Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-81/2012

Teisėja A. Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. PK-152-564/2011; Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2.,1.2.8.2.2.;1.1.7.3.1.

2012 m. vasario 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajai L. J., jos gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei, nukentėjusiosios atstovui advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. išteisinta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 155 str. 2 d. neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. L. J. kaltino tuo, kad ji 2010-08-30 savo telefonu atsiųsdama SMS žinutę už tariamai R. S. padarytą LR BK 310 str. numatytą nusikalstamą veiką-gyvūnų kankinimą, L. J. R. S. pavadino „sterva“ ir tokiais bendražmogiškos moralės reikalavimus prieštaraujančiais veiksmais užgauliai atsiliepdama apie jos asmenybę šiurkščiai pažeidė jos orumą bei neviešai įžeidė.

Skunde teigiama, jog L. J. buvo išsiųstas privataus kaltinimo skundas, kuriame buvo nurodytas ir įžeidžiantis žodis „Sterva“, todėl, apelianto manymu, nepagrįstas teismo motyvas, kad L. J. išreiškė abejones ar tai ji parašiusi žinutę, nes ji dar nebuvo susipažinusi su visos žinutės turiniu. Teismas nepagrįstai tokį aiškinimą vertino kaltinamosios naudai.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą L. J. prašo skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-27 nuosprendį palikti nepakeistą, nes teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog L. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, abonementas, iš kurio buvo siųsta žinutė niekada nepriklausė L. J., ja naudojosi visa L. J. šeima ir namo gyventojai, nes pagal Jungtinės veiklos sutarties protokolą bendrijos veiklai buvo nutarta naudoti abonementą (duomenys neskelbtini) , atsiskaityti už jį iš bendrijos lėšų. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, jog jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nėra nustatyta, kad abonementas (duomenys neskelbtini) priklauso nukentėjusiajai R. S., todėl nepagrįstas skundo motyvas, jog SMS žinutė skirta R. S. ir ją įžeidė.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiosios atstovo, prašiusio skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, išteisintosios ir jos gynėjos, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

kaltinamoji L. J. 2010-08-30 savo telefonu atsiųsdama SMS žinutę už tariamai R. S. padarytą LR BK 310 str. numatytą nusikalstamą veiką-gyvūnų kankinimą, R. S. pavadino „sterva“ ir tokiais bendražmogiškos moralės reikalavimus prieštaraujančiais veiksmais užgauliai atsiliepdama apie jos asmenybę šiurkščiai pažeidė jos orumą bei neviešai įžeidė.

Šiais veiksmais L. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 155s rt.2d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso/toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių tyrimu bei nešališku vertinimu turi būti ir teismo išvados dėl išteisinimo pagrindų.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo išvados dėl L. J. išteisinimo nepagrįstos išsamia, visapusiška ir nešališka surinktų duomenų visumos analize, surinkti įrodymai vertinti tik atskirai, nesiejant jų į vieną visumą, nenustačius jų tarpusavio ryšio bei neįvertinus jų patikimumo, todėl nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas L. J. iš LR BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos išteisino padaręs išvadą, jog nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad kaltinime nurodytu telefono abonementu naudojosi vien tik l. J. ir kad niekas kitas juo negalėjo pasinaudoti bei atsižvelgdamas į tai, kad žinutėje minimos aplinkybės buvo žinomos ne tik kaltinamajai. Šios teismo išvados nepagrįstos duomenų visumos vertinimu ir analize, todėl laikytinos prieštaraujančiomis bylos faktinėms aplinkybėms.

Byloje nukentėjusiosios R. S. parodymais, nukentėjusiosios atstovų pateiktomis fotolentelėmis (t1, b.l. 29-31), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 53) neginčytinai nustatyta, jog įžeidžiančio turinio žinutė R. S. buvo išsiųsta būtent iš telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) . Šie duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, jog L. S. buvo žinomas ir R. S. telefono abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) . Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusioji R. S., bet ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos žinutės, siųstos į šį numerį, turinys, kuria L. J. rašo dėl jungtinės veiklos reikalų. Be to, aplinkybę dėl šio numerio priklausymo R. S. ,parodė ir liudytoja V. D.. L. J. pripažino, jog žinojo, kad R. S. gyveno užsienyje, kad bendravo telefonu dėl Jungtinės veiklos reikalų. Kaip matyti iš telefono numerio, šis abonementas yra su ne Lietuvišku šalies kodu. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog šis telefono abonementas priklausė R. S. ir apie tai L. S. buvo žinoma.

