Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-422-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2A-422-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19065-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Atsakovas
UAB „A9 Vilnius“
Ieškovas
UAB „Oro srautas“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-422-262/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19065-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „A9 Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Oro srautas“ ieškinį atsakovui UAB „A9 Vilnius“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1930 Lt skolos, 128 Lt palūkanų, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu suremontuoti atsakovo pateiktus 2 kuro purkštuvus. Ieškovas atliko purkštuvų remonto darbus bei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Serija OS Nr. 2162. PVM sąskaitą-faktūrą priėmė ir pasirašė atsakovo vadovas. Atsakovas 2011-03-10 kreipėsi į ieškovą su prašymu suremontuoti pateiktus dar du purkštuvus. Ieškovas atliko remonto darbus. Apie suteiktas paslaugas ieškovas nurodė išduotoje 2011-03-10 PVM sąskaitoje-faktūroje OS Nr. 2167. Minėtą sąskaitą-faktūrą priėmė ir pasirašė atsakovo vadovas. Atsakovas nustatytu terminu neapmokėjo nei vienos sąskaitos. Atsakovas jokių pretenzijų dėl paslaugų suteikimo ir prekės kokybės nereiškė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė: ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas kuro purkštukus suremontavo blogai. Sąskaitas-faktūras atsakovo vadovas priėmė ir pasirašė dėl to, kad nepasirašius jų ieškovas nebūtų atsidavęs atsakovui automobilio Fiat Ducato. Atsakovas automobilį Fiat Ducato pristatė kitai įmonei- UAB „Autobrava“, kurios darbuotojai apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kad kuro purkštukai blogai suremontuoti. Nuvykus pas ieškovą ir paaiškinus, kad jie blogai suremontavo kuro purkštukus, ieškovo darbuotojai nurodė, kad jie remonto darbus atliko gerai bei atsisakė ištaisyti blogai atliktus remonto darbus. Atsakovas kreipėsi į UAB „Autobrava“, kurie sumontavo naujus kuro purkštukus, ir automobilis Fiat Ducato vėl veikė gerai. Ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo. Dėl ieškovo blogai atliktų remonto darbų, atsakovas patyrė finansinių nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- iš atsakovo ieškovui priteista 1930 Lt skolos, 128 Lt palūkanų 8,06 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 770 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 15,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, laikė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti (CK 6.658 str. 5 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasinaudojo įstatyme numatytomis galimybėmis, o į bylą pateikti UAB „Autobrava“ aiškinamieji raštai nepatvirtina, kad minėta bendrovė šalino kuro purkštukų, kuriuos remontavo ieškovas, defektus ar kad atsakovas turėjo trūkumų šalinimo išlaidų. Atsakovas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras priėmė, jas pasirašė, ieškovui negrąžino, o įrodymų apie pretenzijų reiškimą nepateikė (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai šalių santykius laikė rangos teisiniais santykiais, nes tai tiesiog sutartiniai santykiai. Ieškovas neįrodė, jog jis tinkamai atliko jam pavestus darbus- pagal galiojančius standartus suremontavo kuro purkštukus. Anot atsakovo, priešingai nei ieškovas, atsakovas įrodė, kad darbai atlikti netinkamai, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais- UAB „Autobrava“ aiškinamaisiais raštais.

Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, nes atsakovas žodiniu prašymu atliko atsakovo automobilio Fiat Ducato kuro purkštukų remonto darbus. Nors CK nėra normos skirtos konkrečiai automobilio ar jo detalių remonto darbams, tačiau pagal atlikto darbo pobūdį laikytina (remontas), jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, kur atsakovas buvo užsakovas, ieškovas rangovas. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias CK nuostatas, atsakovo argumentai dėl rangos teisinių santykių nebuvimo atmetami kaip visiškai be motyvų.

Apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi, teismas vienai ar kitai šaliai palankias išvadas padaro atsižvelgęs į tai, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Kadangi šiuo atveju šalims yra taikomos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, jog ieškovas iš tiesų darbus atliko nekokybiškai ir kad atsakovas ieškovui raštu pareiškė kokias nors pretenzijas. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Nors atsakovas savo poziciją grindžia UAB „Autobrava“ aiškinamaisiais raštais (b.l. 42-43), šie įrodymai negali būti laikomi pakankamais įrodymais, įrodančiais ieškovo darbų nekokybiškumą. Prie šių aiškinamųjų raštų nėra pridėti sertifikatai ar kiti oficialūs kuro purkštukų ar automobilio gamintojo Fiat dokumentai, kurie nurodytų kokie standartai yra nustatyti automobilio Fiat kuro purkštukams. Taip pat nėra pateikti duomenys apie aiškinamuosius raštus išdavusio serviso priėmėjo E. K. kvalifikaciją, kompetenciją bei jo teisę automobilio ar jo detalių gamintojo vardu pateikti tam tikras išvadas dėl detalių remonto kokybės. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų- kvitų, mokėjimo dokumentų, kad UAB „Autobrava“ jam suteikė automobilio kuro purkštukų apžiūrėjimo, pakeitimo ir kt. paslaugas, todėl negalima teigti, jog šios pažymos buvo tikrai išduotos dėl tų purkštukų, kuriuos remontavo ieškovas. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie papildomų išlaidų patyrimą, laikytina, kad jis nepatyrė nuostolių dėl ieškovo galimai netinkamai atliktų darbų. Be to, kaip minėta, atsakovas ieškovui nėra pateikęs jokios raštiškos pretenzijos apie nekokybiškai atliktus darbus (CK 6.665 str.). Jokių kitų įrodymų apie ieškovo nekokybiškai atliktus darbus atsakovas nepateikė.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šioje byloje labiau įrodyta, negu neįrodyta, jog ieškovas darbus atliko kokybiškai, todėl atsakovas turi už juos atsiskaityti su ieškovu.

Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė