Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, - R. L. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta: R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 2 metų terminui laiduotojos A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą nutraukti; pritaikius BK 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; pritaikius BK 67 straipsnio 3 dalį, 71 straipsnį, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2018 m. lapkričio 1 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotos R. L. vardu, konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus paimti valstybės nuosavybėn; o taip pat iš R. L. priteisti proceso išlaidas – automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidas: 28 eurų sumą už transportavimą ir saugojimo išlaidų sumą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 23 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (paros įkainis 0,90 Eur), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės

1. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. L. 2018 m. birželio 23 d. apie 2.20 val. T. rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 11 km 800 m, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,18 promilės etilo alkoholio).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu asmens, kuriam byla nutraukta, - R. L. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir R. L. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą arba sumažinti jos dydį iki minimumo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 40 MGL (2 000 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra aiškiai per griežta. Pažymi, kad R. L. visiškai sutiko su nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neapgalvotų veiksmų. Jo veiksmais žala nebuvo padaryta, niekas nenukentėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, turi neįgalumą – jo darbingumas tik 50 procentų. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu R. L. yra paskirtos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas, kas aiškiai pablogino jo turtinę padėtį.

3. Atsiliepimų į asmens, kuriam byla nutraukta, - R. L. gynėjo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam byla nutraukta, - R. L. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Aurelija Rakštienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, asmens, kuriam byla nutraukta, - R. L. kaltė, jo padarytos veikos kvalifikacija, sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti, R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto (automobilio) konfiskavimas, tačiau ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei šios įmokos dydis, todėl aukštesnysis teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme (kaip tai numatyta to paties straipsnio 3 dalyje), bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Tad nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės apeliantui vien dėl to, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta žala ir byloje nėra nukentėjusiųjų.

7. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. L. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimo skirti R. L. šią baudžiamojo poveikio priemonę bei jos dydžio visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, kodėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirta būtent 40 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės šią baudžiamojo poveikio priemonę, privalėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės formą ir rūšį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nukentėjusiųjų asmenų skaičių, baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, jų suderinamumą bei galimybes taisomai veikti kaltininką. R. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dirba vairuotoju (b. l. 49), darbovietėje charakterizuojamas gerai (b. l. 68), administracine tvarka baustas tik už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 45-47), nors teisę vairuoti kelių transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 48), yra neįgalus (darbingumas 50 procentų) (b. l. 106), visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Be to, kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.

8. Įstatymas numato, kad kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą bei galimybes taisomai veikti kaltininką (BK 67 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas R. L., be įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrė dar dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) bei jam priklausančio automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, jau šių dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialia teise ir turto (automobilio) konfiskavimo) paskyrimas buvo pakankamos, kad sulaikytų atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės R. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribotų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveiktų jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 67 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, kad šiuo atveju, atsižvelgus į sąlyginai nedidelę konfiskuotino automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę (jo pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini) (b. l. 35), pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. L. skyrė ir trečiąją baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, parinko per didelį šios baudžiamojo poveikio priemonės dydį.

9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, kitas jau aptartas aplinkybes, proporcingumo principo reikalavimus atitiktų 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir nesuvaržys kaltininko akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

10. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:

asmeniui, kuriam byla nutraukta, - R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės 40 MGL (2 000 Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį sumažinti iki 20 MGL (1 000 Eur);

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. L. buvo įpareigotas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti iki 2018 m. lapkričio 1 d., ir įpareigoti R. L. sumažintą 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.