Iš Marijampolės apskrities VPK pateiktos informacijos (b.l. 39-40) matyti, jog telefono abonementas (duomenys neskelbtini) priklauso R. J.. Šią aplinkybę patvirtino ir L. J., tačiau tiek R. J., tiek ir L. J. pripažino, jog faktiškai šiuo numeriu taip pat buvo naudojamasi ir Jungtinės veiklos reikalais.

Nors L. J. ir R. J. teigė, jog šiuo telefonu numeriu galėjo naudotis ne tik L. J., tačiau ir kiti namo gyventojai, R. J. šeimos nariai, tačiau šie liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes L. J. yra kaltinamoji, o R. J. - jos dukra, todėl yra suinteresuotos bylos baigtimi L. J. palankia linkme, todėl ta dalis parodymų, jog ginčijamu numeriu galėjo naudotis ir kiti asmenys vertinama kartu su kitais surinktais įrodymais. Pažymėtina, jog šių kaltinamosios ir liudytojos R. J. parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, ir priešingai, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos V. D. parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai duomenys-faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nukentėjusiosios atstovo pateiktos fotolentelės, rangos darbų pirkimo konkurso skelbimas (b.l. 55) patvirtina aplinkybę, jog numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent L. J.. Iš nukentėjusiojo atstovo pateiktų fotolentelių matyti, jog ginčijama žinutė buvo atsiųsta iš numerio (duomenys neskelbtini) ir šis abonementas adresų knygoje įvardintas „Laimutė“. Liudytoja V. D. taip pat parodė, jog numeris, kuris baigiasi „728“ priklauso L. J., nes iš jos gauna žinutes. Nors liudytoja V. D. taip pat konfliktuoja su L. J., tačiau byloje nenustatytas pagrindas manyti, jog ši liudytoja galėtų apkalbėti L. J.. Byloje esantys duomenys -specialistų išvados (t1, b.l. 70,71) patvirtina, jog L. J. ir R. J. kreipėsi pas specialistus dėl kūno sužalojimų nustatymo ir yra nurodžiusios, jog jos konfliktavo su V. D., tačiau byloje nėra duomenų, kad L. J. būtų kreipusis privataus kaltinimo tvarka dėl šių sužalojimų, ar, kad V. D. būtų nubausta, todėl byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, priežasčių V. D. apkalbėti kaltinamąją šioje byloje. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų patikimumą parodo ne tik tai, kad parodymai dėl šių aplinkybių sutampa, tačiau jie patvirtinami ir kitais aptartais rašytiniais įrodymais – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pateiktomis fotonuotraukomis, o taip pat ir visiškai objektyviu įrodymu – rangos darbų pirkimo konkurso skelbimu, kuriame rekvizituose Jungtinės veiklos sutarties kontaktiniu telefonu nurodomas telefonas (duomenys neskelbtini) ir pasirašo L. J.. Pažymėtina, jog liudytoja E. L. taip pat parodė, kad ji yra įsivedusi L. J. numerį-(duomenys neskelbtini) . Nors L. J. neigė, kad tai jos toks numeris, tačiau pažymėtina, jog šis numeris nuo to, iš kurio buvo išsiųsta SMS žinutė, skiriasi tik vienu skaičiumi-trečias numeris nuo galo yra ne 8, tačiau 7.

