytos palūkanos yra baudinės, todėl turi būti panaikintos.

Kredito sutarties 8.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sąskaitą ar kitą sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki realaus įsiskolinimo padengimo (100 b.l.).. CK 6.874 str. 1 d., reglamentuojanti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, nedraudžia sutarties šalims susitarti, jog palūkanos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų dydis gali būti nustatomas ne tik įstatymu, bet ir šalių susitarimu. CK 6.37 str., 6.210 str. leidžia sutarties šalims susitarti dėl kitokio, nei įstatymo numatyto, palūkanų dydžio ir šalių susitarimo atveju pirmenybė teikiama šalių susitarimu nustatytam palūkanų dydžiui. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog kredito sutarties 8.2 punkte numatytų palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Lyginant palūkanų dydį su įsiskolinimo suma, nėra pagrindo palūkanas laikyti nepagrįstai didelėmis. Sutinkama su atsakovo argumentais, jog ieškovės neteisėtas elgesys, visiškai nevykdant kredito sutarties vienuolika mėnesių, suponuoja pagrindą laikyti, jog bankas patiria nuostolius, negaudamas įplaukų, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, taip pat negalėdamas naudotis ieškovei paskolintais pinigais bei gauti iš jų finansinę naudą. Pažymėtina, jog tiek vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas), tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006) 18,25 proc. metinės palūkanos laikomos protingomis. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad Vartojimo kredito įstatyme numatyta, kad netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudarytų 18,25 procento palūkanų (0,05x365), todėl ieškovės argumentas dėl per didelių palūkanų atmestinas. Sutiktina ir su atsakovo argumentu, kad nutrauktos sutartys negali būti modifikuojamos, todėl pripažinus sutarties nutraukimą teisėtu, tačiau pripažinus kredito sutarties sąlygą dėl palūkanų negaliojančia, ieškovė neturėtų mokėti bankui jokių netesybų, faktiškai negrąžinusi kredito. Toks vertinimas akivaizdžiai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo įsipareigojimų nevykdymo palūkanas panaikinti, nes palūkanos neatliktų pagrindinės savo funkcijos, t. y. neskatintų skolininką kaip įmanoma greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina kredito sutarties vienašališko nutraukimo neteisėtumo, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti sutartyje numatytas metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, todėl ieškinys atmetamas.

Atmetus ieškinį 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) dalies 158,62 arų bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies 3793,77 kv.m. bendro ploto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,96 kv.m. sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73,85 kv.m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išieškant skolą pagal ieškovės K. M. ir atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sudarytą būsto kredito sutartį Nr. BK07/03/90 GO ir vėlesnius jos pakeitimus, sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.). Nors atsakovo atstovė prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti nutartį vykdyti skubiai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra sprendžiamas Šiaulių apygardos teisme pagal atsakovo atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1640,05 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai 1640,05 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimties eurų, 5 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,33 Eur (aštuoniolikos eurų, 33 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų sustabdymą, taikytą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį iš ieškovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) dalies 158,62 arų bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies 3793,77 kv.m. bendro ploto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,96 kv.m. sandėlio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 73,85 kv.m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išieškant skolą pagal ieškovės K. M. ir atsakovo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus sudarytą būsto kredito sutartį Nr. BK07/03/90 GO ir vėlesnius jos pakeitimus, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė