Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimų, kuriais nuspręsta, jog atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pil. V. J. į buvusios žemės savininkės H. D. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus mieste, turėtą žemę yra sustabdyta, atsakovas nevykdys jokių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti išvadą pagal pareiškėjo prašymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019-04-05 prašymu (gautu 2019-04-10, reg. Nr.49GF-1472) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas už E. D. iki visuotinės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytus 0,5 ha žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, Ignalinos rajono savivaldybės Bėčiūnų kadastro vietovėje, o nuosavybės teises į likusią E. D. iki visuotinės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytą žemę atkurti natūra.

Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi NŽT byloje ginčijamu 2019-06-21 raštu Nr.1SS-1194(7.5) nurodė, kad iš NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019 pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino. Teismas panaikino NŽT 2016-11-11 sprendimą Nr.39S-326-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“. Sprendimui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018-03-20 nutartimi taikytą reikalavimų užtikrinimo priemonę - NŽT 2016-11-11 sprendimo Nr.39S-326-(14.39.3), kuriuo V. J., mirusiai 1993-10-15, nuosavybės teisės atkurtos už 40,00 ha žemės, esančios Ignalinos mieste, atlyginant 347 544 Eur, galiojimo laikiną sustabdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. NŽT rašte nurodė, jog vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama. Atsižvelgusi į tai, kad Įsakymas bei Vilniaus miesto skyriaus 2019-04-29 raštas Nr.49SF-1028-(14.49.104) yra priimtas dėl tos pačios žemės, t.y. dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių, NŽT pareiškėjo skundo dėl minėto rašto panaikinimo nagrinėjimą nutraukė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais raštais, teismui pateiktame skunde teigia, kad jokie teisminiai ginčai dėl E. D. Vilniaus mieste turėtos žemės nevyksta, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019-02-06 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019, su pareiškėjo atsakovui pateiktu prašymu neturi nieko bendra, t.y. kad ir kaip pasibaigtų Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas, jis nesukels jokių teisinių pasekmių NŽT Vilniaus miesto skyriaus vykdomam nuosavybės teisių atkūrimo procesui į E. D. Vilniaus mieste turėtą žemę. Taip pat pažymi, jog NŽT ignoravo skundo argumentus ir kartu pateiktus įrodymus, paminėto teisminio ginčo objektą (skundo pagrindą) ir dalyką (byloje pareikštus reikalavimus).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio nuostatomis pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra Vilniaus mieste yra sustabdyta, taip pat, ar NŽT pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo skundo administracinė procedūra nutrauktina, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja Regionų apygardos administracinis teismas, kuris 2019-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019 pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino ir panaikino NŽT 2016-11-11 sprendimą Nr.39S-326-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“.

VAĮ taikymo požiūriu viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl administracinės procedūros nutraukimo VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam, be kita ko, yra taikytini VAĮ 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl jo turinio ir formos. Teismas, įvertinęs ginčijamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto turinį, sprendžia, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Teismo vertinimu, šio 2019-04-29 rašto motyvų trūkumai yra esminiai. Nors 2019-04-29 rašte nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (VAĮ 27 str. 5 d.), tačiau jame neįvardytos teisme nagrinėjamos bylos, dėl kurių sustabdyta administracinė procedūra. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakydamas į pareiškėjo prašymą tik abstrakčiai nurodė, jog Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-01-29 įsakymu Nr.49VĮ-123-(14.49.2) buvo nuspęsta sustabdyti pil. V. J. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės H. D. iki 1940 m. nacionalizacijos Latvių g. (buvęs adresas Karolinta į Zatok), Vilniaus mieste, turėtą žemę procedūrą, iki kol pasibaigs teisminiai ginčai dėl administracinių aktų ir kitų sandorių panaikinimo. Atsakovas nedetalizavo, nei dėl kokių teisminių ginčų, nei dėl kokių administracinių aktų ar sandorių yra sustabdyta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, ir pareiškėjo prašymas nebus sprendžiamas. Kaip matyti iš šiame rašte minimo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018-01-29 įsakymo Nr.49VĮ-123-(14.49.2), kurio 1 punktu nuspręsta sustabdyti pil. V. J. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės H. D. iki 1940 m. nacionalizacijos Latvių g. (buvęs adresas Karolinta į Zatok), Vilniaus mieste, turėtą žemę procedūrą, iki kol pasibaigs teisminiai ginčai dėl administracinių aktų ir kitų sandorių panaikinimo, jame taip pat nėra nurodyta dėl kokių teisminių ginčų ir juose ginčijamų administracinių aktų ar sandorių ši procedūra yra sustabdyta.

