- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- T-487-957/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- R. V.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas Vilnius
Įžanginė dalis
nuteistajam R. V. (R. V.), jo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-613-957/2018 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) ir būti joje užsiregistravusiam, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius teikimu prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. V..
Teikime nurodoma, jog R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2020 m. gegužės 5 d. Nuteistojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2018 m. lapkričio 26 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų asmeniui nepradėta, Sodros duomenimis probuojamasis niekur nedirba, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, bausmės laikotarpiu jo išvykimų už gyvenamosios vietos miesto ribų nefiksuota, tačiau priežiūros metu asmuo pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. 2018 m. gruodžio 4 d., 6.31 val. važiavo viešuoju transportu be bilieto (duomenų apie baudų sumokėjimą nėra), todėl 2018 m. gruodžio 14 d. Vilniaus regiono skyrius su teikimu kreipėsi į teismą dėl papildomos pareigos nuteistajam paskyrimo ir 2019 m. sausio 10 d. teismo nutartimi jam paskirta papildoma pareiga – nuteistajam sutikus, gydytis priklausomybės ligas. 2019 m. sausio 28 d. probacijos skyrius R. V. gydymui nukreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau 2019 m. vasario 1 d. nuvykęs į įstaigą jis buvo neblaivus, jam nustatytas 2.32 prom. girtumas, už tai 2019 m. vasario 13 d. buvo pakartotinai įspėtas. Probuojamasis nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. vasario 28 d. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tačiau teigiamų išvadų nepadarė ir 2019 m. kovo 5 d. 23.10 val. būdams viešoje vietoje neblaivus padarė administracinį nusižengimą (pažeidimas padarytas nakties metu, kai asmuo turi būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val.), jam skirta 50 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. R. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 58 balai iš 168 galimų, nustatyta didelės žalos rizika (žema rizika visuomenėje nepažįstamiems asmenims), rizikos lygį didina tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis R. V. prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad pametė pasą ir kažkas kitas su juo važinėjo autobusu be bilieto. Dėl alkoholio tai iš visų jėgų stengiasi ir stengsis negerti. Jo labai aukštas spaudimas ir komoje vieną kartą jau buvo, kažkur prieš metus. Nuvykęs į gydymo įstaigą gydėsi savaitę, bet kaip visada, atėjo draugai ir jis užsimanė išgerti. Jeigu teismas nepaskirs laisvės atėmimo, dabar tik namuose sėdės. Paskutinį kartą alkoholį vartojo vakar. Grįžęs iš gydymo įstaigos apie savaitę negėrė. Neblaivus buvo viešoje vietoje, nes važiavo pas draugą į vasarnamį. Tai buvo 23 val. Žino, kokie įpareigojimai paskirti, tačiau išėjo iš namų po 22 val., nes labai retai jį tikrindavo, manė, kad niekas nepastebės. Imtųsi valingų veiksmų gultis į ligoninę ilgesniam laikui, kad įveikti žalingus įpročius, norėtų to. Galvojo apie reabilitaciją, ieško jos, kažkada yra joje buvęs, bet nepadėjo.
Nuteistojo motina T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su R. V. gyvena atskirai. Jis gyvena su močiute ir seneliu, o ji gyvena netoliese. Ji kiekvieną dieną bendrauja su juo, bando jam padėti, išsiaiškinti viską, tuos draugus iš gyvenimo pašalinti. Kažkurią dalį draugų pašalino, bet dar liko. Dėl alkoholio vartojimo, guldė į ligoninę, buvo nuvežę į reabilitacijos centrą. Niekada negalvojo, kad alkoholizmas tokia sunki liga, labai sunku gydyti, ypač jaunimą, smegenis kitaip veikia. Ji gyvena su sugyventiniu ir jis turi du vaikus, kuriuos jie augina, vienas nepilnametis ir 18-iolikmetė, gyvena dviejų kambarių bute, todėl R. V. gyvena atskirai. Gali jį ir pas save paimti gyventi.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis nekeičia savo elgesio. Prokuroro teigimu, teismas juo patikėjo, suteikė galimybę pasitaisyti, jau buvo vieną kartą probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl panaikinimo, bet teismas vėl juo patikėjo. Tačiau to pasitikėjimo jis nepateisino, būdamas neblaivus įžūliai nuvyko į gydymosi įstaigą, grįžęs iš jos vėl vartojo alkoholį. Dėl šios priežasties prokurorė mano, kad šio teikimo patenkinimas galbūt net bus naudingas nuteistajam.
Teikimas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų. Įstatymų leidėjui baudžiamajame įstatyme nustatant laisvės atėmimo bausmę, toks nusikaltimas yra laikomas pavojingu ir visuomenės interesas apsisaugoti nuo pavojingas veikas darančių asmenų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju.
Susipažinus su LITEKO duomenimis, taip pat su nuteistojo asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir asmens byla) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. V. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) ir būti joje užsiregistravusiam, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, iš LITEKO duomenų bei nuteistojo asmens bylos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistajam R. V. paskirta papildoma pareiga – visą likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nuteistajam sutikus, gydytis priklausomybės ligas.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nėra užfiksuota teismo skirto įpareigojimo – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo – pažeidimų. Visgi iš asmens bylos duomenų matyti, jog po paskutinio nuteistojo R. V. elgesio teisinio įvertinimo, t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties priėmimo, 2019 m. vasario 1 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centre jam nustatytas 2.32 prom. girtumas, kai yra įpareigotas
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Dėl šio įtarimo apie probacijos sąlygų nevykdymą, nuteistasis pateikė rašytinį pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. vasario 1 d. atvyko į priklausomybės centrą neblaivus, jam buvo nustatytas 2.32 prom. girtumas, buvo labai sunki abstinencija, alkoholio nutraukt negali, artimiausiu metu guls į ligoninę dėl alkoholio vartojimo (asmens b. l. 86). Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pradėjo gydytis, buvo nuspręsta nesikreipti į teismą, o pakartotinai įspėti, tęsti priežiūrą, nukreipti pas priklausomybių specialistą. Pažymėtina, kad išties, nuteistasis R. V. teismui pateikė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymą, iš kurios matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 iki 2019 m. vasario 28 d. jis gydėsi priklausomybės ligas (b. l. 15). Vis tik apklausiamas teisme jis pripažino, kad po gydymo, blaivus išbuvo vos savaitę ir netrukus vėl vartojo alkoholį. Taip pat jis kartą nubaustas administracine tvarka: 2019 m. kovo 5 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje, t. y. neblaivus pasirodė viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, už kurį jam paskirta 50 Eur dydžio bauda (asmens b. l. 87). Dėl 2019 m. kovo 5 d. padaryto administracinio nusižengimo nuteistasis pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog vyko švęsti draugo gimtadienio ir negali atsisakyti alkoholio, kai visi geria (asmens b. l. 95). Pažymėtina, kad ir apklausiamas teisme R. V. parodė, jog net ir teismo posėdžio išvakarėse jis vartojo alkoholį. Tuo tarpu dėl to, kad administracinį nusižengimą padarė tuo metu, kai vykdydamas teismo nuosprendį turėjo būti namuose parodė, jog jį retai tikrindavo, todėl tikėjosi, kad jo nepagaus. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad R. V. turi gana didelę priklausomybė nuo alkoholio, su kuria negeba savarankiškai tvarkytis, kartu toks jo elgesys, kai net į gydymo įstaigą jis atvyksta stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vartoja alkoholį tuoj po gydymo, rodo ne tik tai, kad jis negeba savarankiškai tvarkytis su priklausomybėmis, bet ir jo negebėjimą atsispirti neigiamą įtaką darantiems draugams. Pažymėtina, kad išties, iki šio teikimo teismas du kartus nuteistajam R. V. parodė pasitikėjimą, t. y. pirmiausia skirdamas bausmę ir taikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei vėliau 2019 m. sausio 10 d. nutartimi skirdamas papildomą pareigą. Nei vienu iš paminėtų atvejų nuteistasis R. V. teismo pasitikėjimo nepateisino. Maža to, Probacijos tarnybos atstovai taip pat pasitikėdami juo suteikė jam šansą ir po to kai jis neblaivus atvyko į gydymo įstaigą, nesikreipė iškart dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš jo teismui nurodytų paaiškinimų matyti, kad jis lengvai palenkiamas neigiamą įtaką darančių draugų, negeba susilaikyti nuo žalingų pasiūlymų, suvokdamas, kad nesilaiko teismo skirtų įpareigojimų, gana sąmoningai pasirenka elgtis priešingai, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti iš to išplaukiančių pasekmių. Remdamasis paminėtais duomenimis teismas daro išvadą, jog nuteistasis netinkamai vykdo jam paskirtą papildomą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat daro administracinius nusižengimus būdamas neblaivus, o tai tam tikru lygiu didina pavojų aplinkiniams.
Visgi pažymėtina, kad esminiai nuteistojo pažeidimai, nulėmę tai, kad buvo pateiktas šis teikimas, susiję su alkoholio vartojimu ir jo priklausomybe nuo alkoholio, t. y. liga. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. sutiko gydytis priklausomybės ligas, buvo atvykęs, savaitę net savaitę gydėsi (b. l. 15), tačiau apčiuopiamų rezultatų tai nedavė. Nepaisant to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jo alkoholio vartojimas būtų šiuo metu sukėlęs bent kiek realesnę grėsmę aplinkiniams, su juo nesusijusiems asmenims. Bendraujant teismo posėdyje nuteistasis paliko menkai susivokiančio situacijoje asmens vaizdą, kuriam greičiau reikalinga kvalifikuota jo artimųjų bei kontroliuojančios institucijos pareigūnų pagalba. Šiuo metu apklausiama teisme nuteistojo motina T. V. parodė, kad dės pastangas, jog R. V. realiai imtų gydytis, gali priimti jį gyventi kartu, kad galėtų jį kontroliuoti, kad jai pavyko atriboti nuteistąjį nuo dalies jo draugų. Teismo vertinimu, tokios artimo asmens pastangos, taip pat paties nuteistojo išsakytas pažadas imtis realių veiksmų keičiant jo gyvenimą, šiuo metu dar leidžia jam suteikti galimybę įrodyti, jog tai nėra vien deklaratyvūs teiginiai.
Pažymėtina, kad siekiant keisti nuteistojo elgesį, jam skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta papildoma pareiga, per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, orientuotoje į asmenų, priklausomų nuo alkoholio, elgesio keitimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies:
Paskirti R. V. (R. V.) papildomą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą pareigą – per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.