Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. J., J. T., A. R., O. R., A. B. įgalioto ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-138-278/2008 pagal ieškovų J. J., J. T., A. R., O. R., A. B., V. Š., ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ramygalos montuotojas”, kur trečiuoju asmeniu yra A. N., dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato LR civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias gavęs ieškinį teismas privalo patikrinti ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį padariniai yra nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Jeigu aplinkybė, kad paduodamas ieškinį asmuo nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, paaiškėja bylos nagrinėjimo metu ir ta tvarka dar galima pasinaudoti, tai teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 1 d.).

Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. Šio skyriaus nuostatos išskiria dvi juridinio asmens dalyvio pareiškimo nagrinėjimo stadijas. Priėmęs pareiškimą, teisėjas turi nustatyti, ar pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CK 2.125 str., 2.126 str.). Turi būti patikrinama, ar paduodantis pareiškimą asmuo atitinka CK 2.125 str. reikalavimus, ar buvo ir ar tinkamai prieš tai kreiptasi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) (CK 2.126 str. 2 d.), ar rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, dalyvavo advokatas (CK 2.126 str. 3 d.). Ištyręs šiuos duomenis, teismas priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 str. 4 d.). Po nutarties dėl juridinio asmens veiklos tyrimo priėmimo prasideda bylos nagrinėjimas iš esmės, tai yra teismas tiria, ar juridinio asmens veikla yra tinkama, o nustačius, jog tokia veikla nėra tinkama, taikomos CK 2.131 straipsnyje nurodytos priemonės (CK 2.124 str.).

CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas teismui dėl veiklos tyrimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiame pareiškime turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas bei nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Taigi, prieš kreipdamasis teisminės gynybos, pareiškėjas privalo laikytis ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Minėto straipsnio 3 dalis reikalauja, kad rengiant kreipimąsi dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas.

Ieškovai J. J., J. T., A. R., O. R., A. B. ir V. Š., būdami atsakovo UAB „Ramygalos montuotojas“ akcininkai, kurių turimų akcijų vertė sudaro 1/11 dalį įstatinio kapitalo, kreipėsi į teismą dėl atsakovo veiklos tyrimo, kuriuo prašė atlikti šios bendrovės veiklos tyrimą, nustatyti šalims terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks veiklos tyrimą, bei, pripažinus bendrovės veiklą netinkama, priimti sprendimą likviduoti bendrovę ir paskirti likvidatorių.

Teismui paduotame ieškinyje dėl UAB „Ramygalos montuotojas“ veiklos tyrimo ieškovai nurodė, kad 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. jie kreipėsi į atsakovą, reikalaudami nutraukti netinkamą veiklą, nurodė laikotarpį ir priemones šioms aplinkybėms pašalinti bei nurodė, kad realiausias būdas nutraukti netinkamą veiklą yra bendrovės likvidavimas. Iš ieškinyje nurodyto ir prie jo pridėto ieškovų 2007 m. liepos 17 d. pareiškimo atsakovo UAB „Ramygalos montuotojas“ valdybai matyti, kad juo ieškovai į bendrovės 2007 m. rugpjūčio 9 d. šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę siūlė įtraukti klausimus dėl įmonės likvidavimo ir likvidatoriaus skyrimo, siūlė susirinkimo sprendimų projektus likviduoti UAB „Ramygalos montuotojas“, jos likvidatoriumi paskirti V. Š., taip pat šį asmenį siūlė kandidatu į įmonės valdybą, kurios rinkimai numatyti minėto susirinkimo darbotvarkėje (b.l.25). Antro ieškinyje nurodyto 2007 m. rugpjūčio 9 d. datos kreipimosi į atsakovą ieškovai nepateikė, o prie ieškinio pridėjo 2007 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio UAB „Ramygalos montuotojas“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo išrinkta nauja bendrovės valdyba ir jos nariu ieškovų siūlomas V. Š., o bendrovės likvidavimui nebuvo pritarta, protokolą (b.l.19-22). Pirmosios instancijos teismas analizavo ir byloje esančius 2007 m. liepos 11 d. ir 2007 m. liepos 18 d. ieškovų raštus, adresuotus įmonės vadovui. 2007 m. liepos 11 d. rašte prašoma nutraukti valdybos veiklą, skelbti įmonės likvidavimą, šį klausimą įtraukiant į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, ir nurodoma, kad bendrovė kelis metus iš eilės nevykdo ūkinės veiklos, numatytos pagal įstatus, baigiamas išparduoti visas turtas ir pastatai be viešo aukciono, slepiami nuo ieškovų pardavimo sandoriai, bendrovės transportas naudojamas asmeniniams reikalams (b.l.26). 2007 m. liepos 18 d. prašyme nurodyta, kad įmonės egzistavimas yra nuostolingas akcininkams, jiems nepriimtini valdybos veiksmai, todėl tikslinga įmonę likviduoti ir prašoma įvertinti jų mintis (b.l.23). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi palikdamas ieškinį dėl UAB „Ramygalos montuotojas“ veiklos tyrimo nenagrinėtą nurodė, kad dokumentai, kuriuos ieškovai laiko kreipimusi į juridinį asmenį reikalaujant nutraukti netinkamą veiklą, neatitinka įstatymo reikalavimų, nes juose nenurodyta konkreti netinkama veikla, nepateikti pasiūlymai bendrovės ūkinei veiklai pagerinti bei terminai esamai veiklai pakeisti, nenurodyti bendrovės valdymo organų veiklos trūkumai.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu ieškinys dėl UAB “Ramygalos montuotojas” veiklos tyrimo paliktas nenagrinėtas. Prieš paduodamas teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pareiškėjas turi kreiptis į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikti jam protingus kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti (CPK 2.126 str. 2 d.). Nurodytoje teisės normoje akcentuojama, kad juridiniam asmeniui pateikiamame kreipimesi turi būti konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. 2007 m. liepos 11 d. atsakovo vadovui adresuotame rašte, kuriuo ieškinyje nesiremiama, ieškovai nurodė, jų manymu, netinkamą atsakovo veiklą – įstatuose numatytos ūkinės veiklos nevykdymas, turto pardavimas be viešo aukciono, įmonės transporto naudojimas asmeniniams tikslams, tačiau neišdėstė motyvų, kodėl ši veikla laikoma netinkama, ir nenustatė protingus kriterijus atitinkančio termino šioms aplinkybėms pašalinti. Ieškinyje nurodytas 2007 m. liepos 17 d. pareiškimas, įvertinus jau ankščiau aptartą jo turinį, negali būti laikomas tinkamu ir atitinkančiu CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Juo dalis UAB ,,Ramygalos montuotojas” akcininkų įgyvendino Akcinių bendrovių įstatyme numatytą akcininko teisę dalyvauti bendrovės valdyme, visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti bendrovės likvidavimo ir likvidatoriaus skyrimo klausimus (LR akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., 20 str. 1 d. 19 ir 20 p.). 2007 m. liepos 18 d. prašymas dėl jo turinio taip pat negali būti pripažintas kreipimusi į juridinį asmenį nutraukti netinkamą veiklą ir negali būti laikomas atitinkančiu CK 2.126 str. 2 d. reikalavimus.

Byloje nėra pateikto kito įstatymo reikalavimus atitinkančio kreipimosi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), kur būtų konkrečiai įvardinta netinkama veikla, veiklos netinkamumą pagrindžiantys motyvai, reikalavimas nutraukti netinkamą veiklą, nustatytas laikotarpis šioms aplinkybėms pašalinti.

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reglamentuojamo klausimo svarbą ir sudėtingumą, numatė, kad rengiant kreipimąsi į juridinį asmenį ir pareiškimą teismui dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas (CK 2.126 str. 3 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovų pareiškimą teismui paruošė advokatas Jonas Milčius, su kuriuo sutartis dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme sudaryta 2008 m. sausio 16 d. (1t. b. l. 4, 67). Duomenų apie advokato dalyvavimą kreipiantis į UAB ,,Ramygalos montuotojas” dėl netinkamos veiklos byloje nėra. Aplinkybės, kad į juridinį asmenį buvo kreiptasi be advokato, neneigia ir apeliantas bei ją pripažįsta prie skundo prisidėję ieškovai. Todėl skundžiamoje nutartyje nurodytą pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ikiteisminis kreipimasis į juridinį asmenį be privalomo advokato dalyvavimo yra netinkamas ir imperatyviems įstatymo reikalavimams prieštaraujantis veiksmas, teisėjų kolegija laiko pagrįstu. Negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad kreipiantis į juridinį asmenį dėl netinkamos veiklos advokato dalyvavimas nebūtinas. Atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartimi Nr. 3K-3-16/2005, kurioje suformuluotu CK 2.126 straipsnio 2 dalies aiškinimu ir taikymu apeliantas remiasi, vadovautis negalima, nes joje CK 2.126 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios būtiną advokato dalyvavimą rengiant kreipimąsi į juridinį asmenį, aiškinimas ir taikymas nepateikiamas ir nenurodoma, kad, kaip teigia apeliantas, toks dalyvavimas yra nebūtinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai tinkamai nesikreipė į juridinį asmenį dėl netinkamos veiklos nutraukimo (CK 2. 126 str. 2 ir 3 d.) ir dėl to nebuvo laikytasi išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai ir teisėtai UAB “Ramygalos montuotojas” veiklos tyrimo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka dar galima pasinaudoti. Tokiu būdu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Skundžiama nutartimi palikęs ieškinį nenagrinėtą pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui UAB “Ramygalos montuotojas” iš ieškovų po 500 Lt atstovavimo išlaidų. Šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas neginčija. Tuo tarpu ieškovai J. J., O. R., A. R. ir A. B. atsiliepime dėl jų atstovo ieškovo V. Š. paduoto atskirojo skundo ir teismo nutarties, kuris pagal CPK 309 str. (CPK 338 str.) laikytinas prisidėjimu prie atskirojo skundo, be kita ko, teigia, kad atskirajame skunde neaptartas skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimas, ir nurodo, kad dėl ieškovų socialinės padėties priteistas atstovavimo išlaidas jiems bus sunku sumokėti, todėl, jeigu skundžiama nutartis nebus panaikinta, prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti nutarties dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. CPK 309 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo (nutarties) naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo pareikštas reikalavimas panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB “Ramygalos montuotojas” prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l.7-10). Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atsižvelgiant į teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei įvertinus minimalias advokato darbo ir laiko sąnaudas, kurios buvo skirtos nedidelės apimties ir be ypatingos teisinės problematikos analizės atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymui, priteistina iki 450 Lt sumažinta bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ramygalos montuotojas“ iš ieškovų J. J., J. T., A. R., O. R., A. B. ir V. Š. po 75 (septyniasdešimt penkis) litus išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.