Iš šio rašto turinio pareiškėjas negalėjo suvokti, apie kokias teismines bylas šiame rašte kalbama, t.y. rašte ne tik nėra įvardijami bylų numeriai, bet ir nėra nurodoma kuriame teisme ir tarp kokių šalių vyksta šie teisminiai ginčai. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės priimtas administracinis aktas pripažintinas visiškai nemotyvuotu ir todėl naikintinu šiuo aspektu.

Vertinant NŽT 2019-06-21 raštą pažymėtina, jog jame nurodoma, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo administracinė procedūra nutrauktina, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja Regionų apygardos administracinis teismas, kuris 2019-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019 pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino ir panaikino NŽT 2016-11-11 sprendimą Nr.39S-326-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“.

Taigi šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovė turėjo pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, t. y. nutraukti administracinę procedūrą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad, aiškinat šiuo metu galiojančią VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, aktualūs LVAT pateikti VAĮ 23 straipsnio 4 dalies (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) taikymo išaiškinimai.

LVAT, aiškindamas VAĮ 23 straipsnio 4 dalį, yra pažymėjęs, kad ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant VAĮ 23 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta (nagrinėjamu atveju nutraukiama). Jeigu tokio ryšio tarp skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūrų pas viešojo administravimo subjektą ir teisme nėra, administracinės skundo (prašymo) procedūros sustabdymas (nagrinėjamu atveju – nutraukimas) VAĮ 23 straipsnio 4 dalies pagrindu nėra leistinas jokiais kitais (negu aptartu) sumetimais, tarp jų ir tikslingumo sumetimu (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-215-602/2016).

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymasis turėtų užtikrinti, kad nebūtų priimti skirtingi viešojo administravimo subjekto ir teismo sprendimai tapačiu klausimu, nes tiek viešojo administravimo subjekto galutinis sprendimas, tiek teismo sprendimas turi privalomumo savybę ir turi būti vykdomas. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti viešojo administravimo subjektui ir teismui paduotuose skunduose pateiktus klausimus.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, gauto NŽT 2019-04-10 (reg Nr.49GF-1472), jis NŽT teritorinio skyriaus prašė parengti išvadą už E. D. iki visuotinės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytus 0,5 ha žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, Ignalinos rajono savivaldybės Bėčiūnų kadastro vietovėje. Pareiškėjų prašymo pateikto NŽT dalykas – reikalavimas parengti išvadą už E. D. iki visuotinės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytus 0,5 ha žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Kaip matyti iš byloje esančio teismo sprendimo Regionų apygardos administracinis teismas 2019-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019 tenkino pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą ir panaikino NŽT 2016-11-11 sprendimą Nr.39S-326-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“. Sprendime nurodyta, jog Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31468-45-3140 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“ pretendentei V. J. į buvusios savininkės H. D. Ignalinos mieste valdytos žemės dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos už 70 ha žemės kompensuojant vertybiniais popieriais. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 39S-326-(14.39.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“, kuriuo V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos už buvusios savininkės H. D. Ignalinos mieste valdytos žemės 40 ha ploto dalį išmokant 347 544 Eur (indeksu 1,6 indeksuota suma – 556 070,40 Eur). Teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas faktiniais duomenimis, nurodytais teisės aktų reikalavimų neatitinkančios formos dokumente. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, kurie būtų nurodyti dokumentuose, atitinkančiuose jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo pasisakyti, ar Ignalinos mieste H. D. nuosavybės teise valdyta 40 ha ploto žemės dalis priskirtina kitos paskirties žemei. Taigi teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 39S-326-(14.39.3.) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei V. J.”, kuriuo V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos už buvusios savininkės H. D. Ignalinos mieste valdytos žemės 40 ha ploto dalį išmokant 347 544 Eur.