Tai, kad šis numeris -(duomenys neskelbtini) priskiriamas kaip Jungtinės veiklos sutarties atstovo kontaktinis numeris, kad R. S. šį numerį įsivedusi kaip L. J. numerį, kad L. J. šiuo numeriu tvarkydama jungtinės veiklos sutarties reikalus naudojosi ir juo rašė žinutes, tame tarpe ir R. S., duoda pagrindą manyti, jog faktinis šio abonemento naudotojas buvo L. J.. Šios aplinkybės taip pat paneigia R. J. parodymus, kad šis telefonas būdavo pas ją namuose, nes nelogiška, kad skelbiant tokį svarbų konkursą būtų nurodomas kontaktinis telefono numeris, kuris faktiškai yra ne pas rekvizituose pasirašiusį asmenį, o pas visiškai kitą asmenį.

Aplinkybės, kad minėtu abonementu naudojosi L. J. nepaneigia ir Jungtinės sutarties protokolas, iš kurio matyti, jog bendrai veiklai vienas iš gyventojų perduoda telefono aparatą, nes reikšmingas yra ne paties aparato, tačiau būtent konkretaus abonementinio numerio naudojimas, o šiame protokole joks konkretus numeris nenurodomas.

Šių aplinkybių visuma, kartu atsižvelgiant į tai, kad L. J. taikinamojo posėdžio metu kategoriškai nepaneigė rašiusi tokio turinio žinutę R. S., teisėjų kolegijos manymu neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad kaltinime nurodytą žinutę R. S. parašė ne kas kitas, o L. J., nes ji kaip jungtinės veiklos sutarties atstovė buvo faktinė šio abonemento naudotoja.

Ta aplinkybė, kad apie R. S. reikalus dėl gyvūnų priežiūros, apie ką užsimenama ir nusiųstoje žinutėje, žinojo ne tik L. J., bet ir kiti namo gyventojai, nepakankama paneigti aukščiau aptartų įrodymų visumos pagrindu konstatuotą aplinkybę, kad ginčijamą žinutę išsiuntė būtent L. J..

Pažymėtina, jog LR BK 155 str. 2 d. numatyta atsakomybė kyla tam, kas neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu įžeidė žmogų, t.y. veiksmas, pasisakymas žodžiu ar raštu turi būti užgaulūs. Jais kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar žodžiai, raštiški išsireiškimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, yra žeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio.

L. J. buvo kaltinama tuo, jog SMS žinutėje R. S. išvadino „sterva“ ir taip ją įžeidė.

Lietuvių kalbos žodyne (2005m. LKŽe, www.lkz.lt ) pateikiamos trys šio žodžio reikšmės-1)maita, dvėsena;2) tinginys, nevikrus žmogus ar gyvulys,3)ištvirkęs, pasileidęs žmogus, begėdis, bjaurybė. Žodis „sterva“ bendrinėje šių laikų lietuvių kalboje vartojamas siekiant užgauliai atsiliepti apie žmogų. Lietuvių kalbos žodyne nei viena šio žodžio reikšmė nenurodo teigiamo apibūdinimo, todėl toks išsireiškimas, kreipimasis į asmenį pagrįstai laikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu. Šią aplinkybę L. J. suprato, suvokė, jog tokiu žodžiu kreipdamasi į nukentėjusiąją ją pažemins, įžeis, užgaus, ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

L. J. veika atitinka LR BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. L. J. yra kalta ir baustina.

Skiriant bausmę L. J. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltinamosios asmenybę, t.y. į tai, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog LR BK 41 str. numatytos bausmės tikslams pasiekti L. J. skirtina 3MGL dydžių-390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) bauda.

LR BK 106 straipsnis numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiosios R. S. interesus byloje atstovavo advokatas Romualdas Matonis. Pirmosios instancijos teisme buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos atstovaujant jos interesus. Jas patvirtina byloje pateiktas kvitas (t1, b.l. 56). Nukentėjusios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, buvo aktyvus, teikė įrodymus. Teisėjų kolegijos manymu įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, o taip pat įvertinusi padarytos veikos pavojingumą, darytina išvada, jog šios nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos pagrįstos ir turi būti priteisiamos iš L. J. visa apimtimi.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., kolegija

nusprendė:

-R. S. atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą patenkinti;

-Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį;

-L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padariusią Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti bausmę- baudą 3MGL-390 Lt (trijų šimtų devyniasdešimties litų) dydžio;

-iš L. J. priteisti R. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti- 1800 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų).