- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2T-101-381/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Inžinering“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A43-26316/2013, dėl skolos priteisimo ir Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą byloje Nr. A43-26316/2013, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismas (toliau – ir Arbitražo teismas) 2016 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. A43-26316/2013 nusprendė išieškoti pareiškėjai ribotos atsakomybės bendrovei „Inžinering“ (toliau – ir RAB „Inžinering“ arba pareiškėja) iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir AB „ORLEN Lietuva“ arba suinteresuotas asmuo) 876 956 Rusijos rublių (RUB) skolos. Taip pat toje pačioje byloje Arbitražo teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė išieškoti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 150 000 RUB bylinėjimosi išlaidų.
2. 2018 m. rugsėjo 27 d. pareiškėja RAB „Inžinering“, vadovaudamasi 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Dvišalė sutartis), kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą ir 2017 m. birželio 13 d. nutartį, taip pat pateikė prašymą išieškotas sumas persiųsti jos nurodytu adresu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal Dvišalę sutartį kartu su prašymu turi būti pateikiamas patvirtintas vertimas į susitariančios šalies, kuriai adresuotas prašymas, kalbą (Dvišalės sutarties 51 punktas). Nors pareiškėjos pateiktas teismui vertimas, kurį patvirtino vertėja M. J. V., ir yra pridėtas prie prašymo, tačiau bendrovei kyla abejonė, ar vertimas atitinka Rusijos Federacijos arbitražo teismo sprendimų turinį (pvz., pateiktame prašymo vertime ir jo prieduose išversta frazė „opredelenije suda“ išversta kaip „teismas apibrėžimai“, nors, tikėtina, turėtų būti suprantama ir išversta kaip teismo sprendimas ir pan.), taip pat yra labai daug kitų vertimo netikslumų.
4. Dvišalės sutarties 52 punkte nustatyta, kad prie prašymo leisti vykdyti sprendimą turi būti pridėtas teismo patvirtintas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, tačiau tokie dokumentai konkrečiu atveju nėra pateikti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei remdamasis Dvišalės sutarties 50-56 punktų nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 113, 114, 115, 810-812 straipsniais, prašė teismą įpareigoti pareiškėją per teismo nustatytą terminą ištaisyti nurodytus trūkumus, t. y. pateikti Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo sprendimo turinį atitinkantį vertimą bei dokumentus, patvirtinančius Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimą, o jų neištaisius – atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo.
6. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai ištaisius nurodytus trūkumus, bendrovė neprieštaraus dėl Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies
7. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.
8. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas nuostata, kad užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio valstybių teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, tarp jų – piliečių teisių, apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.
9. Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. A43-26316/2013 nusprendė išieškoti pareiškėjai RAB „Inžinering“ iš suinteresuoto asmens AB „ORLEN Lietuva“ 876 956 RUB skolos. Taip pat toje pačioje byloje Arbitražo teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė išieškoti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 150 000 RUB bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja RAB „Inžinering“, remdamasi Dvišale sutartimi, prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodytus Rusijos Federacijos teismo procesinius sprendimus.
10. Dvišalės sutarties 50 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.
11. Suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad neprieštaraus Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui byloje, jei pareiškėja pateiks prašomo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimo turinį atitinkantį vertimą bei dokumentus, patvirtinančius šio sprendimo įsiteisėjimą.
12. Lietuvos Respublikos teismuose civilinės bylos nagrinėjamos laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, reikalaujančio, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Minėta, kad pagal Dvišalės sutarties 52 straipsnį pareiškėjas, siekiantis sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, turi pateikti teismui patvirtintą sprendimo nuorašą bei jo patvirtintą vertimą. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta aplinkybe dėl pareiškėjos pateiktų sprendimo bei nutarties vertimų netikslumo, tačiau teismui nekilo jokių abejonių, kad pateikti sprendimo bei nutarties vertimai atitinka Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo bei 2017 m. birželio 13 d. nutarties turinio esmę. Be to, siekiant pašalinti vertimo netikslumus bei vadovaujantis aukščiau minėtais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. lapkričio 13 d. buvo atlikti Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo bei 2017 m. birželio 13 d. nutarties įžanginės bei rezoliucinės dalių vertimai į lietuvių kalbą. Šie vertimai yra patvirtinti jį atlikusios Lietuvos apeliacinio teismo vertėjos. Tokiu būdu buvo pašalinti suinteresuoto asmens nurodyti trūkumai dėl pareiškėjos pateiktų sprendimo bei nutarties vertimų, kuriais teismas taip pat vadovavosi priimdamas procesinį sprendimą.
13. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjos pateiktų dokumentų (prašomų pripažinti užsienio valstybės teismo procesinių sprendimų kopijų, kurias patvirtino nurodytus sprendimus priėmęs teismas) matyti, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. A43-26316/2013, įsiteisėjo 2016 m. spalio 12 d., o 2017 m. birželio 13 d. nutartis, priimta toje pačioje civilinėje byloje Nr. A43-26316/2013, įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir turi būti vykdomi. Dvišalės tarptautinės sutarties 13 straipsnyje numatyta, kad dokumentai, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant herbiniu antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo; dokumentai, kurie vienos susitariančiosios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančiosios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodyti Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo dokumentai surašyti bylą nagrinėjusio teisėjo, patvirtinti herbiniu antspaudu, todėl abejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų autentiškumu nėra jokio pagrindo. Nurodyti dokumentai Rusijos Federacijoje laikomi oficialiais, todėl remiantis Dvišalės tarptautinės sutarties 13 straipsniu turi oficialių dokumentų įrodomąją galią ir Lietuvos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas spręsti, jog byloje dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti yra pateikti visi būtini Dvišalės sutarties 52 straipsnio 1 punkte numatyti dokumentai. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytą aplinkybę dėl oficialaus dokumento apie sprendimo įsiteisėjimą nepateikimo. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 52 straipsnio 1 punktą oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą privaloma pateikti tik tokiu atveju, kai ši aplinkybė nėra aiški iš paties sprendimo. Šiuo atveju matyti, kad apie 2016 m. birželio 30 d. sprendimo bei 2017 m. birželio 13 d. nutarties įsiteisėjimą patvirtina pačiuose dokumentuose esantys oficialūs įrašai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentais dėl duomenų apie sprendimo įsiteisėjimą trūkumo.
14. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal Dvišalę sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens AB „ORLEN Lietuva“ atstovė dalyvavo Rusijos Federacijos teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pats suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimo dėl aplinkybių, kad žinojo apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą bei jame dalyvavo jo atstovas, sprendžia, jog Dvišalės sutarties 56 straipsnio 1 punkte aptariamu pagrindu atsisakyti Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą nėra pagrindo.
16. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo(tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių) anksčiau būtų buvęs priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Rusijos Federacijos Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo sprendimu bei nutartimi, kuriuos prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, buvo išspręstas ginčas tarp privačių ūkio subjektų dėl prievolės vykdymo. Taigi, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir Dvišalės sutarties 56 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
17. Pareiškėja be prašymo pripažinti ir leisti vykdyti minėtą teismo sprendimą ir nutartį Lietuvos Respublikoje, taip pat pateikė prašymą išieškotas sumas persiųsti jos nurodytu adresu.
18. Pareiškėjui išaiškinama, kad Dvišalės sutarties 54 straipsnyje nustatyta, kad pripažintų ir leistų vykdyti teismo sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja valstybės, kurios teritorijoje prašoma tokį sprendimą vykdyti, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato, kad Lietuvos apeliacinis teismas pats galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Šį vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikia pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Todėl siekdamas pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjas turi teisę su jam išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdamas šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai). Lietuvos Respublikoje veikiančių antstolių sąrašas bei jų aptarnaujamos teritorijos yra nurodytos interneto svetainėje http://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 – 812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. A43-26316/2013, dėl 876 956 RUB skolos priteisimo ir Rusijos Federacijos Nižegorodsko srities arbitražo teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą byloje Nr. A43-26316/2013, dėl 150 000 RUB bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“.
Civilinę bylą dėl prašymo dalies lėšas išieškoti ir pervesti pareiškėjos nurodytu adresu nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.