Su šiais atsakovės teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Kaip matyti NŽT 2019-06-21 rašto jame nurodoma tik tai, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo administracinė procedūra nutrauktina, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja Regionų apygardos administracinis teismas, kuris priėmė 2019-02-06 sprendimą administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019. Kaip matyti iš atsakovės minimo teismo sprendimo jame buvo nagrinėjamas NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 39S-326-(14.39.3.), kuriuo V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos už buvusios savininkės H. D. Ignalinos mieste valdytos žemės 40 ha ploto dalį išmokant 347 544 Eur, teisėtumo klausimas. Argumentus dėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, jog nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius, taikymo atsakovė nurodė, tik atsiliepime.

Vertinant, ar atsakovei prašyme keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, pažymėtina, jog būtent NŽT teritorinis skyrius sprendžia dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl būtent NŽT Vilniau skyrius yra kompetentingas priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo parengti išvadą dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu už E. D. iki visuotinės nacionalizacijos Vilniaus mieste valdytus 0,5 ha žemės. Tuo atveju, jei, atsakovės manymu, sprendžiant dėl 0,5 ha Vilniaus mieste atkūrimo, būtų viršytos imperatyvios Įstatymo nuostatos, tai turėtų būti aiškiai nurodyta atsakovės pareiškėjui teikiamame sprendime (nurodant kokiais sprendimais į kokio dydžio žemės plotą nuosavybės teisės yra jau atkurtos). Teismas pažymi, jog kaip matyti iš atsakovės minimo teismo sprendimo administracinėje byloje Nr.eI-90-283/2019, jame nurodytas Utenos apskrities viršininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 31468-45-3140 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. J.“, kuriuo pretendentei V. J. į buvusios savininkės H. D. Ignalinos mieste valdytos žemės dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos už 70 ha žemės kompensuojant vertybiniais popieriais. Taip pat minėtoje byloje panaikintas NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 39S-326-(14.39.3.), kuriuo V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos už buvusios savininkės H. D. Ignalinos mieste valdytos žemės 40 ha ploto dalį išmokant 347 544 Eur. T.y. šiame sprendime yra pasisakoma dėl sprendimų, kuriais nuosavybės teisės V. J. buvo atkurtos tik į 130 ha.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT, priimdama 2019-06-21 sprendimą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas– NŽT Vilniaus skyriaus 2019-04-29 raštas Nr.49SF-1028-(14.49.104) ir NŽT 2019-06-21 raštas Nr.1SS-1194(7.5) naikinami ir atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-04-10 prašymą (reg Nr.49GF-1472).

Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti išvadą pagal K. M. prašymą. Šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti NŽT teritorinio skyriaus ir už jį vertinti pareiškėjo prašymo dėl kurio skyrius savo vertinimo nėra pateikęs. Įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė pareiškėjo prašymo dėl išvados parengimo procedūra lieka nepabaigta. Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą parengti išvadą arba atsisakyti tai padaryti, tinkamai motyvuojant priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėją byloje atstovavo advokatas K. P. Pareiškėjas prašo atlyginti 615,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (22,50 eur žyminio mokesčio, 423,50 Eur už skundo parengimą ir 169,40 eur už pasirengimą ir atstovavimą).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Konstatuotina, kad pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjo prašomos priteisti už skundo parengimą ir atstovavimą 615,40 Eur išlaidos neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, nustatytų Rekomendacijose. Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas ir pareiškėjui K. M. iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus priteistina 615,40 eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019-04-29 raštą Nr.49SF-1028-(14.49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-06-21 raštą Nr.1SS-1194(7.5) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-04-10 prašymą (reg Nr.49GF-1472).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Pareiškėjui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (188704927) priteisti 615,40 Eur (šešis šimtus penkiolika eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.