Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pareiškėjų atžvilgiu priimtą 2025 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. A133-/25(3.3.2.26E-CMS) Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos; 2) civilinės būklės aktuose apskaityti pareiškėjos V. P. užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą jos santuoką su M. P. ir įregistruoti pareiškėjų užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) įregistruotą jų santuoką. Nurodo, kad pareiškėjai yra užsieniečiai. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjai gyvena Lietuvoje nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, čia studijavo, išmoko lietuvių kalbą bei šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie abu turi leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė santuoką užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), Pareiškėjai tai yra antra santuoka užsienio valstybėje. Pirma pareiškėjos santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) . su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., buvo nutraukta užsienio valstybėje Ukrainoje 2022 m. rugpjūčio 15 d. Zaporožės (Ukraina) teismo sprendimu. Antra pareiškėjos santuoka su M. S. sudaryta (duomenys neskelbtini) užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini). Šio pareiškimo 2 punkte nurodyti duomenys apie pasikeitusią civilinę būklę – t.y. V. P. ir M. S. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ir V. P(duomenys neskelbtini) Ukrainoje nutraukta santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. iki šiol nėra įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tokia situacija jiems sukelia praktinių sunkumų šeiminiame gyvenime, nes pareiškėjams kreipiantis, pavyzdžiui, į bankus dėl būsto paskolos, bankai atsisako jiems išduoti paskolą kaip sutuoktiniams, solidariai atsakingiems už paskolos grąžinimą, nes Gyventojų registre jie nėra nurodyti kaip sutuoktiniai, o tebėra nurodyti: pareiškėjas kaip nesusituokęs, o pareiškėja kaip dar sudariusi ankstesnę, faktiškai jau panaikintą santuoką. Taip pat pareiškėja yra priversta naudotis savo senąja pavarde. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 21 d, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Metrikacijos skyrius) dėl duomenų apie jos pasikeitusią civilinę būklę pakeitimo valstybiniame registre. Tuo tarpu iš Metrikacijos skyriaus gavo atsakymą, kad ši institucija pagal teisės aktus neturi teisės pakeisti pareiškėjų duomenų apie jų šeiminės padėties pasikeitimą, nes civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių (ar vieno iš jų) civilinės būklės aktus, įregistruotus ar patvirtintus užsienio valstybėje. Pareiškėja 2024 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su prašymu pakeisti jos duomenis apie pasikeitusią civilinę būklę. Pareiškėjai Migracijos departamentui taip pat pateikė užsienio valstybės Ukrainos Zaporožės miesto Oktiabrsko rajono teismo įsiteisėjusį 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą už akių nutraukti jos santuoką su M. P.. Šis teismo sprendimas yra su apostile ir tinkamai išverstas į lietuvių kalbą. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. raštu pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą persiuntė VĮ Registrų centrui (toliau – Registrų centras), kaip tuo klausimu kompetentingai institucijai. Registrų centras, atsakydamas į Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. raštą, 2024 m. balandžio 17 d. raštu informavo Migracijos departamentą ir pareiškėją, kad Gyventojų registre pakeisti pareiškėjos šeiminės padėties duomenis ir įrašyti duomenis apie santuokos nutraukimą VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo, todėl negali tenkinti pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymo bei nurodė, kad tai turi padaryti Migracijos departamentas. Pareiškėjai 2024 m. balandžio 19 d. Migracijos departamentui persiuntė VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. atsakymą ir prašė Užsieniečių registre panaikinti duomenis apie pareiškėjos Ukrainos teismo sprendimu nutrauktą pirmąją (t.y. (duomenys ne skelbtini)sudarytą) santuoką ir įtraukti duomenis apie pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką bei perduoti šiuos pareiškėjų duomenis VĮ Registrų centrui, kad šis galėtų pakeisti jų civilinės būklės duomenis Gyventojų registre. Migracijos departamentas, atsakydamas į Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. raštą, 2024 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į Registrų centro Gyventojų registro departamentą, nurodydamas, kad Migracijos departamento duomenimis, į MIGRIS sistemą informaciją apie pareiškėjos santuoką byloje įrašė VĮ Registrų centras, todėl prašė patikslinti, kas Registrų centrui pateikė minėtus duomenis. Registrų centras, atsakydamas į Migracijos departamento 2024 m. birželio 3 d. raštą, 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Migracijos departamentą, kad, patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos ir M. P. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos duomenis 2022 m. sausio 19 d. pateikė M. P. (buvęs pareiškėjos sutuoktinis). Migracijos departamentas 2024 m. liepos 9 d. raštu informavo pareiškėjus, kad Užsieniečių registrui duomenys apie užsienietės santuoką buvo perduoti iš Gyventojų registro, o į šį registrą duomenis įvedė Registrų centras, ir, vadovaujantis Gyventojų registro nuostatų 29 punktu, duomenis apie santuokos nutraukimą bei naujos santuokos sudarymą į Gyventojų registrą turi įvesti Registrų centras, o ne Migracijos departamentas. Pareiškėjai 2025 m. vasario 13 d. gavo Metrikacijos skyriaus raštą Nr. A133- /25(3.3.2.26E-CMS) „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos“ (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes Metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos V. P. užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini)piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjų (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką. Metrikacijos skyriaus rašte nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą civilinės metrikacijos įstaiga gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų civilinės būklės aktus sudarytus užsienio valstybėje, taip pat akcentuota, kad Nuostatų 42 punktas numato, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra Užsieniečių registro tvarkytojas. Taigi, Metrikacijos skyrius Raštu iš esmės ignoravo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatytas aplinkybes, kuris be kita ko, priimtas pasisakant dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, kuriuos savo rašte dėsto ir Metrikacijos skyrius, taikymo ir taip grąžino pareiškėjus į padėtį, kurioje jie buvo 2024 m. pradžioje, tuo metu, kai ir prasidėjo nesibaigiantys kelių valstybės institucijų atsirašinėjimai pareiškėjui ir kiekvienos jų vis skirtingas aiškinimas dėl savo kompetencijos ribų, taip sukuriant įspūdį, kad Lietuvoje nėra veikiančios institucijos, kuri galėtų išspręsti, pareiškėjo manymu, itin paprastą ir kasdienišką situaciją - įtraukti į apskaitą duomenis dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir duomenis dėl užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos. Taigi, Metrikacijos skyriaus atsisakymas yra nesuderinamas nei su protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, nei su gero administravimu principu bei pamatine nuostata, kad valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms ir nepažeisti konstitucinių žmogaus teisių (į santuoką, į pavardės pasikeitimą į sutuoktinio). Pareiškėjai nesutinka su Metrikacijos skyriaus Raštu, laiko jį nepagrįstu, todėl šis Raštas naikintinas. Užsienyje sudarytų civilinės metrikacijos aktų įtraukimą į apskaitą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK), CPK, CBARĮ ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) nuostatos. CK 2.18 straipsnio 1 dalies 3–4 punktuose nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymą ir santuokos nutraukimą. Pagal CK 2.19 straipsnį Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Apskaityti Lietuvoje Ukrainoje pareiškėjos nutrauktą santuoką, taip pat naujos pareiškėjų santuokos sudarymą Gruzijoje kompetentingas atlikti Metrikacijos skyrius. Tokios išvados priėjo ir Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-14780-816/2024.

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad užsienio valstybėje įregistruotų santuokų įtraukimą į apskaitą reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111 (toliau – Įstatymas) ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Įstatymu ir Taisyklėmis, civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių (ar vieno iš jų) civilinės būklės aktus, įregistruotus ar patvirtintus užsienio valstybėje. Vilniaus miesto CM skyrius nagrinėdamas kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis Gyventojų registro duomenimis nustatė, kad pareiškėjai yra užsienio valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės metrikacijos įstaigos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neįtraukia į apskaitą užsienio piliečių civilinės būklės aktų įrašų, Vilniaus miesto CM skyrius patenkinti prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjos, užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjos, užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, neturi teisinio pagrindo. Užsienio valstybėse įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų apskaitos tikslas yra turėti išsamią ir teisingą informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, dėl to Lietuvos Respublikos piliečiams ir yra nustatyta pareiga pranešti civilinės metrikacijos skyriams apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Vadovaujantis 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1495 patvirtintų Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų (toliau – Gyventojų registro nuostatai) 14 punkto 14.1 ir 14.2 papunkčiais, Gyventojų registro objektai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai, gaunantys Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruojantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar kurių civilinės būklės aktai yra registruojami Lietuvos Respublikos institucijose. Pagal šių nuostatų 34.2 papunktį, Registro veiklai užtikrinti ir šeiminės padėties duomenims įrašyti gaunami ir naudojami Užsieniečių registro duomenys. Bendrieji užsieniečių duomenys yra tvarkomi Užsieniečių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-17 nutarimu „Dėl užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 968 (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka. Nuostatų 42 punktas numato, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra Užsieniečių registro tvarkytojas, įrašo duomenis, nurodytus Nuostatų 21.1–21.17 papunkčiuose. Nuostatų 21.12 papunktyje nurodyta, kad bendrieji užsieniečių duomenys taip pat yra šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena). Gyventojų registro nuostatų 18.1 papunktyje yra numatyta, kad duomenis Registrui teikia įstaigos, išduodančios asmens dokumentus, įstaiga, įgaliota užtikrinti ir organizuoti užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą <...>. Šių nuostatų 18.1.1. papunktyje detalizuojama, kad duomenis Registrui teikia Migracijos departamentas. Teikiami duomenys apima ir Gyventojų registro nuostatų 15.11 papunkčiuose nurodytus duomenis, giminystės ryšį, santuokos datą ir santuokos sudarymo faktą įrodantį dokumentą (duomenys teikiami tik tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas tokius duomenis tvarko). Pagal šių nuostatų 15.11. papunktį, Registrui teikiami <...> asmens duomenys, pagrįsti dokumentais ir nurodyti Nuostatų 15.2–15.10 papunkčiuose, taigi ir 15.9 papunktyje išvardyti duomenys - šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data. Vadovaujantis 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, užsienietis turi pareigą pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią šeiminę padėtį. Civilinės metrikacijos įstaigos neturi prieigos prie Užsieniečių registro, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi pareigos tvarkyti užsieniečių duomenų Užsieniečių registre. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. eI2-14780-816/2024 (toliau – Sprendimas), nusprendė atmesti pareiškėjų skundą atsakovui Migracijos departamentui prie LR VRM. Regionų administracinis teismas minėtu sprendimu neįpareigojo Vilniaus miesto CM skyriaus apskaityti pareiškėjų užsienio valstybėje sudarytų civilinės būklės aktų, dėl ko Vilniaus miesto CM skyrius neginčijo šio sprendimo apeliacine tvarka. Civilinės metrikacijos įstaigos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų civilinės būklės aktus, sudarytus užsienio valstybėje. Vilniaus miesto CM skyrius būtų turėjęs galimybę įregistruoti pareiškėjų santuoką Vilniaus miesto CM skyriuje, jeigu atsakingos institucijos būtų pakeitusios pareiškėjos šeiminę padėtį į „ištuokta“. Tačiau pareiškėjai įregistravo savo santuoką užsienio valstybėje, nesusitvarkę duomenų apie šeiminę padėtį Lietuvoje, t. y. Lietuvoje pareiškėjos šeiminė padėtis liko „ištekėjusi“.